Antikūnų prieš COVID-19 tyrimas – kam ir kodėl reikalingas?

„Neseniai mano įmonėje visiems darbuotojams buvo atliktas tyrimas dėl COVID-19 antikūnų kiekio ir tie, kurie jų turėjo, jaučiasi tarsi ištraukę laimingą bilietą. Vadinasi, koronavirusu jie persirgo, gal to ir nežinodami, turi imunitetą ir dabar jaučiasi ramūs. Man šiuo atžvilgiu nepasisekė…“ – neseniai kalbantis telefonu pasiguodė viena pažįstama.

Ar iš tiesų COVID-19 antikūnų kiekio tyrimas gali tapti laimingu bilietu į įprastą gyvenimą, koks tai tyrimas ir kaip susiformuoja organizmo imunitetas, paaiškinti sutiko Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vilma Šnurevičiūtė.

Ką sako medikai?

Pirmiausia gydytoja įspėja, kad toks atsipalaidavimas būtų pavojingas. Net ir antikūnų turintys žmonės gali platinti virusą, užkrėsti kitus, gali dar kurį laiką nešioti virusą nosyje ir gerklėje, patys nejausdami jokių simptomų.

Pasak gydytojos, su globaliai išplitusia COVID-19 infekcija pasaulis susidūrė tik daugiau kaip prieš metus, todėl dar vis iškyla daug neaiškumų tiek mokslininkams, tiriantiems šį virusą, tiek medikams, kovojantiems su šia klastinga liga, bei vertinant susidariusį imunitetą koronovirusui.

Apie įgimtą ir įgytą imunitetą

Pirmiausia trumpai apie tai, kas formuoja žmogaus imunitetą. Pasak šeimos gydytojos V. Šnurevičiūtės, mūsų organizmo apsaugą nuo svetimos medžiagos užtikrina įgimtas (arba nespecifinis) ir įgytas (arba specifinis) imunitetas. Įgimto imuniteto funkciją atlieka įvairūs mūsų organizmo barjerai, kurie pirmiausia susiduria su svetima medžiaga, tai yra oda, gleivinės, žarnyno mikroflora, fermentai, dalis limfocitų ir kitos medžiagos. Visi minėti komponentai žmogaus  organizme egzistuoja dar net nesusidūrus su patogenu. Tai pirmoji taip vadinama priešakinė gynybos linija.

Tuo tarpu įgyto imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga ir specifiškai veikia tik prieš konkrečias svetimas molekules. Medžiagos, kurios atpažįstamos kaip svetimos ir sukelia imunininės sistemos atsaką, vadinamos antigenais. Organizme kovoti su antigenais, kaip prieš svetimas medžiagas, gaminasi specifiniai baltymai – antikūnai (imunoglobulinai, kurių yra kelios klasės“ A, M,G).

O vakcinos yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, naudojami sudaryti dirbtinį aktyvų imunitetą.

Nuo ko viskas priklauso

„Apie COVID-19 imunitetą kol kas dar nėra pakankamai žinoma. Persirgus, kai formuojasi natūralus imunitetas, pas vienus antikūnų titrai būna žemesni, pas kitus – aukštesni, kiti persirgę, deja, iš vis gali neturėti antikūnų, – pastebi šeimos gydytoja. – Ar susidarys specifinis imunitetas, priklauso nuo tam tikrų tiek pačio žmogaus individualių imuninės sistemos savybių, tiek buvusios COVID-19 infekcijos ypatybių, sunkumo, nuo to, kiek viruso pateko į organizmą.“

Manoma, kad imunoglobulino G antikūnai, persirgus COVID-19, susidaro didžiajai daliai, net apie  90 proc. žmonių. „Visų pirma, jei žmogus persirgo besimptome ar lengva COVID-19 forma, yra žymiai didesnė tikimybė, jog imunitetas nesusidarys arba jis bus silpnas, ne toks tvarus ir laikysis  trumpesnį laiką. Tuo tarpu simptomine COVID-19 forma persirgę asmenys antikūnus išlaiko, kaip manoma, iki 4–6 mėnesių, kai kuriais atvejais – 7–8  mėnesius ar net ilgiau, nors, kaip minėjau, duomenų dar nepakanka ir vieningos tvirtos nuomonės ekspertai  kol kas neturi, reikalingas tolimesnis persirgusiųjų asmenų stebėjimas“, – teigia V. Šnurevičiūtė.

Taip pat imuninis atsakas gali būti nusilpęs vyresnio amžiaus žmonėms, pacientams, turintiems silpną imuninę sistemą ar imunosupresuotiems pacientams, pavyzdžiui, po organų transplantacijų, sergantiems lėtiniais autoimuniniais susirgimais ar onkologiniams pacientams, ypač jei taikomas aktyvus gydymas chemoterapija, spindulinis gydymas arba šie asmenys vartoja imunitetą slopinančius vaistus dėl minėtų ligų.

Ką parodo COVID-19 antikūnų kiekio tyrimas

Gydytojos taip pat paklausėme, ką parodo COVID-19 antikūnų kiekio tyrimas, kodėl pravartu žmogui jį pasidaryti bei ar verta, jeigu žmogus nori išsitirti profilaktiškai, bet nėra jautęs koronavirusui būdingų simptomų?

„Glaustai tariant, serologiniai COVID-19 kraujo tyrimai naudojami viruso (SARS-CoV-2) antikūnams nustatyti ir parodo, ar asmuo yra persirgęs ar bent susidūręs su koronavirusu. Daugumai pacientų apsauginiai antikūnai atsiranda maždaug po 1–3 savaičių po simptomų atsiradimo ir yra gaminami tiek simptominės, tiek be simptomų COVID-19 infekcijos atveju. Pirmiausia pradeda gamintis imunoglobulino M klasė, netrukus prasideda  ir imunoglobulino G klasės antikūnų gamyba. Antikūnų kiekis dažniausiai būna didesnis sergant simptomine liga“, – paaiškino V. Šnurevičiūtė.
Laikui bėgant, IgM išnyksta greičiau, o IgG išlieka kraujyje žymiai ilgiau ir gali būti nustatomi serologiniu kraujo tyrimu. Imunologinis serologinis SarsCoV-2 IgG tyrimas nustato imunoglobulino G klasės antikūnus prieš Sars-CoV-2 S1 RBD, taip vadinamą spyglinį baltymą.

Serologiniai COVID-19 kraujo tyrimai naudojami viruso (SARS-CoV-2) antikūnams nustatyti ir parodo, ar asmuo yra persirgęs ar bent susidūręs su koronavirusu.

Daugybė vakcinų ir yra kuriamos bei apima Sars-CoV-2 spyglio baltymų receptorių surišančią sritį S1 RBD, naudojamą laboratorijose, siekiant sukurti apsauginius antikūnus, blokuojančius viruso patekimą į ląsteles.

Kada tinkamas laikas tyrimui

„Todėl COVID-19 IgG gali būti naudojamas nustatyti po vakcinos susiformavusius imunoglobulinus ir kaip pagalbinė priemonė nustatant pacientus, kuriems yra imuninis atsakas į SARSCoV-2, nurodantis esamą ar buvusią infekciją. Kad pasigamintų laboratoriškai aptinkamas COVID-19 antikūnų kiekis, turi praeiti mažiausiai bent 14–21 diena po kontakto su virusu, – pabrėžė gydytoja. – Tarkime, pirmąją savaitę po teigiamo iš nosiaryklės paimto taip vadinamo Covid-19 PGR metodu tyrimo, teigiami antikūnų kiekiai nustatomi tik kas antram tiriamajam, tai yra apie 50 proc. atvejų, antrąją savaitę – apie 90 proc. Todėl iš karto po galimo kontakto su sergančiuoju ar tik pajutus pirmuosius ligos simptomus antikūnų tyrimas dažniausiai bus dar neigiamas ir nėra tinkamas ligai diagnozuoti pirmąsias 2 savaites nuo simptomų pradžios.“

Kam rekomenduojama?

Gydytojai pataria atlikti šį tyrimą jau persirgusiems asmenims, kad galėtų įvertinti susidariusį imunitetą koronovirusui. Tyrimą rekomenduojama atlikti ne tik persirgusiems koronavirusine infekcija, bet ir tiems, kurie galbūt juto peršalimo ar kitus COVID-19 ligai būdingus  simptomus, bet neatliko nosiaryklės testo, yra turėję kontaktą su sergančiu asmeniu, tačiau ligos simptomų nejautė, ypač jei dirba didesniuose kolektyvuose, kur kontaktas neišvengiamas ar gyvena kartu su labiau pažeidžiamais asmenimis. Šis tyrimas padeda įsitikinti, ar asmuo nebuvo sirgęs koronaviruso sukelta infekcija arba persirgus, jei buvo nustatytas virusas, ar jam susiformavo specifinis imunitetas.

Tyrimą rekomenduojama atlikti ne tik persirgusiems koronavirusine infekcija, bet ir tiems, kurie galbūt juto peršalimo ar kitus COVID-19 ligai būdingus simptomus, bet neatliko nosiaryklės testo, yra turėję kontaktą su sergančiu asmeniu, tačiau ligos simptomų nejautė, ypač jei dirba didesniuose kolektyvuose, kur kontaktas neišvengiamas ar gyvena kartu su labiau pažeidžiamais asmenimis.

Atliekamas ir Kėdainių ligoninėje

COVID-19 antikūnų kiekio tyrimas atliekamas ir Kėdainių ligoninėje, jo kaina – 9,50 Eur. Norintiems išsitirti patariama kreiptis į šeimos gydytoją. Pasak V. Šnurevičiūtės, šis tyrimas rekomenduojamas pacientams, kurie nori sužinoti, ar turėjo sąlytį su SARS-Cov-2 virusu, ar yra susiformavęs imunitetas bei nustatyti titrą, o pradėjus vakcinavimą – norint įvertinti vakcinos indukuotą imuninį atsaką.

„Norintys atlikti šį tyrimą pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes reikia pirmiausia užsakyti tyrimo testą, surinkti informaciją, suderinti paciento vizito laiką. Tyrimas atliekamas iš kraujo, specialaus pasiruošimo nereikia, ar asmuo bus pavalgęs, tai tyrimui įtakos neturi. Amžiaus limito taip pat nėra, tiriami ir vaikai, jei reikia“, – paaiškino šeimos gydytoja.

Kaip minėta, jei pacientas sirgo COVID-19 infekcija arba juto peršalimui būdingus simptomus, turėjo kontaktą su sergančiu, serologinį antikūnų nustatymo tyrimą tikslinga atlikti ne anksčiau kaip praėjus bent 14 parų po užsikrėtimo. „Kadangi tyrimo rezultatas ankstyvose ligos stadijose gali būti neigiamas, serologinis metodas negali būti naudojamas ūmios infekcijos nustatymui ir todėl  pirmosiomis susirgimo dienomis šis tyrimas rutiniškai neatliekamas. Primenu, kad susirgimo diagnostikai, pajutus simptomus, pirmiausia taikomas taip vadinamas molekulinis COVID-19 PGR tyrimas, dažniausiai imant tepinėlį iš nosiaryklės ir gerklės, kurį galima atlikti nemokamai mobiliajame punkte paskambinus  tel. 1808 ar užsiregistravus internetu arba šeimos gydytojas nukreipia atlikti tyrimą  į Karščiavimo kliniką, jei ligos simptomai progresuoja, įtariamos komplikacijos“, – primena šeimos gydytoja V. Šnurevičiūtė.

Ką reiškia tyrimų rezultatai

Konkrečiu atveju tyrimų rezultatai interpretuojami atsižvelgiant į kliniką, paciento sveikatos būklę tuo metu, epidemiologinę informaciją, kartais ir į kitus tyrimų duomenis. Teigiamas tyrimo rezultatas, pasak medikės, reiškia, kad organizmas pagamino COVID-19 Imunoglobulino G klasės antikūnus ir yra esamos ar buvusios infekcijos tikimybė. Kitaip sakant, žmogus šiuo metu dar serga arba jau persirgęs ar yra (buvo) besimptomis viruso nešiotojas.

Neigiamas rezultatas reiškia, kad nustatytas neigiamas COVID-19 IgG antikūnų kiekis ir tikėtina, kad nebuvo kontakto su COVID-19 infekcija bei nėra jokios apsaugos, bet neatmeta galimos COVID-19 infekcijos. Kraujo mėginiai, paimti ankstyvose ligos stadijose, gali būti dar neigiami.
Jei per pastarąsias 3 savaites buvo simptomų, atitinkančių COVID-19, o atlikto tyrimo rezultatas gautas neigiamas, rekomenduojama tyrimą pakartoti po 1–2 savaičių.

Tartis – su specialistu, ne kaimynu

Jei sirgote be simptomų COVID-19 forma, o tik patvirtinta molekuliniu COVID-19 PGR tyrimu iš nosiaryklės, organizmas gali nepagaminti reikiamo laboratoriškai nustatomo  antikūnų kiekio, todėl antikūnų kiekis irgi gali būti randamas neigiamas. Vadinasi, toks žmogus apsaugos nuo šios infekcijos neįgijo.

Klaidingai teigiami rezultatai taip pat gali būti dėl kryžminio reaktyvumo ir neatmeta esančios ar buvusios kitų koronavirusų infekcijos, pvz., SARS-CoV-1, MERS-CoV, HKU1, 229E, NL63 ar OC43.

„Visada dėl tyrimų išvados verta pasitarti su specialistu, o ne vien ieškoti atsakymo internete ar lyginti, tarkim, su kaimyno ar bendradarbio tyrimų atsakymais. Reikia atkreipti dėmesį į kiekvienos laboratorijos nurodytus matavimo vienetus bei pateikiamas normų ribas. Tyrimo rezultatai negali būti lyginami tarpusavyje su gautomis vertėmis taikant skirtingų gamintojų tyrimų metodus ir atliekant tyrimus skirtingose laboratorijose. Pacientai, kurie nori savarankiškai išsitirti, turi žinoti, kad gautieji tyrimo rezultatai nėra naudojami kaip vienintelis paciento ligos nustatymo pagrindas“, – pabrėžė gydytoja.

Šiuo metu nėra žinoma, ar randami teigiami IgG antikūnai pakankamai pilnai apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo šiuo virusu.

Saugoti kitus vis tiek reikia

Gydytojos taip pat paklausėme, ar antikūnų turėjimas reiškia, kad žmogus gali drąsiai grįžti į darbą, lankyti vyresnio amžiaus artimąjį? Pasak V. Šnurevičiūtės, teigiamas COVID-19 IgG rezultatas rodo, kad yra imuninis atsakas į pirminę COVID-19 infekciją, tačiau ryšys tarp IgG nustatytos kiekybinės vertės ir imuniteto stiprumo bei efektyvumo dar  nėra moksliškai patvirtintas.

„Šiuo metu nėra žinoma, ar randami teigiami IgG antikūnai pakankamai pilnai apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo šiuo virusu. Ekspertai mano, kad dauguma COVID-19 persirgusiųjų, kurių kraujyje atsirado antikūnų, yra šiuo metu apsaugoti nuo pakartotinės infekcijos, bet ta apsauga nėra absoliuti visam gyvenimui. Be abejo, kuo  antikūnų kiekis didesnis, tuo, kaip manoma, apsauga irgi, tikėtina, didesnė ir ilgiau trunka, bet dar nėra pasaulyje atlikta užtektinai tyrimų studijų, kad moksliškai būtų galima pagrįsti koreliacinį ryšį“, – sakė medikė.

Taip pat šiuo metu nežinoma, kiek tiksliai laiko pasigaminę antikūnai prieš SARS-CoV-2 virusą išlieka po infekcijos. Kadangi dar nėra aišku, koks teigiamas IgG kiekis ir kaip ilgai sukelia imunitetą nuo būsimos COVID-19 infekcijos, todėl net ir radus antikūnų būtina ir toliau laikytis visų atsargumo priemonių: socialinio atstumo, rankų plovimo ir, kai reikia, asmeninių apsaugos priemonių, kaip pavyzdžiui, medicininės kaukes, respiratoriai ir (ar) pirštinės.

„Net ir antikūnų turintys žmonės gali platinti virusą, užkrėsti kitus, gali dar kurį laiką nešioti virusą nosyje ir gerklėje, patys nejausdami jokių simptomų. Tai reiškia, kad pats žmogus yra kaip ir apsaugotas tuo metu nuo pakartotinės infekcijos, bet jo aplinkoje gali būti infekcijai imlių ir atsparumo dar neturinčių asmenų, ypač ligotų ar vyresnio amžiaus žmonių. Tad atsipalaiduoti negalima“, – pabrėžė gydytoja.

Viltis – vakcina

Pasak jos, turint teigiamą rezultatą galima ramiau laukti vakcinacijos eilės, ypač šiuo metu, kai dar trūksta vakcinų bei išsamesnių duomenų apie imuniteto eigą. Šiuo metu priimtas susitarimas, kad nustačius teigiamą antikūnų titrą, vakcinacija atidedama 3 mėnesiams. Manoma, kad COVID-19 antikūnų kiekis laikui bėgant sumažėja ir gali būti po kurio laiko jau nenustatomas, todėl neatmetama tikimybė, kad galima pakartotinai užsikrėsti ir sirgti šia klastinga liga. Taigi, šie antikūnai yra siejami su galimu imunitetu po infekcijos (kuris vis dar tiriamas) ir gali atlikti svarbų vaidmenį vertinant vakcinacijos poreikį ir atsaką į ją. Ir kol  nebus bent 60–70 procentų visuomenės įgijusi imunitetą, šis virusas nestabdomai daugiau ar mažiau plis. Suprantama, kad natūraliu būdu vienu metu pasiekti tokio masto imunitetą būtų katastrofiška sveikatos sistemai, o drastiškos karantino sąlygos negalės tęstis neribotai, nes daro žalą ir ekonomikai, ir psichinei žmonių sveikatai. Šiuo atveju vakcina turėtų suteikti papildomą apsaugą nuo viruso.