Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus specialistai informuoja, kad gegužės antroji pusė ir visas birželis yra erkių gausėjimo ir aktyvumo laikas. Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, tad šiemet gamtinės sąlygos joms išgyventi yra itin palankios.

Sergamumas erkių platinamomis ligomis (EPL) tiesiogiai siejasi su erkių aktyvumu ir gausa, tad kasmet kinta. Dėl palankių meteorologinių sąlygų, vyravusių žiemą ir ankstyvą pavasarį, š. m. sausio–gegužės mėn. Kėdainių rajone užregistruoti 2 erkinio encefalito ir 5 Laimo ligos atvejai. Minimu laikotarpiu 2020 m. susirgusiųjų erkiniu encefalitu skaičius buvo toks pats, o Laimo ligos atvejų diagnozuota daugiau 8. Erkių platinamoms ligoms būdingas sezoniškumas. Paskutinius penkerius metus susirgimai erkiniu encefalitu registruojami balandžio – gruodžio mėn. Laimo liga sergama ištisus metus. Sausio–vasario mėn. dažniausiai registruojami uždelsti, pavėluotai diagnozuoti atvejai, susiję su užsikrėtimu erkių aktyvumo sezono metu. Šių ligų sergamumo pikas registruojamas rugpjūčio mėnesį.

Dažniausiai savo aukos erkės tyko žolėje 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus. Tad erkių platinamomis ligomis galima užsikrėsti ne tik miške, bet ir parke, sodyboje ar  poilsiaujant gamtoje. Erkes į namus gali parnešti gyvūnai, taip pat jos gali atkeliauti ir su miško gėrybėmis.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Skiepai – vienintelė patikima apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito. Kas nespėjo pasiskiepyti, gali tai padaryti ir dabar, pagal pagreitintą skiepijimo schemą, kadangi po užkrėstos erkės įkandimo skiepai jau nepadės.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl šiuo atveju apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės. Ilsintis gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius, gerai prie kūno priglundančius drabužius. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Nepamiršti reguliariai naudoti repelentus (erkes atbaidančias priemones), nes jų poveikis yra trumpalaikis. Geriausios poilsiui yra atviros, saulėtos vietos, kuriose neveši žolė ir aktyvus  judėjimas. Judant raumenims erkės sunkiau įsisiurbti. Būnant gamtoje taip pat reikėtų dažniau apžiūrėti save ir  kartu esančius. Pamačius ant rūbų esančią erkę ją sunaikinti, o erkei įsisiurbus – kuo skubiau ją ištraukti. Pakartotinis rūbų ir kūno apžiūrėjimas, prausimasis po dušu, kruopštus plaukų šukavimas grįžus į namus padeda pašalinti nepastebėtas erkes.

Kitos, erkių gausą mažinančios, priemonės

 Šios priemonės yra efektyvios ir ekologiškos, todėl labiausiai skatintinos ir rekomenduojamos erkių gausos mažinimui: tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra – žolė pjaunama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.

Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija). Deratizaciją atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Cheminės erkių gausą mažinančios ar naikinančios priemonės nėra rekomenduojamos dėl trumpalaikio poveikio. Net ir panaudojus chemines priemones erkių populiacija greitai atsikuria, nes jos tik dalį savo gyvenimo yra aktyvios ir tą laiką praleidžia ant žemaūgių augalų, laukdamos maitintojo, o visi kiti fiziologiniai procesai vyksta po miško paklote. Gamtoje vykstantys nesustojantys procesai – graužikų, miško žvėrių, paukščių (jie pagrindiniai erkių platintojai) judėjimas užtikrina erkių invaziją į naujas teritorijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus inf.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.