Akcija ,,Visa Lietuva šoka“ nuvilnijo ir Kėdainių krašte

Aštuntus metus skaičiuojanti etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“, kasmet rudenį suburianti tūkstančius tradicinio šokio mėgėjų, šiemet vėl visus sukvietė geriau pažinti tautos kultūrą ir tradicijas, atrasti judėjimo džiaugsmą, drauge patirti smagių emocijų. Į akciją tradiciškai įsitraukė ir Kėdainių rajono mėgėjų meno kolektyvai, gyventojai. Šokta Nociūnuose, Krakėse, Akademijoje, Tiskūnuose, Truskavoje, Vilainiuose.

Akcija „Visa Lietuva šoka“ vyko ne tik kultūros centruose, bet ir aikštėse ar kitose erdvėse. Pavyzdžiui, vilainiečiai rinkosi šokti greta seniūnijos esančiame parke prie fontano.

Kuklesni žiūrovai tik stebėjo, kaip šoka Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“ ir Lančiūnavos folklorinių šokių grupė „Gintarai“, o drąsesni kaip mat ir patys įsisuko į šokio sūkurį, juolab, kad grojo smagi muzika, kurią atliko Vilainių skyriaus mišrus vokalinis instrumentinis ansamblis „Prie Nevėžio“ bei svečiai iš Čekiškės – liaudiškos muzikos grupė „Dubysa“.

„Jau ne pirmus metus dalyvaujame akcijoje „Visa Lietuva šoka“. Mūsų kolektyvų nariai visada įtraukia ir žiūrovus, pamoko juos šokio žingsnelių, pakviečia drauge pašokti. Ir žmonės nori pašokti, kviečiami į ratelį labai nesispyrioja.

Net galvoju, kad gal reikėtų kartą per mėnesį organizuoti šokių vakarą, gal susirinktų ne tik senjorai, nors jie įprastai būna aktyviausi. Jauni gal daugiau veiklų, visokių pramogų turi, jiems ir darbas, ir šeima, o vyresniems laisvo laiko daugiau yra ir jie nori laisvalaikį praleisti smagiai. Jei būtų norinčių pasišokti, tikrai sudarytume tam sąlygas.

Aišku, laukiame ir norinčių papildyti mūsų skyriaus šokių kolektyvų gretas, ypač trūksta vyrų. Moterų sulaukiame daugiau ir taip jau buvo nuo senų senovės. Šokantis vyras, galima sakyti, yra aukso vertės. Šiandieninė akcija gal paskatins žmones ateiti šokti“, – tikisi Kėdainių KC Vilainių skyriaus vadovė Vitalija Augulienė.

Šokis – tai gyvenimas

„Jau 10 metų šoku „Volungėje“. Šokis daug dalykų pakeitė mano gyvenime. Čia – mano širdis, labai myliu savo kolektyvą. Nežinau, ar rasčiau kuo pakeisti šokį. Galvoju, jo ieškočiau bet kokiu pavidalu.

Dabartiniu laikotarpiu man arčiau širdies yra tautiniai šokiai, vaikystėje buvo visai kiti dalykai, bet buvo ir tautinio šokio pagrindai, kurie gal ir atvedė mane į „Volungę“.

Šoku ir džiaugiuosi. Išmokti žingsnelius nėra labai sudėtinga, bet repetuoti tenka daug. Tam reikia ir darbo, ir meilės.Varu atvarytas, kažin, ar pamils šokį.

Šiandien vieni šoka, o kiti gal nedrįsta. Žmonės turbūt kuklinasi patys išeiti pašokti, gal laukia, kol juos pakvies. Tokios akcijos, galvoju, galėtų vykti dažniau. Vasarą galima rengti jas gamtoje, ne salėje, nes kitokios erdvės žmones išlaisvina, jie galėtų susirinkti, šokti ir tuo pačiu pabendrauti.

Ir tos viešosios erdvės (o jų tikrai turime) atgytų, gal pavyktų pritraukti ir jaunimą, kad ir jie domėtųsi šokiais“, – lūkesčiais dalijasi vilainietė, „Volungės“ šokėja Vilma Rusilienė.

Susidomi ir užsieniečiai

„Mėgstu pašokti, todėl ir esu „Volungės“ kolektyve. Tai – smagus laisvalaikio praleidimas, nes daug renginių visokių būna, išvykų, gyvenimas tiesiog verda. Kita vertus, šokis – tai ir prakaitas. Kai kam gal geriau šokius per televiziją pažiūrėti, nes žmonės įpratę prie komforto, labiau nori pagulėti ant sofos.

Ta karta, kuri užaugo ne prie kompiuterio, tai dar supranta, kaip smagu yra šokti pačiam, o jaunimą jau sunkiau tuo sudominti arba jiems greitai tai nusibosta. Todėl ir tų jaunimo šokio kolektyvų mažėja, ir tas susidomėjimas tautiniais šokiais slūgsta.

Mes su savo kolektyvu dažnai vykstame į pasirodymus ir ne vien Lietuvoje. Esame jau daug šalių apkeliavę: Lenkiją, Latviją, Turkiją, Bulgariją, Prancūziją, Italiją, Čekiją.

Mūsų pasirodymus stebi ir nemažai turistų, ne tik vietinių gyventojų. Matosi, kaip jie domisi, o čia, Lietuvoje, kartais būna taip, kad nuvažiuoji į kokią šventę, ir dalyvių būna daugiau nei žiūrovų. Štai, neseniai, pasirodėme Vilniaus dienose, tai daugiausia buvo kolektyvai ir jų pasveikinti atėję pažįstami, draugai, o žmonių iš gatvės buvo nedaug…

Man šokis niekuo nepakeičiamas. Tai įaugę į kraują. Penktoje klasėje mama už ausies nuvedė į tautinius šokius. Iš pradžių ėjau per ašaras, o po to mane tie šokiai „pagavo“, tad mamai ačiū sakiau.

Taip norėtųsi, kad ir kitiems ne vien pramoginiai šokiai rūpėtų. Tautiniuose šokiuose daugiau jau tik entuziastai belikę“, – sako Kėdainių kraštui dažnai atstovaujančio liaudiškų šokių kolektyvo „Volungė“ šokėjas Zigmas.