„Taškas“ kvietė dėti tašką

Spėkite, kuris iš jų yra alkoholikas: ar tas, kuris kapstosi po šiukšles prie konteinerių, o gal tas, kuris turi šiltus namus, šeimą, darbą? Pasirodo, alkoholizmu gali sirgti įvairių socialinių sluoksnių žmonės, nepriklausomai nuo finansinės bei visuomeninės padėties. Alkoholizmo liūne gali paskęsti bet kuris jų.

Alkoholikas – tai ne tik tas, kuris drebančiomis rankomis siekia stiklinės su alkoholiu. Tai gali būti ir žmogus, kurį kasdien matai. Jis atrodo išgeriantis, tačiau stengiasi nuo kitų bei savęs paslėpti, kad jau nesugeba savęs kontroliuoti ir nustoti gerti. Mat potraukis gerti niekada neišnyks!

Nors ir mato, kaip kankinasi artimieji, alkoholikas dažnai galvoja, kad jis geria panašiai kaip ir visi kiti. „Ir kai išgirsdavau, kad esu priklausomas, tokiems atšaudavau, kad alkoholikai tik po šiukšles kapstosi, koks aš alkoholikas?!“ – prisimena neseną savo patirtį vienas iš besigydančių ir sveikimo keliu einančių anoniminių alkoholikų.

Įkliūti gali bet kas

Ši psichinė liga yra ypač paplitusi tarp mūsų tautiečių, kasmet į savo tarpą įtraukdama vis jaunesnius žmones. Tačiau norintys išsivaduoti iš priklausomybės yra laukiami Kėdainiuose veikiančioje Anoniminių alkoholikų (AA) grupėje „Taškas“. Beje, jos nariai ne tik kelis kartus per savaitę susitinka ir bendrauja, bet ir aktyviai leidžia laisvalaikį. „Visi esame kaip šeima, bendrai organizuojame įvairias šventes: švenčiame savo gimtadienius, organizuojame turistinius žygius, aktyviai dalyvaujame ir Lietuvos AA judėjime“, – šyptelėjo vienas grupės narių Darius.

Visų alkoholikų istorijos panašios, skiriasi tik detalės. Ir bene kiekvienam jų vienas sunkiausių dalykų buvo pripažinti, kad jie jau yra priklausomi nuo alkoholio.

Vasario viduryje LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos salėje susirinko dešimtys anoniminių alkoholikų – čia buvo minima AA „Taškas“ 23-ųjų veiklos metų sukaktis. Beje, renginys buvo atviras visiems, tad į jį rinkosi ir kraštiečiai, norintys plačiau susipažinti su šios grupės veikla bei sužinoti, kaip padėti žmonėms, siekiantiems eiti blaivybės keliu. „Mes, anoniminiai alkoholikai, pasirinkome gyvenimą. Tik suvieniję savo jėgas, galime padėti begalei žmonių pasirinkti teisingą gyvenimą“, – tokiu šūkiu AA grupės nariai kvietė visus žmones išgirsti, kokią žinią neša į šitą liūną įklimpę, tačiau iš jo besivaduojantys žmonės, įvairaus amžiaus, lyties, socialinės padėties asmenys.

Po kodavimo – dar didesnis noras gerti

„Aš gerdavau užgėrimais, blaivius periodus keisdavo gėrimo periodai. O vėliau kamuodavo ne tik fizinės, bet ir moralinės pagirios, košmariški sapnai, karštas ir šaltas prakaitavimas, praeivių žvilgsniai, baimė, depresija, vienatvė…“ – dažno priklausomo asmens patirtį pristatė vienas draugijos narių, pats į grupę „Taškas“ atėjęs prieš vienerius metus.

Visų alkoholikų istorijos panašios, skiriasi tik detalės. Ir bene kiekvienam jų vienas sunkiausių dalykų buvo pripažinti, kad jie jau yra priklausomi nuo alkoholio. Ir tik sau šį faktą pripažinus, galima pradėti gydytis. Gydymosi procese žymiai svarbiau gydyti sužalotą dvasią, žmogaus vidų, o ne pakeisti išorines aplinkybes. Todėl dažnam alkoholikui nepadeda jokios išorinės priemonės – vaistai, kodavimas (po šios procedūros kyla tik dar didesnis noras išgerti), kitų žmonių įkalbinėjimai…

Paveikė mamos ištarti skaudūs žodžiai

Tiesa, vienas ilgą laiką nuo alkoholio priklausantis žmogus prisipažino, kad jį itin stipriai paveikė mamos ištarti žodžiai: „Man būtų lengviau buvę tave palaidoti, paverkčiau ir praeitų…“ Tai vyrą privertė gerokai atsitokėti ir ieškoti pagalbos.

Ją vyriškis rado atėjęs į grupę „Taškas“. „Atėjęs į AA, pajutau besąlygišką meilę, tai buvo naujas požiūris į žmogų. Manęs niekas negydė, nemokė, nemoralizavo, neklausinėjo, nepatarinėjo. Jiems buvo nesvarbu, kas aš toks, kokios mano pareigos, gyvenimo kelias. Aš galėjau būti toks, koks esu, man nereikėjo kaukių, galėjau būti laisvas – esu toks, koks esu“, – savo įspūdžius pasakojo draugijos narys. Šiuo metu Kėdainių AA yra apie 50 narių.

Parama ir šeimos nariams

Tiesa, AA grupes lankantiems žmonėms yra būtina šeimos narių, artimųjų pagalba. Be to, ir artimieji susiduria su tam tikrais iššūkiais, kuomet į šeimą tenka priimti šeimynykštį, bandantį gyventi be alkoholio priklausomybės. Tą akcentuoja ir psichoterapeutė Vida Reklienė, turinti ilgametę darbo su alkoholinę priklausomybę turinčiais asmenimis patirtį. Todėl alkoholikų šeimoms ji siūlo dalyvauti alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijoje AL ANON.

„Taip, sunkiausia yra šeimos nariams. Nes, pavyzdžiui, kai vyras gėrė, būtent žmona laikė visus namų kampus. Vyrui metus gerti, moteriai lieka laukimas ir nerimas. Juk jei vėluoja iš darbo grįžti valandą laiko, gal jau vėl užsikabino? Ta įtampa šeimoje išlieka dar ilgai. Be to, tokiose šeimose, kuriose yra besigydančių alkoholikų, kyla ir nemažai ginčų. Žmona rūpinosi buitimi, o staiga to imasi tas, kuris seniau nieko nedarė. Taigi, AL ANON programa labai padeda artimiesiems ir pataria, kaip spręsti kylančius kasdienius iššūkius“, – kalbėjo V. Reklienė.