2021-ieji su kultūra. Ona Mikalauskienė: kurti išėjus iš komforto zonos

Šią savaitę Kėdainių kultūros centre įteiktos padėkos darbuotojams ir taip uždarytos 2021-ųjų metų durys. Kultūros lauko žmonėms tai buvo ypatingi metai – ne tik dėl pandemijos, kai buvo ribojami ar visai draudžiami renginiai, tačiau ir dėl to, kad 2021-ieji buvo 75-ieji įstaigos veiklos metai.

Ateinantys 2022-ieji atneš ir pokyčių – iš darbo pranešė išeinanti ilgametė šio centro vadovė Ona Mikalauskienė.

„Kreipiausi į merą su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ir mes susitarėme. Manau, kad laikas pasinaudoti „užtarnauto poilsio“ teise. Kitais metais tikiuosi įsimintinų kelionių, gero laiko su šeima ir sau. O Kėdainių kultūros centrui linkiu šiuolaikiškai mąstančio, energingo, sumanaus ir išmanaus naujo vadovo“, – sakė O. Mikalauskienė.

– Direktore, koks jausmas yra stovėti scenoje ir dėkoti? Pasakyti „ačiū“ tikrai yra kam – padėkas gavo kelios dešimtys žmonių. 

– Labai geras jausmas. Sunkiau buvo atrinkti kiekvieno žmogaus (o jų – 52) pačius reikšmingiausius nuveiktus darbus per pastaruosius penkerius metus – nuo įstaigos 70 metų jubiliejaus. Padėkos vakaras darbuotojams buvo paskutinis renginys, vykstantis 75–aisiais Kėdainių kultūros centro veiklos metais. Tai tarsi ataskaita, kurią nusprendžiau pateikti tokiu būdu.

75 metai – solidi sukaktis, į kurią ėjome visi kartu. Kurdami, atkartodami, demonstruodami, edukuodami ir improvizuodami įvairiose meno srityse. Kultūros centro veikla – tai nuolatinė kūryba, kuri dažnai prasideda nuo paties atspirties taško sukūrimo ir remiasi mėgėjų menu. O sukurti produktai retai turi materialų, apčiuopiamą pavidalą – jie momentiniai ir vertinami emocijomis ir šimtų ar tūkstančių žmonių nuomonėmis.

– Kokie kultūros centrui buvo 2021-ieji metai?

– Kaip ir visiems –kupini iššūkių, susijusių su pandemija. Džiugina tai, kad mums gana sėkmingai pavyko susidoroti, valdyti situaciją ir kurti išėjus iš tam tikros komforto zonos. Ypatingai džiugina mėgėjų meno kolektyvai, kurie išryškėjo programų branda ir stabilumu, nežiūrint galimybių repeticijoms ribojimo.

Folkloro kolektyvai ,,Jorija“ (vadovė Regina Lukminienė ) turi didelį repertuaro bagažą ir gali surengti atskirus koncertinius pasirodymus Užgavėnių, Advento, jaunimo, meilės, Joninių temomis. Tiskūnų skyriaus „Žalasys“ (vadovai Vytautas Danauskas ir Irena Šalukienė) yra parengę liaudišką pasakojimą apie keturis Lietuvos etninius regionus su jų tarmėmis, papročiais ir tradicijomis „Šilumos kaip duonos atsilaužkim“.

Kalnaberžės skyriaus ansamblis „Kalnaberžiai“ (vadovė Daiva Danauskienė) subrandino išskirtinai autentišką programą „Kožną dien regiu tą kaimą“, kur pasakojama apie Kalnaberžės apylinkių vietovardžius, kaimuose gyvenusius žmones bei tikrus įvykius. Programoje net vienas iš atlikėjų yra Lietuvos savanorio Kazio Giedraičio anūkas Vidmantas Rumba.

Kėdainių kultūros centro ir skyrių liaudiškos muzikos kapelos „Vilainiai“(vadovas Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas Antanas Mikalauskas), Kalnaberžės „Beržynėlis“ (vadovas Vytautas Danauskas, Labūnavos „Barupė“ (vadovas Algirdas Kučiauskas), Surviliškio „Lielupis“ (vadovė Nijolė Dilkienė) yra aktyviai koncertuojantys kolektyvai. Kaip ir vokaliniai ansambliai – Lančiūnavos „Svaja“ (vadovas Kazimieras Kuprys), Pelėdnagių „Ieva“ (vadovas Saulius Urbonas), mažieji ansambliai „Kipras+Urtė“ ir „Aš ir tu“ (vadovė Daiva Makutienė). O intensyviai koncertuojanti, vienintelė Kėdainių rajone ir reto – humoro – žanro grupė „Bobų radijas“ savo koncertinių programų estetika ir turiniu yra išskirtinė Lietuvoje.

Būtina išskirti šokių kolektyvus: Kėdainių kultūros centro šiuolaikinio šokio grupė „XLite“ (vadovė Paulina Švaranavičiūtė, pagyvenusių liaudies šokių „Lankesa“ bei Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudies šokių kolektyvas „Volungė“ (abiejų kolektyvų vadovė Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Virginija Čereškienė-Beviršė) pasiekė labai aukštų rezultatų konkursuose ir čempionatuose.

Nepaprastu darbštumu, vadybiniais gebėjimais Kėdainių kultūros centre išsiskiria vaikų pop chorų grupių „Perliukai“, „Skambantis perliukas“ ir „Perliukai junior“, kuriuose dalyvauja 54 vaikai (vadovė Daiva Makutienė). Jos vadovaujami kolektyvai 2021 metais surengė 116 koncertų ir pasirodymų, iš jų – 41 virtualiai. Dalyvavo 20-tyje konkursų Lietuvoje, iš jų – 15 virtualiai bei penkiuose konkursuose užsienyje. Šiuose konkursuose Daivos Makutienės paruošti vaikai laimėjo net 46 apdovanojimus.

Nauja patirtis mūsų veikloje – virtualūs projektai „Aptikta Kėdainiuose“, „Istorinė Kėdainių kultūros centro veiklos  retrospektyva“, edukacijos „Užgavėnės – pavasario ir gyvybės pabudimo šventė“,  „Užgavėnės Kalnaberžėje“ , koncertas „Džiaugiamės laisve“, virtualūs muzikinio žanro kolektyvų konkursai, virtualios profesionalaus meno ir tautodailės parodos. Taip pat Kėdainių kultūros centre įkurtos etnodirbtuvės vaikams.

– Kokius 2021 metų renginius išskirtumėte? 

– Naujovė – mobilūs muzikiniai sveikinimai Kėdainių miesto gatvėse, edukaciniai plaukimai Kėdainių vytine „Vėtra”, pirmą kartą Kėdainiuose įrengta Kalėdų prakartėlė.

Pirmą kartą Kėdainių kultūros centre vyko menininko rezidencija. Savaitę laiko centre dirbo Lietuvoje ir Berlyne kurianti šiuolaikinio šokio menininkė Grėtė Šmitaitė. Choreografė kūrė šokio kūrinį „Įskilimai“, vedė seminarą kolektyvui „XLite“.

2021 metais vyko ESFA projektas „Gyvenimo spalvos“; veiklą vykdė keturios neformaliojo vaikų švietimo programos, kuriose dalyvavo 88 vaikai, vyko trys savaitinės vaikų vasaros stovyklos, penkių dienų meninio vyksmo festivalis „Formos’21“, trijų dienų tradicijas ir dabartį jungiantis kultūros festivalis „PapArtIs“, tris dienas trukusi ,,Kėdainių miesto šventė 649“ ir taip pat tris dienas trukusi šventė ,,Surviliškiui – 520“. 

Buvo surengta II respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Sukasi trys kartos“, „Agurkų diena“, V vaikų ir jaunimo muzikos festivalis „Skambantys perliukai 2021“, V folkloro festivalis „Į vidurio Lietuvą susiėję“,  orientacininės varžybos Kėdainių rajone „Renkuosi Kėdainius. Dvarai“, tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro „Diemedis“ 25-erių metų kūrybinės veiklos sukakties šventė, Kalėdų eglės įžiebimo šventė ir gruodžio mėnesio savaitgaliais vykusi „Kalėdų Senelio rezidencija“.

Artūro Sajos nuotr.