Gegužės 31-birželio 28 d. Kėdainių krašto muziejus kviečia į, jau tradiciniu tapusio, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (1911-2004) festivalio renginius, kurie vyks Kėdainių rajone – Josvainių kultūros centre ir Č. Milošo gimtuosiuose Šeteniuose bei mieste – Daugiakultūriame centre. Tai bus ilgiausiai, net mėnesį, truksiantis festivalis, gausus įvairaus žanro kultūrinių renginių. Visi festivalio renginiai – nemokami.

Šiemet įvyks penktasis Česlovo Milošo festivalis Kėdainių krašte. Pradžia buvusi 2011 metais minint Česlovo Milošo 100-mečio jubiliejų. 2014-ais metais įvyko pirmasis oficialus festivalis.

Šiemetinio festivalio programoje – įvairaus žanro renginiai – pokalbiai ir paskaitos, spektaklis ir perfomansai, bus ir rimtosios muzikos.

Č. Milošo festivalio iniciatorius ir organizatorius Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis sutiko atskleisti, ko žiūrovai gali tikėtis atvykę į visą mėnesį per tris vietas išsibarsčiusius renginius.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis pristatė festivalio renginius. (Kėdainių muziejaus nuotr.)

Pirmasis festivalio renginys – jau šiandien, gegužės 31 d., 18 val. Josvainių kultūros centre. Žiūrovams bus parodytas Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Alvydo Šlepiko pjesę ir kūrybinės komandos tekstus.

Spektaklis

Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima.

Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius.

Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą.

„Spektaklio tema – labai aktuali, kadangi pats Č. Milošas buvo išgyvenęs abu Pasaulinius karus ir jo mąstyme bei kūryboje, temose visada atsispindėjo karų įtaka Europai, totalitarinių režimų įtaka Europos šalių ir žmonių likimui“, – sako R. Žirgulis.

Bus labai įdomių paskaitų

Dr. Marius Daraškevičius kalbės apie dvaro vaistinėlę, nes Č. Milošas savo autobiografiniame romane „Isos slėnis“ išsamiai aprašo savo senelių Kunatų dvaro Šeteniuose vaistinėlę.

Daugumai gerai pažįstamas profesorius Alfredas Bumblauskas kalbės apie tai, kodėl mes nematome teoriškai galimo praeityje airiško Lietuvos istorijos kelio, kada mes galėjome vystytis ne vien tik lietuvių kalbos pagrindu, tačiau, kaip Lietuvos Didžioji Kkunigaikštystė galbūt kartu naudojant ir lenkų kalbą, nes pavyzdžiui, kaip airiai, kurie kalba angliškai.

Profesorius Gintautas Mažeikis kalbės apie Č. Milošo mintis apie abu Varšuvos sukilimus.

Donatas Puslys pristatys Č. Milošo naujausius paskutinius leidinius lietuvių kalba.

Dr. Norbertas Černiauskas kalbės apie analogijas tarp 1940-ųjų vasaros ir dabarties –situacija pasaulyje iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir mes nežinome, ar negalėtų atsitikti taip, kad kažkuri vasara mums, kaip Lietuvos valstybei, galėtų būti paskutinė.

LR Seimo narys prof. Valdas Rakutis kalbės apie XVIII amžių. Kad tuo metu ir Varšuva, ir Lenkija buvo Lietuvos. Tačiau Lietuva kartu su Lenkija tapome lengvu Rusijos grobiu ir ji norėtų, kad vėl tai pasikartotų.

Festivalio metu vyks ir performatyvus Č. Milošo tekstų skaitymas „Tai, ko nebėra“, kuriam vadovaus kėdainietis menininkas Arnis Aleinikovas.

Skambės ir daug muzikos

„Žanrų ir temų bus labai įvairių“, – žada festivalio organizatorius R. Žirgulis.

Roko Zubovo (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė) duetas atliks XX a. muziką su LDK atspindžiais. Folkloro grupė „Marga muzika“ surengs LDK tautų folkloro muziką,

Jaunų atlikėjų duetas „Twenty fingers duo“ pristatys savo kūrybos programą.

Styginių kvartetas „Chordos“ kartu su klarnetistu Algirdu Žiūra ir perkusininku Arkadijumi Gotesmanu atliks Nacionalinės premijos laureato Anatolijaus Šenderovo kūrinį „After Chagal“.

O festivalį uždarant, birželio 28 d. Šeteniuose, kėdainiečiams gerai pažįstamo Jievaro Jasinskio vadovaujamas Vilnius JJazz ensemble, atliks programą „Svečiuose pas Česlovą Milošą“.

Šeteniuose. („K. m.” archyvo nuotr.)

Festivalio finalas – Šeteniuose

Birželio 28 d., Česlovo Milošo gimtadienio proga, Šeteniuose vyks Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos intelektualų diskusija–pamąstymas dabartinio karo akivaizdoje, kas dabar laukia Europos.

„Nežinome, kaip bus, bet viskas radikaliai pasikeitę jau dabar, palyginus su tuo, kaip gyvenome dar prieš keletą metų“, – apie karo temą festivalyje sako istorikas R. Žirgulis.

Šiemetinis „Česlovo Milošo festivalis 2023“ kviečia į 14 nemokamų renginių. Šis festivalis išskirtinis tuo, kad žiūrovai jame išgirs kažką naujo, įdomaus, temų pamąstymui, apie ką nuolat mąstė ir rūpinosi garsiausias visame Pasaulyje mūsų kraštietis Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas.

Detali renginio programa čia: