Praėjusių metų pabaigoje kėdainiečiai sulaukė padidėjusių sąskaitų už centralizuotai tiekiamą šildymą bei karšto vandens paruošimą. Šį kainų šuolį bendrovė „Panevėžio energija“ aiškina tuo, jog staiga pakilo biokuro kainos energetikos išteklių biržoje „Baltpool“. Kaip šiais metais keisis šilumos kainos ir nuo ko jos priklauso?

Šilumos kaina ženkliai šoktelėjo

Kėdainių rajone centralizuotai tiekiamos šilumos kaina labiausiai kito nuo 2018 metų lapkričio iki gruodžio. Nuo 5,73 ct/kWh ji pakilo iki 6,18 ct/kWh. Pirmąją šių metų dieną bendrovės „Panevėžio energija“ nustatyta kaina dar didesnė – 6,34 ct/kWh.

„Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė teigė, jog šis kainos šuolis tiesiogiai sietinas su staiga išaugusia biokuro kaina energijos išteklių biržoje „Baltpool“.

Energetikos ekspertų teigimu, šį kainų šuolį biržoje lėmė staiga padidėjusi biokuro paklausa. Ne vienerius metus biokuras buvo pozicionuojamas kaip pigi ir ekologiška kuro rūšis, alternatyva gamtinėms dujoms, kurių kaina priklauso ir nuo geopolitinių procesų. Masiškai rekonstravus katilines, jas pritaikius biokurui, ženkliai išaugo ir jo poreikis rinkoje. O tai turėjo įtakos ne tik biokuro, bet ir medienos kainų šuoliui.

Šilumos kaina vartotojui priklauso nuo eilės veiksnių, o biokuro kaina biržoje tik vienas jų. Įtakos taip pat turi ir dujų kaina bei kaina, kuria šiluma superkama iš nepriklausomų gamintojų. Todėl, situacijai rinkoje nuolat keičiantis, šilumos kaina perskaičiuojama kiek­vieną mėnesį.

Biokuro kainai biržoje įtakos turi ir gamtinės sąlygos, tai, ar galima lengvai įvažiuoti į miškus, taip pat situacija darbo rinkoje, darbuotojų pasiūla, atlyginimų kitimas.

Kuro kaina sumažėjo, ar pigs ir šiluma?

Nors Kėdainių pastatų šildymui naudojama iš bendrovės „Lifosa“ perkama šiluma ir, teoriškai vertinant, miesto gyventojai už šildymą turėtų mokėti ženkliai pigiau, tačiau taip nėra. „Panevėžio energija“ taiko vienos kainos politiką visiems aptarnaujamiems regionams. Kitaip tariant, nepaisant skirtingų sąlygų, kainos yra visiems suvienodinamos.

„Kai kuriuose regionuose sunaudojama labai daug biokuro, o kituose, pavyzdžiui, Panevėžio mieste, jo naudojama kur kas mažiau“, – sakė „Panevėžio energijos“ atstovė D. Paulauskienė.
Analizuojant biokuro kainų dinamiką biržoje „Baltpool“ galima pastebėti aiškią kainų kritimo tendenciją.

Jeigu praėjusių metų spalį biokuro kaina šovė į viršų ir gerokai viršijo 200 Eur/tne (energetinis naftos ekvivalentas), tai šiuo metu ji nukrito iki 184,92 Eur/tne.

Tai galima paaiškinti tuo, jog stambieji šilumos gamintojai jau užsipirko biokuro, be to, gamtinės sąlygos jam ruošti buvo gana palankios, liberalizuota veikla miškuose. Natūralu, jog rinkoje susidarius didesnei biokuro pasiūlai, jo kaina nukrito.

Šių metų žiemos sezonu išryškėjo gana įdomi tendencija: per 5 metus pirmą kartą žiemos biokuro kaina yra tokia pati kaip vasarą.

Būtų logiška manyti, jog piką Kėdainių rajone pasiekusios šilumos kainos taip pat turėtų sumažėti. Tačiau ar taip atsitiks?

„Šilumos kaina vartotojui priklauso nuo eilės veiksnių, o biokuro kaina biržoje tik vienas jų. Įtakos taip pat turi ir dujų kaina bei kaina, kuria šiluma superkama iš nepriklausomų gamintojų. Todėl, situacijai rinkoje nuolat keičiantis, šilumos kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį“, – sakė bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė D. Paulauskienė.

Kainą lemia gebėjimas įsigyti pigaus kuro

Biokuro biržos „Baltpool“ vadovas Andrius Smaliukas yra minėjęs, kad šių metų žiemos sezonu išryškėjo gana įdomi tendencija: per 5 metus pirmą kartą žiemos biokuro kaina yra tokia pati kaip vasarą.

„Tai, žinoma, atsilieps šildymo kainai, bet labai priklauso nuo kiekvieno biokuro pirkėjo atskirai. Tarkim, tie šilumos tinklai, kurie surizikavo ir nesudarė ilgalaikių sandorių rugsėjį, šiuo metu perka kurą trumpalaikiais sandoriais, kurių kaina palyginti nedidelė. Tai automatiškai reiškia, kad jeigu biokuro kaina mažėja, jo įsigijimo sąnaudos mažėja, taigi ir šilumos kainos kuro dedamoji taip pat santykinai mažėja“, – teigia A. Smaliukas.

Pasak energetinių išteklių biržos vadovo, šiais metais kaip niekada buvo svarbi pirkimo strategija.

„Kelerių metų duomenys rodo, kad geriausią biokuro įsigijimo kainų vidurkį pasiekia tie, kurie diversifikuoja tiekimą tiek ilgalaikiais, tiek trumpalaikiais sandoriais“, – akcentavo A. Smaliukas.

Didžioji dalis kuro jau nupirkta

Kaip biokurą pirko „Panevėžio energija“, ar jos aptarnaujami Kėdainių gyventojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą, kai biržoje krito biokuro kainos?

„Panevėžio energijos“ atstovės teigimu, šiuo metu energetinių išteklių biržoje „Baltpool“ jau yra įsigyta 70 procentų biokuro, kurio reikės iki šio šildymo sezono pabaigos. Pirkimai įvyko pagal vadinamus ateities sandorius, kai pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui kainą, kuri fiksuojama biržoje sandorio sudarymo metu.

Taigi, net ir kritus biokuro kainai, tai šildymo kainos iš esmės niekaip nepaveiks, nes biokuras jau nupirktas prieš tai, iki kainų sumažėjimo.

Likusius 30 procentų biokuro bendrovė „Panevėžio energija“ gali įsigyti pagal poreikį biržoje, aišku, mokėti už jį tą kainą, kurią tam tikru momentu diktuoja rinka. D. Paulauskienė sutiko, jog šie sandoriai kažkiek paveiks šilumos kainą galutiniam vartotojui, tačiau kokia procentine dalimi – nedrįso prognozuoti.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.