Už laisvės dovaną – trispalvėmis išreikšta pagarba

Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – mūsų kraštiečiai minėjo įvairiais būdais: rengdami minėjimus, parodas, kurdami šviesos instaliacijas, degdami atminimo žvakutes languose, kurdami laužus, įsisegdami neužmirštuolės simbolį ar iškeldami trispalves.

Pagal galiojančius įstatymus valstybinę vėliavą visiems be išimties privaloma iškelti Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją ir Liepos 6-ąją. Kitomis šaliai svarbiomis datomis, tokiomis kaip Sausio 13-oji ar Gedulo ir vilties diena, trispalvės turi būti keliamos tik prie valstybinių įstaigų ar organizacijų, o privačių ar daugiabučių namų gyventojams tai nėra privaloma. Galbūt todėl trispalvių mieste buvo mažoka.

„Manau, kad tokią dieną, kaip Sausio 13-oji, vėliavą reikia iškelti, juk tiek žmonių kovojo už šalies laisvę, tai labai ypatinga diena. Nežinau, kodėl ne visi tai įvertina. Dabar žmonės nusivylę, gal tai atsiliepia ir jų patriotiškumui?“ – svarstė gatvėje sutikta kėdainietė.

„Šiandien be galo svarbi diena mūsų valstybei. Vėliavą iškelti būtinai reikia ir taip pagerbti tuos 14 žuvusiųjų. Be Laisvės gynėjų Lietuva tebebūtų sovietų vergovėje. Šiandien širdį skauda, kai pamačiau, kaip tautiečiai elgėsi per šventinį minėjimą. Buvo daug svečių, ambasadorių, Laisvės gynėjų, o minia švilpė, rėkė. Manau, nereikėjo taip elgtis. Vien iš pagarbos žuvusiesiems reikėjo visas ambicijas nustumti į šalį arba pasirinkti kitą dieną savo nuomonei reikšti“, – įsitikinusi garbaus amžiaus senjorė Genutė.

„Kiekvienas skirtingai žiūri į šią dieną. Vieni prisimena tuos įvykius su pagarba, kitiems – viskas vienodai. Nemažai žmonių yra susvetimėję, atitolę viens nuo kito. Jei vėl reikėtų ginti nepriklausomybę, kažin, ar dabar būtume tokie vieningi, kaip anuomet. Bet, kaip bebūtų, manau, vėliavą tokią dieną reikia iškelti“, – sakė Andželika.

Vėliavas kėlė, nors neprivalėjo

Pasižvalgius viename gyvenamajame miesto kvartale, valstybinės vėliavos buvo matyti tik ant Rasos g. 14 ir J. Basanavičiaus g. 114 namų.

Kiekvienas skirtingai žiūri į šią dieną. Vieni prisimena tuos įvykius su pagarba, kitiems – viskas vienodai.

„Aš ir pati nustebau, kiek nedaug daugiabučių šiandien išsikėlė trispalves. Anksčiau jų būdavo gerokai daugiau. Asmeniškai man Sausio 13-oji yra reikšminga diena. Žmonės už laisvę gyvybes paaukojo, o juk irgi buvo jauni, norėjo gyventi nepriklausomoje šalyje. Mažiausiai, ką galime padaryti, tai juos pagerbti, iškeldami trispalves. Šį rytą savo name keliuose languose mačiau degančias žvakutes. Smagu, kad yra žmonių, kuriems patriotiškumas nėra svetimas, bet vienybės dar trūksta.

Man ne vis vien, kokioje aplinkoje gyvename, todėl, padedama vieno kito kaimyno, ir gėles prie namo sodinu, pati ir vėliavą iškeliu. Tai darau per visas Lietuvai svarbias datas. Vakare nukabinusi trispalvę, ją išplaunu, išlyginu. Per daug metų spalvos šiek tiek nubluko, tad planuoju pirkti naują vėliavą“, – sakė J. Basanavičiaus g. 114 namo bendrijos pirmininkė Vanda Petraitienė.

„Žinote, kai nėra privaloma, tai dalis žmonių ir nesivargina kelti trispalvę, kiti gal užmiršta. O mes keliame ir manome, kad tai ugdo patriotiškumą.

Kartą Vasario 16-ąją su draugais nuvažiavome į Ukrainą ir Kijevo centre išskleidėme trispalvę – ukrainiečiai į tai reagavo labai draugiškai.

Man ne vis vien, kokioje aplinkoje gyvename, todėl, padedama vieno kito kaimyno, ir gėles prie namo sodinu, pati ir vėliavą iškeliu.

Mano tėtis 1991-ųjų sausį irgi dalyvavo tuose įvykiuose, aš pats dar buvau mažas. Dabar keldami trispalves mes išreiškiame pagarbą ne tik žuvusiems ar nukentėjusiems Laisvės gynėjams, bet ir jų artimiesiems“, – kalbėjo verslininkas Julius Ragauskas.

Trispalves iškelia pardavėjos

Sausio 13-ąją trispalvės plazdėjo ir prie visų Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui priklausančių pastatų.

„Kad galima tokią dieną nekelti vėliavų mums net mintis nekyla. Prie kaimuose esančių parduotuvių trispalves iškelia pačios pardavėjos ir vedėjos, o mieste tuo rūpinasi specialiai paskirtas žmogus. Minėjimuose gal ir ne visada pavyksta dalyvauti, bet vėliavą keliame, nes tai – mūsų valstybės simbolis.

Anuomet aš pats, kaip įstaigos vadovas, buvau rajono valdžios įpareigotas budėti Kėdainiuose, o mūsų kolektyvo darbuotojai važiavo į Vilnių, buvo toks visuomeninio maitinimo padalinys – tai net arbatos ir bandelių vežė prie Seimo.

Net negalėjau pagalvoti, kad po 31-erių metų per minėjimą pamatysiu Seimą, apjuostą aptvarais, ir už jų stovinčią liaudį. Šalies lyderiams tai signalas, kad ne viskas mūsų valstybėje gerai.

Palinkėčiau tolerancijos vienas kitam, pagarbos, globaliame pasaulyje neprarasti lietuviškų vertybių, kad tautiečiams nereikėtų išvažiuoti į užsienį, palikus savo šeimas, tėvus, vaikus, nes taip ir atitolstame vieni nuo kitų ir pamažu nykstame kaip tauta. Tikiuosi, kad valdžia supras, ko reikia žmonėms, ir atsižvelgs į jų lūkesčius. Juk kai žmonės yra aprūpinti ir laimingi, tai ir šventės būna džiugios“, – įsitikinęs daugiau nei 120-čiai darbuotojų vadovaujantis Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo direktorius Rimvydas Rasčiauskas.

„Kėdainių mugės“ nuotraukos