Kėdainių rajone esantis Skinderiškio dendrologinis parkas, daugelio įprastai vadinamas jo įkūrėjo Kęstučio Kaltenio parku, mini 50-ties metų įkūrimo jubiliejų.

Ta proga praėjusį penktadienį, liepos 30 d., gausus būrys susirinkusių svečių prisiminė parko įkūrimo pradžią, pagerbė jo įkūrėją Kęstutį Kaltenį. Buvo atidengta ir pašventinta tautodailininko Vytauto Ulevičiaus pastatyta skulptūra „Motinai gamtai“, skirta Skinderiškio dendrologinio parko 50-mečiui.

Tautodailininko Vytauto Ulevičiaus skulptūra ,,Motinai gamtai“, skirta Skinderiškio parko įkūrimo 50-mečiui.

Prie įamžinimo prisidėjo geradariai

Iniciatyvą surengti šventę ir paminėti parko įkūrimo 50-metį parodė Krakių seniūnija ir Pajieslio bendruomenės centras.

„Kadangi šiemet sukanka 50 metų, kai prasidėjo parko kūrimas, mūsų noras buvo įamžinti tą jubiliejų. Skulptorius Vytautas Ulevičius išdrožė medžio skulptūrą, o bendruomenės centras organizavo lėšų rinkimą. Apie skulptūrą paskelbėme socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kaip dabar labai populiaru, ir sulaukėme įvairių atgarsių. Vieni pritarė, kiti nelabai noriai. Siūlė, gal reikėtų parke daugiau medžių pasodinti ta proga. Kalbėjome ir su parko darbuotoju Juozu Masioniu, kuris dabar čia dirba. Jis teigė, kad parkas kasmet atnaujinamas naujais medžiais, ne visi prigyja, kiti jau pasensta, išvirsta, vis dėlto jau tiek metų prabėgo. Šiandien ši skulptūra jau stovi. Tautodailininkas V. Ulevičius sutiko padaryti skulptūrą už 2 tūkst. eurų. Tiek ir surinkome. Visas sąrašas, kas aukojo yra surašytas ant pačios skulptūros pamatinėje dalyje. Ąžuolą dovanojo Radviliškio miškų urėdija, kuriai šiuo metu priklauso šis parkas“, – kalbėjo viena iš šventės iniciatorių, Krakių kultūros centro Pajieslio daugiafunkcio centro renginių organizatorė Almonė Šilkaitytė.

Tautodailininkas Vytautas Ulevičius sakė, kad visi mes priklausom nuo gamtos ir nereikia su ja kovoti.

Seniūnija neįsivaizduojama be parko

Paklaustas, kaip kilo mintis, kad reikia pažymėti tokią gražią sukaktį, Krakių seniūnas Ernestas Barčas sakė, kad pačią idėją pasiūlė parko jubiliejus. „Sugalvojom, kaip galima jį gražiai paminėti. Smagu, kad atsirado bendraminčių, labai prisidėjo gerbiama Gražina Vitaitė, vieno iš parko įkūrėjų dukra, džiugu, kad mums padėjo tautodailininkas Vytautas Ulevičius ir, kas svarbiausia, atsirado daug geradarių, kurie paaukojo pinigų šios skulptūros pastatymui, ir be abejo, dėkingi medieną skyrusiai Radviliškio miškų urėdijai.

Krakių seniūnijos neįsivaizduojame be Skinderiškio parko. Jis pavaldus Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioniniam padaliniui, bet ir mes prisidedam, kai paprašo, o ir kai neprašo, – bendru darbu, padedam apšienauti, kadangi ir vienų, ir kitų resursai yra riboti, bet suremiam pečius ir tikrai stengiamės kiek įmanoma pasitvarkyti. Suaukotų pinigų užteko, tuo ir džiaugiamės“, – kalbėjo paminėjime dalyvavęs Krakių seniūnas.

Parko teritorija – daugiau nei 120 ha

Priminti, kuo ypatingas Skinderiškio dendrologinis parkas, paprašėme Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio Skinderiškio dendrologinio parko prižiūrėtojo Juozo Masionio:

„Jame yra daugiau nei 1200 augalų iš įvairių pasaulio kampelių, kurie gali augti mūsų klimato sąlygomis. Tai yra iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos ir kitų regionų, o Indijos ir Australijos mūsų klimatas netinka. Parko teritorija užima kiek daugiau nei 120 hektarų.“

Skinderiškio dendrologinis parkas asocijuojasi su pavasarį pražystančiom magnolijom, kuo jos čia ypatingos?

„Lietuvos tūkstantmečio proga Kęstutis Kaltenis išreiškė norą pasodinti 1 tūkst. magnolijų. Daugelis įsivaizduojam, kad jos viename plote, bet jos pasodintos po 5–10 gojeliais, išsibarsčiusios po visą teritoriją. Žmonės sako, kad jų čia tiek nėra, tada aš siūlau pavaikščioti po visą teritoriją ir paskaičiuoti. Jei kuri magnolija žūsta, stengiamės atsodinti. Parke daug pasodinta vardinių ąžuoliukų. Kai kurių medelių sodinukų yra sunku gauti, kurie lengvai dauginami. Kaip ir magnolijos, pasodinam, plečiam naujas vietas, žiūrim, kuri joms tinkama būtų. Būna, kad pasodini augalą per tris 3 metrus nuo medžio, o tas medis lapoja ir užgožia jį“, – dėstė J. Masionis.

Dalinosi prisiminimais

Šventėje dalyvavo viena iš aktyvių šventės organizatorių, tuometinio Pajieslio kolūkio pirmininko Vaclovo Vito duktė dizainerė Gražina Vitaitė-Čekanavičienė, prisipažinusi, kad gyvena Kaune, bet iš tiesų gyvena ir Krakėse, ir Pajieslyje, ji nuolat palaikanti ryšį su Kęstučiu Kalteniu.

Vieno iš parko įkūrėjų Vaclovo Vito duktė Gražina Vitaitė.

„Čia aš užaugau, čia mano tėviškė, mano tėvelis kartu su Kęstučiu Kalteniu prieš 50 metų įkūrė tą parką. Tėvelis Vaclovas Vitas tuomet buvo ūkio vadovas. Aišku, ne jie dviese tai darė. Pirmiausia Kęstutis surado tokią vietą. Jis turėjo pasiruošęs kolekciją įvairiausių medžių ir ieškojo vietos, kur pasodinti tą parką žmonėms. Sutarė, kad čia, ant Šušvės krantų, bus pati tinkamiausia vieta tiek žmonėms, tiek paukščiams ir žvėrims. Tėvelis labai mylėjo gamtą, žmones, visą gyvenimą jiems paskyrė. Kai aš augau, visa tai mačiau, taip ir mano širdyje gimė meilė. 50 metų žmogaus gyvenime svarbi sukaktis, o parkui ypatingai svarbu. Nors parkas atrodo brandus, jis dar palyginti jaunas. Aš buvau iniciatorė, kad reikia pažymėti parko įkūrimo jubiliejų, džiaugiuosi, kad, ieškant lėšų, resursų ir padedant visiems žmonėms, atsirado ši skulptūra“, – kalbėjo Gražina Vitaitė.

Skinderiškio dendrologinio parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis.

Parkas – dvasinė pusiausvyra

Iniciatyvi moteris toliau kalbėjo, jog žmogaus gyvenime yra minimi jubiliejai, mes sveikiname draugus, juos pagerbiame, o parkas – tai juk mūsų turtas, gamta, reikia būtinai pažymėti ir jo jubiliejų. „Pakalbinom Radviliškio miškų urėdiją, sakom, reikia būtinai įamžinti šią sukaktį, jie gražiai prisidėjo, davė ąžuolus, kurie pavirto nuostabiu darbu medžio dievo Vytauto Ulevičiaus rankose. Visi žmonės geranoriškai prisidėjo. Pamenu, ir mano tėvelis buvo pastatęs daug skulptūrų, skirtų melžėjoms, paršelių augintojoms, aišku, buvo kiti laikai, bet skulptūros išliko. Tai man buvo geras pavyzdys, kad kol turim jėgų, kol galim, reikia imti ir daryti. Juk reikia rodyti pavyzdį ateities kartoms.

Parkas man yra dvasinė pusiausvyra. Kiekvienas randa savyje kažką tokio – jis gali medituoti, gėrėtis gamta, bet šis parkas, moksline prasme kaip dendrologinis, yra vienas garsiausių, nes jame auga šimtai rūšių medžių, ir tai K. Kaltenio nuopelnas. Aišku, sodino medžius ir studentai, ir mokiniai, ir darbuotojai, ir svečiai“, – apie parko svarbą šiltai atsiliepė pašnekovė.

Paklausta, ar yra jos rankomis pasodintų medžių, Gražina Vitaitė sakė, kad yra daug pasodinusi ąžuoliukų: „2016 metais teko suorganizuoti atlikėjo Liudo Mikalausko koncertą, čia jis dainavo ir pats pasodino ąžuoliuką. Ir gerbiamas Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus yra pasodinęs, ir mūsų giminės, visi draugai, kas tik apsilanko, kas tik randa kokią progą, pasodina medį, nes medis yra mūsų tęstinumas“.

Skulptūrą skyrė „Motinai gamtai“

Medžio skulptorius Vytautas Ulevičius priminė seną tiesą, kad mūsų motinų motina yra gamta. Mat ir skulptūrą skyrė „Motinai gamtai“. „Mes priklausom nuo gamtos, nereikia su ja kovoti, reikia prie jos prisiderinti ir jai padėti. Kai kovojame – jau disharmonija“, – sakė jis, paaiškinęs ką simbolizuoja visi skulptūros elementai. O be materialinio prado irgi nieko nepadarysi – brangi mediena, įrankiai…

Skulptūrą pašventino Krakių klebonas Emilis Jotkus.

Skulptūrą pašventino Krakių klebonas Emilis Jotkus. Koncertavo Raseinių rajono kultūros centro Gėluvos moterų vokalinis ansamblis „Gėluvos gaida“, Pajieslio bendruomenė tradiciškai vaišino koše.

A. Raicevičienės nuotraukos

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.