Profesorius A. Skurvydas: ,,Laimingi žmonės gyvena ilgiau“

Kėdainiuose įvykusioje konferencijoje, kurioje buvo pristatyti sveikatos projektai, vienas pranešimas itin pagyvino ir sudomino publiką. Lektorius Albertas Skurvydas, Habilituotas biologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, skaitęs pranešimą ,,Lėtinių ligų prevencija“ pristatė ne kartą girdėtas tiesas bei patarimus, kurių, deja, ne visi paisome, kas kenkia mūsų sveikata bei kas ją stiprina.

Pateikdamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įžvalgas bei daugybės tyrimų rezultatus, publikuotus prestižiniuose pasaulio žurnaluose, savo pranešimu jis skatino atidžiau pažvelgti į tai, ką dėl savo sveikatos darome nepakankamai. 

Judėjimas – ,,vaistai“ nuo daugybės ligų

Prof. Albertas Skurvydas pasakojo, kad Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metais pripažino, kad norint 30-50 proc. sumažinti 45 lėtinių ligų kilmės tikimybę, būtina nueiti 10 tūkst. žingsnių, bet kokiu tempu kiekvieną dieną.

,,Bet jeigu šiek tiek patingėsit – į savaitę tris kartus po 3 tūkst. žingsnių nueisit spėriu tempu, gyvensit ilgai ir daugybę milijonų metų. Svarbu, kad pulsas padidėtų nuo 120 iki 140 kartų per minutę,“ – šmaikščiai judėjimo naudą nusakė profesorius.

Parašyta milijonai straipsnių bei tyrimų nuo kaulų raumenų iki galvos smegenų, kad tai veikia. Judėjimo formos gali būti įvairios – nėra vienos idealiausios judėjimo formos. Važiavimas dviračiu  dar geriau apsaugo kelio sąnarius.

Kai žmonės pradeda po 15 tūkst. žingsnių bėgioti, didėja tikimybė apie 50 proc. ,,išnešioti“ sąnarius, susirgti osteartritu. Todėl važiavimas dviračiu geriau apsaugo kelio sąnarius. Net ir vyresnio amžiaus tarpsnyje protingiau pradėti važinėti dviračiu.

,,Aš kol buvau jaunas bėgiojau, dabar nebegaliu bėgioti, dabar vaikščioju ir važinėju dviračiu. Jei negali važiuoti dviračiu – plaukiok, visiškai tas pats. Š

irdžiai, kraujagyslėms visiškai nerūpi, kokia bus fizinė veikla. Svarbu, kad padidėtų pulsas, kad susitraukimų dažnumas būtų didelis, kad širdis padirbėtų intensyviau, kad kraujagyslės savo kanalais praleistų kraują, kad raumenys gamintų miokinus – hormonus, laikomus natūraliais organizmo vaistais, kurie, vaizdžiai tariant, išsibėgiotų po visą kūną,“ – sako lektorius.

Pasak profesoriaus, fizinio pasyvumo riba pasiekiama tada, kai per savaitę vidutiniu arba dideliu intensyvumu judama mažiau kaip 150 minučių. Vadinasi, 30 minučių trukmės vidutinio tempo pasivaikščiojimai 5 kartus per savaitę ir 2 kartus per savaitę po 15–20 minučių atliekami jėgos pratimai yra minimali riba.

Būtinai reikia bent du kartus per savaitę treniruoti raumenis, lavinti jėgą. Širdžiai reikia aerobikos, o raumenims, kaulams, sąnariams, raiščiams reikia jėgos pratimų. Neužteks lengvų – reikia nemažai padirbėti.

Darbo – galvos smegenims

Lektorius atkreipė dėmesį, kad labiausiai po širdies, kraujagyslių ligų paplitusi yra depresija bei psichinės ligos. Norint sau nuotaiką pakelti, reikia bendrauti, kažką mylėti, dovanoti kažkokį gėrį.

Kuo darbas sode, darže blogiau nei sporto salėje? Dar geriau. Šokiai – iš viso judėjimo karalius, nes šokant išsiskiria malonumo hormonas dopaminas.

Nei viena judėjimo forma nebus efektyvi, jeigu mes negausime atpildo džiaugsmo. Jeigu nebus džiaugsmo, ta veikla bus neįdomi. Ir dar, jei nebus mažų pergalių, mes to nedarysime. Mums būtinai reikia atpildo. Pergales mums reikia registruoti, vesti dienoraščius. O paskui išmokstam ir dirbam automatiškai.

Galvos smegenis atnaujinti galima ir per uoslę, regėjimą, lietimą, judėjimą, šildymą, šaldymą…

Daug kelių gamta sugalvojo kaip mūsų kūną pastiprinti – nėra vieno idealiausio. Mokslas atskleidžia vis naujas įvairias kompleksines formas.

Nenaudoji – prarandi

Galvos smegenyse esantys apie milijardas neuronų senatvėje sumažėja 30-50 proc. Ir ne dėl senatvės. Nenaudoji – prarandi.

Norint, kad dirbtų galvos smegenys – neužteks bėgioti. Bėgiojant, galvos smegenų nepatreniruosi. Reikia skaityti, rašyti, pasakoti istorijas, ruoštis konferencijoms, reikia kalbėti, diskutuoti.

Kaip pavyzdį profesorius A. Skurvydas pateikė Japoniją, kur taikoma viena iš ilgaamžiškumo strategijų, kai šimtamečiai renkasi kiekvieną dieną, kad tarpusavyje galėtų bendrauti. Ne taip, kaip pas mus – vyresnio amžiaus žmogus užsidaręs, jis bijo išeiti iš namų, nes niekas nenori su juo šnekėtis. 

Meno terapijos – fantastiškas dalykas. Laimės hormonai – serotoninas, oksitocinas, dopaminas  ir endorfinas, jie visi veikia skirtingai ir turi didelę įtaką mūsų savijautai. Ypač jie stimuliuoja galvos smegenų naujų neuronų gamybą, o stresas juos žudo. Įdomios įvairios veiklos –nuo mokymosi, rašymo, skaitymo, judėjimo, lietimo, keliavimo atstato galvos smegenis.

Norint ,,paklibinti“ galvos smegenis, reikia atlikti smulkiuosius motorikos darbus. Vyrams atlikti tokius darbus yra fantastinė priemonė. Šios veiklos kaupia kognityvinius rezervus. Mažėja tikimybė susirgti demencija, alzheimeriu. Jei ištiks insultas, greičiau atsistosit ant kojų.

Laimingi žmonės gyvena ilgiau

Pasak lektoriaus, vienas fiziškai pasyvus žmogus išsivysčiusiai šaliai kainuoja 3 tūkst. eurų. Lietuvoje fiziškai pasyvių žmonių (jaunimas ir vaikai), kaip ir visoje Europoje yra apie 80 proc. Fizinis pasyvumas yra milžiniška našta mūsų ekonomikai, nekalbant apie žmonių gerovę, dėl to, kad reikia anksti pradėti gydyti. 

,,Ištirta, kaip fiziniai pratimai kovoja prieš 26 vėžines formas. Kiek reikia kaip kalbėti, kad mes rimtai pradėtume tą daryti. Išsivystęs pasaulis, elitinės publikacijos rodo, kad tai veikia. Kiek dar reikia įrodymo, kad mes užsiimtumėm kokiomis nors veiklomis.

Kovojant prieš širdies, kraujagyslių sistemos ligas labai gerai veikia aerobiniai pratimai, jėgos pratimai, mityba, pilnavertis miegas ir psichologiniai veiksniai – gyvenimo džiaugsmas, motyvas, nuotaika, tikslų turėjimas, prasmė, socialinis, kognityvinis aktyvumas, prasminga veikla, pergalės gyvenime. Tai labai svarbu,“ – kartoja profesorius.

Jeigu žmonės laimingi, jų nuotaika puiki, jie sako: ,,Aš gyvenimu esu patenkintas“. Nors sunku nustatyti kas yra laimė ir nuo ko ji priklauso. Juk žmogui gali ir skaudėti, bet jis bus laimingas.

Tų  žmonių, kurie iš apklausos buvo patys laimingiausi, mirtingumas buvo 50 proc. mažesnis, lyginant su tais, kurie buvo nelaimingiausi per 13 metų. Išvada: laimingi žmonės gyvena ilgiau.

Kas įtakoja mūsų gyvenimą?

Komentuodamas dar vieną tyrimą, profesorius A. Skurvydas pabrėžia, kad anksčiau elitiniai žurnalai išskyrė ,,septintuką“, kas įtakoja mūsų gyvenimą, o dabar rodo ,,aštuntuką“. Tai mityba (būtina prižiūrėti svorį), judėjimas, stresas, gliukozės kiekis, lipidai, (būtina prižiūrėti ir žinoti, kokie jie yra ir kaip juos galima reguliuoti), kraujospūdis, rūkymas bei miegas.

Kad mūsų ląstelės ilgiau išliktų gyvybingos, jis dar kartą pažymėjo judėjimo naudą, vitaminų, antioksidantų, probiotikų vartojimą, būtinai vit. D, laikytis Viduržiemio jūros dietos, labiau praturtintos vaisiais ir daržovėmis bei apriboti kalorijas.

Profesorius citavo prestižinį medicinos ,,The Lancet“ žurnalą, kuriame tyrimais pagrįsta, nuo kokių veiksnių žmonės pasaulyje miršta labiausiai.

Lektorius pabrėžė, kad fizinis pasyvumas didina šių ligų riziką: širdies ir kraujagyslių ligų (40-50 proc.), diabeto (30 proc.), krūtų vėžio (30 proc.), storosios žarnos vėžio (27 proc.), demencijos (30-40 proc.), depresijos (45-55 proc.).

Vėžio prevencijai jis išskyrė būtinus produktus bei veiksnius: pilno grūdo produktai, daržovės, Viduržiemio jūros dieta, raudonos mėsos, cukraus, saldumynų, alkoholio apribojimas, nerūkymas, pakankamas vandens vartojimas ir fizinis aktyvumas.

Nori ilgiau gyventi – pabadauk

,,Jeigu tingit vaikščiot, o norit ilgiau gyventi, dar vienas šansas – pabadauti, t. y. kalorijų protingas apribojimas. Pelytės ilgiausiai gyvena ne tos, kurios daug sportuoja, bet tos, kurios guli ir labai mažai valgo. Ir retkarčiais pabadauja.

Ką kalorijų apribojimas duoda žmonių smegenims? Kaip ir kognityvinis stimulas, kaip ir mąstymas, mokymasis, taip, kaip ir judėjimas, stimuliuoja naujų neuronų galvos smegenyse gamybą.

Į savaitę reiktų du kartus 48 val. pabadauti, vartojant tik vandenį. Per metus tokių savaičių reikia nedaugiau kaip 6-7, bet ne iš eilės. Ir tai bus saugus, sveikas pabadavimas,“ – sveikatos patarimais dalinasi profesorius.

Miego reikšmė – milžiniška

Pasak profesoriaus A. Skurvydo, miegoti būtina 7-9 val. Bet dar svarbiau nueiti laiku miegoti.

Nustatyta, kad mūsų organizme veikia autofagija – ląstelių valymas. Jos valomos naktį, o dieną mes jas ,,prikišam visokių šiukšlių“. Organizmo valyti suaugusiems žmonėms ,,valytoja“ ateina 23 val. vakaro, vaikams – 22 val. Jeigu 23 val. mums pats darbų įkarštis, ,,valytoja“ eina namo.

,,Valytoja“ pas jus neateis, jei jūs 2 val. nakties eisite miegoti. Ji dirba griežtai pagal savo nustatytą grafiką. Jie taip elgsitės vieną naktį, antrą, penkioliktą, šimtąją, kas po to nutiks? Imuninė sistema supranta, kad mes savo kambarių neišvalėm. Ką reikia daryti – pradėti deginti. Prasideda lėtiniai uždegimai. Ir tik dėl to, kad laiku nenueiname miegoti ir neišsimiegame.

Jeigu mes miegame ilgiau – 10-11 val., tai nereiškia geriau. Dar blogiau. 11 val. miegoti blogiau, negu 7 val. Geriausiai prieš miegą yra pasivaikščiojimas po parką, kuo toliau nuo mašinų triukšmo. Tai geriausias būdas atpalaiduoti galvos smegenis.

Didžiausias žudikas – stresas

,,Labiausiai mūsų galvos smegenis žudo stresas. Tai baimė, nerimas, neaiškumas, per didelis ego, per dideli užkelti lūkesčiai, pyktis, organizacijos vadovų negebėjimas valdyti organizaciją, neaiškūs tikslai, per dideli reikalavimai, kai iš tavęs daug prašo visko, o tau mažai ,,įdeda,“ – vardina lektorius.

Profesorius išskiria pagrindinius veiksnius, kas ,,tirština“ mūsų smegenis. Tai, be abejo, fizinis aktyvumas. Mokymasis, tai reiškia, kažko naujo sužinojimas. Jeigu nesužinot nieko naujo, tai nesiskaito mokymusi.

Mūsų smegenys nemėgsta monotonijos bei tos pačios informacijos. Svarbus aplinkos praturtinimas bei aplinkos įvairovė. Kad mes aplinką tyrinėtume įvairiais receptoriais ir pojūčiais, liestume, matytume kuo įdomesnius vaizdus ir daiktus.