Neatsargus poilsis prie vandens prišaukia bėdą

Nors vasarą taip smagu laiką leisti prie vandens telkinių, šis malonumas kartais gali baigtis ne taip, kaip norisi. Iki liepos vidurio šalyje jau nuskendo 23 asmenys, tarp jų buvo ir vaikų. Dar daugiau žmonių patyrė įvairių traumų, kai kuriais atvejais tapo neįgaliais visam likusiam gyvenimui. Siekiant išvengti gali­mų nelaimių, keliose Kėdainių rajono maudymvietėse surengta akcija „Kaip praleisti vasarą saugiai?“, kurią kartu su ugniagesiais gelbėtojais vykdė Visuomenės sveikatos biuro specialistės.

„Jau ne pirmus metus vykdomos akcijos pagrindinis tikslas – nelaimingų atsitikimų, traumų bei skendimų prevencija. Važiuojame į populiariausias rajono maudymvietes tiek mieste, tiek kaimuose, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, kokie pavojai tyko prie vandens ir vandenyje, kaip elgtis ištikus nelaimei, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Pernai šalyje nuskendo 144 žmonės (šiemet jau 56 – aut. past.), nelaimė gali aplankyti bet kur ir bet kada, tad svarbu žinoti, kaip to išvengti.

Kadangi daugiausia skęsta suaugusieji, pagrindinės rekomendacijos – nesimaudyti apsvaigus, sočiai pavalgius, po sunkių darbų ar persikaitinus saulėje, neplaukti per toli nuo kranto, nešokinėti į vandenį, prieš tai nepasižiūrėjus, koks yra gylis ir ar nėra ant dugno kokių akmenų, medžių ar kitokių daiktų. Taip pat svarbu prie vandens nepalikti be priežiūros mažamečių vaikų“, – pagrindines saugaus elgesio taisykles akcentuoja Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Sonata Zubrickienė.

Specialistų teigimu, jei asmenys elgiasi neatsakingai, tai ne tik jūra, srauni upė, bet net ir prie namų esanti kūdra gali pasiglemžti gyvybę, todėl reikia saugoti ne tik save, bet ir pasirūpinti aplinkiniais.

Ištikus nelaimei vandenyje, ugniagesiai gelbėtojai būtų vieni pirmųjų skubančių padėti patekusiems į bėdą, tad neatsitiktinai šioje prevencinėje akcijoje dalyvavo ir Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Jie irgi turėjo ką papasakoti susirinkusiems vaikams ir suaugusiesiems. Ir netgi praktiškai parodė, kaip vyktų skęstančiojo gelbėjimas.

Gelbėtojai yra pasirengę

„Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai vykdo tik gelbėjimo darbus ant vandens. Jie nėra narai. Jei būtų poreikis, narai atvyktų iš Kauno. Pastarieji turi ir deguonies balionus, su kuriais gali nerti bei vykdyti nuskendusiųjų paiešką. O mūsų tarnyba turi visas reikalingas priemones: ne tik gelbėjimo valtį, plūdurus, gelbėjimo ratus, liemenes, bet ir Hansa roges, su kuriomis galima vykdyti gelbėjimo darbus tiek žiemą, gelbėjant įlūžusius žvejus ar kitus ledo storio neįvertinusius asmenis, tiek ir vasarą ant vandens. Jos yra trijų metrų ilgio, gelbėtojui patogu priplaukti. Jei skęstantysis yra sąmoningas, jis gali įsikibti ir taip pasiekti krantą. Šioje vietoje prie Skongalio užtvankos yra daug sūkurių, kurie nešioja gelbėjimo valtį, tad yra patogiau dirbti su rogėmis.

Taip pat esame įsigiję tris hidrokostiumus, kurie laiko gelbėtoją ant vandens ir neleidžia jam sušlapti ar sušalti.

Visose keturiose pamainose turime plaukikų gelbėtojų, kurie yra baigę specialius mokymus ir yra įgiję reikiamą kvalifikaciją. Kasmet periodiškai vykdome mokymus skirtinguose rajono vandens telkiniuose tam, kad išbandytume nevienodas sąlygas ir būtų aiškiau bei lengviau dirbti realioje situacijoje.

Per 16-os metų darbo praktiką man dar nėra tekę realiai gelbėti skęstančiojo. Nuo 2020 metų Kėdainių rajone buvo 4 skenduoliai, visi jie – suaugusieji, nuskendę anksčiau, bet rasti pavasarį ar rudenį. Praeiviai juos pastebėjo plūduriuojančius vandenyje, gelbėtojai ištraukė kūnus. Tiesa, kolegoms yra tekę gelbėti įlūžusius lede“, – teigė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Linas Černiauskas.

Traukė skenduolį

Ugniagesiui gelbėtojui Donatui Gailiui hidrokostiumą dažniausiai tenka vilktis pratybų metu, tačiau yra buvęs atvejis, kai jam teko iš vandens traukti skenduolį.

„Prieš ne vienus metus netoli „Vaivorykštės“ tilto teko traukti vyrą, kuris, nušokęs nuo tilto, nuskendo. Žmogus buvo be gyvybės ženklų. Jei realiai reikėtų gelbėti skęstantįjį, manau, būtų dar sunkiau, nes žmogus gali blaškytis, bandyti įsikibti ir traukti po savimi, gali tekti vaduotis iš jo gniaužtų. Bet specialiuose kursuose mus išmokė, kaip reikia priplaukti prie skęstančiojo ir jam padėti. Tai reikia daryti jam iš užnugario.

Šioje užtvankoje plauksiu pirmą kartą, nors yra nemažai sūkurių, baimės nejaučiu“, – tvirtino ugniagesys gelbėtojas D. Gailius.

Išskirtinis dėmesys vaikams

Kol gelbėtojai prie ties Skongalio gatve esančios Nevėžio užtvankos ruošėsi mokymams, vilkosi hidrokostiumus, nešėsi Hansa roges, gelbėjimo ratus, plūdurus ir kitas reikalingas priemones, Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Rima Proscevičiūtė grupei mažųjų kėdainiečių išsamiai pasakojo, ko negalima daryti prie vandens ir kaip elgtis ištikus kokiai nelaimei.

„Jei einate maudytis, turite pasakyti savo tėvams ar kitiems suaugusiesiems, kad jie jus prižiūrėtų. Vieniems vaikams nereikėtų eiti prie vandens. Jei nemokate plaukti, nebriskite į vandenį giliau kaip iki krūtinės, būkite atsargūs ant pripučiamų čiužinių, nes jie gali apsiversti. Maudydamiesi neišdykaukite, nesistumdykite, netempkite vieni kitų už kojų, nenardinkite į vandenį. Būkite labai atsargūs, nes galite nuskęsti arba ką nors pasitempti ar kitaip susižaloti. Jei yra riboženkliai, kur maudytis saugu, neplaukite už jų ribų. Jei pasidarė šalta, išlipkite į krantą.

Negalima į vandenį mėtyti aštrių daiktų, pavyzdžiui, stiklinių butelių duženų ar medžio šakų, nes kiti žmonės gali į jas susižeisti. Taip pat nereikėtų stovėti ar žaisti ant tiltų, lieptelių, stačių skardžių, nuo kurių galite nejučia nukristi į vandenį“, – atsakingo elgesio prie vandens vaikus mokė specialistė.

Žinios visada praverčia

Prie Nevėžio užtvankos ties Skongaliu sutikti jaunuoliai Irmantė, Ieva ir Ignas sakė, kad tokioje sūkuringoje vietoje jie tikrai nesimaudytų, nes tai yra pavojinga.

„Esam girdėję, kad šioje vietoje nuskendo ne vienas žmogus, todėl nė mintis nekyla čia paplaukioti. Apskritai, kai maudomės, stengiamės elgtis atsargiai, be reikalo nerizikuoti. Apie tai mes kalbamės tiek namuose, tiek ir mokykloje. Mus yra mokę, kaip reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą, buvo galima išmėginti tai su manekenais. Manome, kad tokių žinių reikia turėti, nes nežinai, kada kas gali nutikti“, – teigė jaunuoliai.

„Ėjau pro šalį ir, kai pamačiau prie užtvankos ugniagesius su valtimi, pasidarė nejauku, galvojau, kad gal nelaimė kokia nutiko. Man ir pačiam su broliu teko pakliūti į panašią situaciją. Prieš nemažai metų truputį išgėrę nutarėm paplaukioti, žiūriu, kad brolis jau burbuliuoja, bet kažkaip pavyko man jį ištraukti.

Manau, tokie mokymai, kaip elgtis, jei kažkas skęsta, ir kaip suteikti pagalbą, yra reikalingi. Aš pats nedaug ką apie tai žinau“, – sakė ugniagesių pratybas smalsiai stebėjęs Remigijus.

Renginys prie užtvankos sudomino ir pakrantėje ant suoliuko sėdėjusias senjores Liudą ir Emiliją. Moterys tvirtino, kad ankstesniais metais čia matydavo besimaudančius žmones, bet pastaraisiais metais – nebe.

„Mes dažnai čia ateiname. Netoliese gyvename, tai kiek čia nutikusių nelaimių matėme. Mūsų ir vienas pažįstamas čia nuskendo – išgelbėjo savo paną, o pats nebeišsikapstė, gal mėšlungis sutraukė ar ką. Kai pasižiūri, vanduo net verda, gal koks verpetas įtraukė. Maudytis čia tikrai negalima. Žinote, reikia apie tai kuo daugiau visiems pasakoti, kad nelaimių vandenyje būtų kuo mažiau“, – savo nuomonę išsakė garbaus amžiaus kėdainietės.

Prevencinė akcija „Kaip saugiai praleisti vasarą?“ vyko ne tik Kėdainiuose, prie užtvankos ties Skongalio g., bet ir Aristavos bei Pelėdnagių paplūdimiuose.

L. Pranckevičiūtės ir VSB nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Periodiškai mokymuose dalyvaujantys ugniagesiai gelbėtojai tobulina įgūdžius, kurių gali prireikti realioje situacijoje.