Beveik po metų pertraukos rugsėjo 10 d. vakarą Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija plačiai atvėrė lankytojams duris, kviesdama pradėti naująjį parodų sezoną.
Būtent tą vakarą galerijoje pirmą kartą buvo pristatyta pluošto meno paroda „Lodzė Lietuvoje“, sukurta išskirtine partneryste tarp Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos, koordinatorės Erny Piret-Heurtz ir trijų Strzemiński Meno akademijos (Lodzė, Lenkija) menininkių – profesorių Magdos Soboń, Izabelos Wyrwa, Ludwikos Żytkiewicz-Ostrowska. Paroda veiks iki lapkričio 13 dienos.
Šeštadienį planuotas susitikimas su parodos autorėmis bei jų kūrybinių prezentacijų pristatymas irgi įvyko parodos atidarymo dieną – penktadienį. Magda Soboń savo darbus pristatė pavadinusi juos „Medžiaga kaip išraiškos priemonė“, Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska – „Shibori ir tekstilės atspaudai meniniam tyrinėjimui“, o Izabela Wyrwa – „Objektai“.
Tikisi įprasto darbo
„Mes labai džiaugiamės, kad po metų galime atidaryti parodą su lankytojais, koncertu, darbų autorėmis bei pasibuvimu visiems kartu. Pirmą kartą atidarome pluošto meno parodą – tokios trijų menininkių personalinės parodos dar neturėjome. Parodos „Lodzė Lietuvoje“ autorės savo meną praktikuoja Lodzėje, visos studijavo Lodzės Strzeminskio Meno akademijoje, visos yra šios prestižinės akademijos dėstytojos.
Kalbėti apie muziejaus-galerijos ateities planus esant tokiai situacijai, kokia šiuo metu yra Lietuvoje, labai sunku. Bet tikimės, kad viskas bus gerai ir kad ateityje galėsime reguliariai rengti parodas ir įprastai dirbti. Pasibaigus šiam renginiui planuojame atidaryti lietuvių menininkių tapybos darbų parodą. Labai tikimės, kad lankytojus galėsime pakviesti ir į kitą parodą“, – išreiškė viltį J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.
Parodoje – trys menininkės iš Lodzės
Muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė teigė, jog belieka tik pasidžiaugti, kad bene pirmą kartą Lietuvoje, o Kėdainiuose tai tikrai, galime pristatyti parodą „Lodzė Lietuvoje“. „Kaip žinoma, Lodzė yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas, anksčiau buvęs žymus tekstilės pramonės centras, dabar tekstilės pluošto ir tekstilės menų miestas. Čia rengiamos bienalės, kuriose dalyvauja menininkai iš viso pasaulio. Yra meno mokykla, išugdžiusi daugybę tekstilininkų menininkų. Pas mus atvyko trys menininkės, jas mums pasiūlė ilgametė draugė kuratorė Erny Piret-Heurtz, su kuria mes bendradarbiaujame nuo 2009 metų, pradėję nuo projektų „Azija – Europa“. Buvo gana įdomu dirbti – teko daug susirašinėti, organizuojant šią parodą. Iki tol nebuvome matę pačių autorių, o šiandien labai malonu su jomis pabendrauti gyvai. Visos trys yra labai skirtingos.
Magda dirba su rankų darbo popieriumi ir įvairiais pluoštais, kuria didžiulius darbus, Izabela „žaidžia“ su šešėliais, Ludwika naudoja šibori techniką“, – trumpą parodos priešistorę papasakojo kuratorė Asta.
Muzikiniai pasveikinimai
Parodos atidarymą pradėjo Kėdainių muzikos mokyklos jaunosios kanklininkės ir jos muzikos mokytojos atliekami kūriniai.
Pamaloninti viešnių iš Lenkijos į muziejų-galeriją atvyko Kėdainių lenkų draugijos ansamblis „Issa“, įsikūręs 1998 metais. Šio ansamblio įkūrėja ir globėja – draugijos pirmininkė Irena Duchovska. Ji vertėjavo parodos atidarymo metu bei padėjo bendrauti su menininkėmis iš Lenkijos. Moterų ansamblis atliko dainą, kuriai žodžius ir muziką parašė šio ansamblio įkūrėja Irena Duchovska.
Parodos kuratorės laiškas
Susirinkusiems parodos lankytojams muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė perskaitė parodos kuratorės Erny Piret-Heuertz atsiųstą laišką, kuriame rašoma: „Dėkoju jums visiems, kad atėjote į parodos „Lodzė Lietuvoje“ atidarymą. Labai apgailestauju, kad šiuo metu negaliu būti su jumis. Šios parodos projekto rengimas Janinos Monkutės-Marks muziejuje pareikalavo daug darbo ir suteikė daug džiaugsmo, nes turėjau galimybę tokiu būdu padėkoti komandai, kuriai pavyko padaryti šį muziejų-galeriją žinomą Japonijoje, JAV ir mažiausiai 12-oje Europos Sąjungos šalių.
Ši paroda „Lodzė Lietuvoje“ sukurta bendradarbiaujant išskirtinai su Janinos Monkutės-Marks muziejumi, menininkėmis ir koordinatore. Šis įvykis buvo įmanomas, nepaisant sudėtingų sąlygų dėl pasaulinės pandemijos 2020-2021 metais ir geografinių atstumų.“
Dėkojo muziejui-galerijai
Parodos kuratorė dėkojo Daliai Minkevičienei-Jazdauskienei, Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorei, kad sutiko eksponuoti šią parodą, muziejaus kuratorei Astai Fedaravičiūtei-Jasiūnei už labai vaisingą ir draugišką bendradarbiavimą nuo 2009 m. bei visoms trims menininkėms už dalyvavimą.
„Lodzė yra vieta, kurioje reikia būti. Lodzė yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas ir buvęs tekstilės pramonės centras. Šiuo metu šis miestas yra pirmaujantis kultūros srityje, pluošto ir tekstilės meno centras. Janinos Monkutės-Marks muziejuje eksponuojamose parodose akcentuojamas tekstilės menas plačiąja šio žodžio prasme.
Pasirinkau pristatyti trijų menininkių, Strzemińskio Meno akademijos profesorių talentus. Jos priklauso trims skirtingoms pluošto meno šakoms. Jų ypatumas yra ne atkurti nusistovėjusią techniką, bet nuolat tęsti naujų kūrybos būdų paieškas. Šis renginys parodo skirtingus kiekvienos menininkės kūrybos aspektus. Linkiu, kad lankytojai prisimintų visas eksponuojamų kūrinių subtilybes ir specifiką ir šiek tiek daugiau sužinotų apie pluoštinį Lodzės meną“, – rašė laiške Erny Piret-Heuertz.
Visos kuria skirtinga technika
Prieš parodą pakalbintos menininkės atvirai pasakojo apie savo kūrybos procese naudojamas technikas, medžiagas bei kūrybines mintis.
Magda pasakojo, kad savo kūryboje naudojanti rankų darbo popierių, kurį įvairiomis technikomis apdirba. „Popieriaus gamyba nėra mano tikslas, tai yra kaip kelias, kad pasiekčiau savo tikslą“, – teigė menininkė. Savo darbus ji eksponavo įvairiuose Europos kampeliuose, o šį kartą – bendra paroda su draugėmis. Įkvėpimą teikia gamta, pradėjo kurti dar būdama studentė, prieš 20 metų, o dabar tiesiog savo darbus tobulina. Parodoje ji eksponuoja kelis darbus, tokius kaip „Venera“, iš ciklo „Už horizonto“ , taip pat „Kelias“, „Ilgesio banga“, „Įvairenybių knyga“. Darbai kuriami iš vidaus, judant spirale, kuriant apvalias formas.
Liudwika naudoja šibori techniką. Tai vienas iš seniausių audinio apdirbimo ir marginimo būdų Japonijoje. Savo kūryboje ji naudoja medžiagas iš šilko. „Mano darbai reljefe būna tarsi neužbaigti, bet jie tokie ir pasilieka. Šitai technikai ypač reikia atidumo, nuolat ją tobulinu. Savo techniką jungiu su koliažu. Parodoje eksponuojama sena tradicinė technika. Naudoju ne tik šilką, bet ir kitas medžiagas, jau sudėvėtas – iš senų marškinių“, – pasakojo menininkė.
Izabela prisipažino, kad ją įkvepia jausmai, mintys ir gamta. „Naudoju piešimo 3D formatu techniką. Pagrindinės kryptys yra piešimas ir erdvė. Piešimas nėra įprastas, jis pakeistas plastiku, viela. Didelį vaidmenį kūryboje vaidina būtent šešėliai, kurie papildo kūrinį ir sukuria naujus elementus. Speciali medžiaga, ne tekstilė, o tiesiog kaip objekto kūrimas. Yra kitoks būdas išreikšti save, savo jausmus. Mano darbai, sukurti pandemijos metu: „Diena už dienos“, „Tyla“, „Rūkas“, „Padidinti“, – pristatė autorė.
Vyko autorių kūrybos pristatymas
Šeštadienį planuotas susitikimas su parodos autorėmis, kurios iš arčiau pristatė savo kūrybos procesą, įvyko irgi parodos atidarymo dieną, penktadienį. Magda Soboń savo darbus pristatė pavadinusi juos „Medžiaga kaip išraiškos priemonė“, Ludwika Żytkiewicz-Ostrowska – „Shibori ir tekstilės atspaudai meniniam tyrinėjimui“, o Izabela Wyrwa – „Objektai“.