Search
Pradžia

Kauno arkivyskupija paskelbė, kad Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos byla arkivyskupijoje užbaigta, byla perduodama Šventųjų skelbimo dikasterijai Vatikane. Skelbiama, kad tai yra pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai vyskupijoje oficialiai užbaigta moters byla siekiant jos pripažinimo palaimintąja.

Vakar, Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės išvakarėse Kauno arkikatedroje bazilikoje po Padėkos šv. Mišių buvo oficialiai patvirtinta apie Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės bylos užbaigimą vyskupijoje. Apeigas lydėjo dokumentų ženklinimas specialiais antspaudais ir parašais bei priesaikos. Tai vadinama beatifikacijos bylos vyskupijos fazės užbaigimu, kai dokumentai, patvirtinti arkivyskupo parašu ir antspaudu, bus perduoti tolesniam tyrimui į Romos kurijos Šventųjų skelbimo dikasteriją. Tokios bylos metu iš surinktos medžiagos tiriamas kandidato gyvenimas, veikla ir šventumas. Asmenį palaimintuoju po įvairių komisijų išvadų iškilmingu aktu skelbia popiežius.

Tokių atvejų pasitaiko ne taip ir dažnai, per kelis dešimtmečius palaimintaisiais paskelbti trys lietuviai: Jurgis Matulaitis, Teofilius Matulionis, Mykolas Giedraitis.

Sunkiu gyvenimu liudijo tikėjimą

Adelė Dirsytė – katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Šėtos valsčiuje, Kėdainių raj. 1924–1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje, įsitraukė į ateitininkų veiklą. Baigusi gimnaziją įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo germanistiką, lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją. Dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, skaitė paskaitas moterims ir jaunimui. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius mergaičių ir moterų ugdymo temomis, bendradarbiavo žurnaluose „Moteris“, „Naujoji vaidilutė“. Adelė 1940–1944 m. dirbo mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje, 2-ojoje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje, vėliau Salomėjos Nėries mokykloje.

1946 m. kovo 6 d., kartu su kitais apkaltinta antisovietine veikla ir suimta, žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. 1946 m. lapkričio 2 d. nuteista kalėti 1947 m. išgabenta į Komijos Respubliką tiesti užpoliarinio geležinkelio, verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta į Irkutsko sritį kirsti miško. 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo Berlago lagerį, dirbo statybose.

Mokytoja Adelė Dirsytė nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią. Už daromą jos dvasinę įtaką buvo žiauriai alinama, kankinama. Adelė Dirsytė mirė 1955 m. rugsėjo 26 dieną, likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, kuomet būtų buvusi paleista į laisvę.

Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių, cemento maišų. Maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę. 1953 m. Vasario 16-ąją perdavė draugei su prierašu: „kad galėtumei geriau su mumis jausti, mąstyti, garbinti Viešpatį, siunčiame šią maldų knygelę.“ Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėk mus“ pirmą kartą išleista 1959 m. „Immaculata“ spaustuvėje Putname, vėliau pasklido įvairiuose kraštuose, išleista 14-ka pasaulio kalbų (anglų, vokiečių, ispanų, olandų, prancūzų, kinų, lenkų ir kt.) penkiuose žemynuose, dešimtimis ir šimtais tūkstančių tiražais. Tai didžiausiu tiražu kada nors išleista lietuviška knyga pasaulyje.

Adelė Dirsytė 1999 m., po mirties, apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. Ji įtraukta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.

Jei Adelė Dirsytė būtų paskelbta palaimintąja, o po to įrodyta, kad su jos užtarimu įvyko koks stebuklas (pvz. sunkiai sergantis žmogus, meldęs jos pagalbos, nepaaiškinamai pagijo), ji galėtų būti pripažinta šventąja.

Parengta pagal Kauno arkivyskupijos kurijos informaciją