Praėjusį penktadienį Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje trijulė – vicemeras Paulius Aukštikalnis, valdančiųjų frakcijos vadovė Nijolė Naujokienė ir savivaldybės Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius – kūrė iliuziją neva tarybos narė Karolina Štelmokaitė siekė sutrukdyti gauti 4 milijonų eurų investicijų, skirtų Kėdainių LEZ infrastruktūros sutvarkymui.

 Matyti, kad valdančiuosius nemenkai išgąsdino aktyvios tarybos narės gilus domėjimasis svarstomais taryboje klausimais.

 Aiškėja, kad baimintis dabar esantiems ir jau buvusiems rajono valdžioje A. Kacevičiui su N. Naujokiene yra dėl ko.

K. Štelmokaitė: „Kėdainiuose ir taip per daug baimes, kontroles, šantažo, melo.”

 Griebiamasi šmeižto

 Kaip galėtumėte paaiškinti tarybos narių Pauliaus Aukštikalnio, Nijolės Naujokienės ir Arūno Kacevičiaus jungtines užuominas, adresuotas jums, apie kažkokius paslaptingus skambučius, svarstant klausimą dėl 4 mln Eur investicijų į Kėdainių LEZ, – klausiame tarybos narės K. Štelmokaitės.

– Man tos insinuacijos buvo visiškas šokas. Šiuo klausimu Taryboje buvau pasirengusi konstruktyviai diskusijai, nesitikėjau konflikto ir galvojau, kad būsime bendraminčiai. Bet turbūt neapykanta man iš šios trijulės jau yra pasiekusi tokį lygį, kad griebiamasi bet ko, net akivaizdaus šmeižto paskleidimo viešame tarybos posėdyje.

Tikiuosi, kad kėdainiečiams, kurie mane bent šiek tiek pažįsta, nekyla abejonių dėl visiško absurdiškumo kaltinimų, neva aš galėjau skambinti į „Investuok Lietuvoje“ ir raginti neinvestuoti Kėdainiuose. Manau, ir minėta trijulė žino, kad to negalėjo būti, tačiau vis tiek pasirinko galimybę viešai paskleisti šį melą preventyviai, dar prieš prasidedant diskusijoms – sakyčiau, tai visiškas KGB ar Gėbelso metodas.

Apskritai, bet koks gilesnis domėjimasis savivaldos reikalais jau nebe pirmą kartą valdantiesiems sukelia nepaaiškinamą įtarumą. Už tai, kad ieškai papildomos informacijos, giliniesi į būsimo sprendimo pasekmes, sulauki kaltinimų absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis.

Tarybos nariai negauna visos informacijos

– Ar būtina jums buvo skambinti į „Investuok Lietuvoje“? Ar negalite išsiaiškinti vietoje?

– Visada dėl papildomos informacijos pirmiausiai kreipiuosi į savivaldybės administraciją. Tačiau šįkart, kai man, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo ją vilkinama pateikti, teko pačiai skambinti į ministeriją bei kitas institucijas tam, kad suprasčiau, kas vyksta ir kokie čia nutarimų projektai siūlomi Tarybai tvirtinti.

Gal mano gyvenimiška patirtis mane taip suformavo, kad jeigu darbą dirbi sąžiningai, jeigu esi išrinktas į Tarybą ir žmonės patikėjo tau jiems atstovauti, tai turi iš esmės domėtis priimamais sprendimais, o ne tik ateiti rankų kilnoti. Tai yra normali vakarietiška praktika, bet Kėdainiuose reikalus, atrodo, įprasta tvarkyti kitaip.

Verslui informacijos nesuteikė

– Ar svarstomas klausimas buvo kažkoks labai neeilinis visoje daugiau kaip 40-ties klausimų posėdžio darbotvarkėje?

– Tai buvo vienas iš svarbiausių klausimų posėdyje, nors iš savivaldybės administracijos parengtos informacijos buvo sunku suvokti sprendimo pasekmes, finansavimo šaltinius, kitų projektų įtraukimo galimybes.

Buvo siūloma pritarti 4 milijonų eurų investiciniam projektui verslo infrastruktūrai gerinti. Aiškinamajame rašte buvo minima, kad tos investicijos bus skirtos esamos ir būsimos Kėdainių LEZ infrastruktūros tvarkymui. Projekto pilnas finansavimas nurodytas – Lietuvos biudžetas (kaip vėliau paaiškėjo, tai bus skolintos valstybės ir ES lėšos).

Be to, kas svarbiausia, sprendimu turėjome įsipareigoti projekto nedengiamas lėšas ateityje apmokėti jau iš Kėdainių r. savivaldybės biudžeto. Kadangi savivaldybės administracija nepateikė konkrečių projektų nei skaičiavimų, sunku pasakyti, kokia tai  bus suma. Buvusio praėjusios kadencijos rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus spėjimu, ji gali siekti ir ne vieną šimtą tūkstančių eurų.

Beje, mano pačios surinkta informacija iš Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos man leido sužinoti, kad ministerijos kvietimas teikti projektus yra 105 milijonų eurų finansuojamai programai ir nebūtinai gali būti susijęs tik su LEZ’ais.

Tai priemonė, kurią galima būtų panaudoti ir kitam verslui, ketinančiam investuoti ar didinti savo investicijas plyname lauke, kuriančiam darbo vietas. Posėdyje ketinau paraginti administraciją į prašymą įtraukti daugiau projektų, ir taip padėti Kėdainių verslininkams nusitiesti kelius ar infrastruktūrą, ko kai kurie iš jų jau seniai prašo.

Tie 4 milijonai nėra kažkokia maksimali Kėdainiams skirta riba – argumentuotai galima kreiptis ir dėl papildomų lėšų mūsų rajonui iš to 105 milijonų paketo.

Audito ataskaita neparanki jau buvusiai ir vėl esamai valdžiai

– Kas, jūsų nuomone, galėjo iššaukti tokį desperatišką vicemero ir administracijos direktoriaus, diriguojamų frakcijos seniūnės, poelgį?

– Tą klausimą uždaviau po posėdžio ir sau. Gal buvo baiminamasi, kad, man besidomint, kokių investicijų dar Kėdainių LEZ‘e trūksta, kažką ne taip pamatysiu?

Juk iš tiesų „Investuok Lietuvoje“ prašiau pateikti išsamią informaciją, kokios infrastruktūros trūksta Kėdainių LEZ‘e, kuris buvo pabaigtas įrengti dar pagal 2010-2013 m. ES finansuojamą daugiamilijoninį projektą.

Ir žinot, kitą rytą po posėdžio pradėjau intensyviau domėtis šiuo projektu – pavyko rasti 2017 m. pabaigoje paskelbtą Valstybės kontrolės metinę ataskaitą. Ten išvados tiesiog negailestingos 2010-2013 m. Kėdainių r. savivaldybės administracijos vykdytam projektui Kėdainių LEZ‘e.

(2010-2013 m. Kėdainių rajono merė, vicemerė – Nijolė Naujokienė, administracijos direktorius (2011-2013 m.) – Arūnas Kacevičius. Red. past.).

Nepriklausomas auditas konstatavo…

Broko mastas įspūdingas

– Nepriklausomiems ekspertams atlikus inžinerinės infrastruktūros ekspertizes buvo nustatyta, kad:

„visi vandentiekio šuliniai ir kameros yra nesandarūs, todėl daugiau ar mažiau patvenkti vandens“;

„sumontuotos pigios, neatsparios korozijai sutarties neatitinkančios vandentiekio dalys, dalis vandentiekio šulinių taip pat neatitinka sutarties techninių reikalavimų“;

„spaudiminė kanalizacija įrengta be siurblinės, tad ji netinkama eksploatuoti; vamzdynai nesandarūs, todėl galimas aplinkos užteršimas“.

Net lauko apšvetimo tinklai – ir tie nebuvo sujungti pagal projektą į elektros tiekimo tinklą, o į bendrą vidinį tinklą sujungta tik dalis gatvių; jų apšvietimo skydai arba neįrengti, arba įrengti ne tose vietose“.

Broko mastas įspūdingas. Jo pasekmės Kėdainių LEZ‘e iki šiol jaučiamos, tad broką būtina ištaisyti. Juk investuotojai į iš dalies apsemtą (šį faktą posėdyje patvirtino ir pats Kėdainių meras, ir su manimi kalbėję ekspertai) ir nekokybiškai įrengtą LEZ’ą tikrai nesiverš.

Primenu, kad šiuo metu Kėdainių LEZ’o tik 10% visos teritorijos yra užimta ir tai yra tarp mažiausiai investuotojų turinti LEZ Lietuvoje.

Spektaklis – surežisuotas

– Ar nemanote, kad jūsų apkaltinimas galėjo būti surežisuotas, kaip ir dauguma valdančiųjų frakcijos pasisakymų?

– Galvoju, kad galimai iš anksto aptartas. Tokie  aptarimai valdančioje frakcijoje prieš posėdį vyksta, vyko ir tąkart. Dažniausiai frakcijos vadovė N. Naujokienė surikiuoja, kas, ką ir kaip klaus. Vėliau posėdyje išsakyta informacija aprašoma „Rinkos aikštės“ laikraštyje. Manau, kad tokiu būdu buvo ruošiamas dar vienas mano reputaciją menkinantis straipsnis. Minėtas laikraštis jau anksčiau skleidė apie mane šmeižikišką informaciją,  dėl to laikraštis šiuo metu apskųstas atsakingoms institucijoms.

Kėdainiuose per daug melo

– Posėdyje suteikėte progą Administracijos direktoriui atsiprašyti dėl nepagrįstų kaltinimų. Ar dar tikitės to sulaukti?

– Buvau suteikusi šansą viešai atsiprašyti, bet administracijos direktorius, matyt, nerado jėgų to padaryti. Net po to, kai pateikiau raštišką patvirtinimą iš „Investuok Lietuvoje“, kad mesti kaltinimai man yra visiškai nepagrįsti. Neketinu daugiau maldauti atsiprašymo.

Kalbėsiu teisine kalba. Kaip tik šiandien rengiu raštą, kuriame reikalauju Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti, kad jis paskleidė apie mane tikrovės neatitinkančią informaciją.

Tai darau ne tik gindama save, bet ir norėdama užtikrinti, kad daugiau tokios akcijos nesikartotų ir netaptų įrankiu susidoroti su  valdžiai neįtinkančiais tarybos nariais ir kitais visuomenininkais.

Kėdainiuose ir taip per daug baimės, kontrolės, šantažo, melo. Kėdainiai yra demokratinės Europos Sąjungos valstybės viduryje, miestas su sena laisvės ir įvairovės tradicija. Ta slogi feodalinė atmosfera vienąkart turi pasibaigti.

Panašios naujienos