Masinė žydų žūties vieta pagerbta atminimo eisena

Kėdainių miesto parke praėjusį penktadienį pagerbtos prieš 80 metų nužudytos Holokausto aukos.

Į atminties eiseną įsijungė miesto gyventojai, taip pat svečiai bei jaunimo atstovai. Trumpam stabtelėję prie tą laikmetį iliustruojančios fotografijos, kolonos dalyviai atkartojo tūkstančių sušaudyti vedamų žydų kelią į Daukšių kaimą – masinės kapavietės vietą.

„Kėdainiuose gyvenę žydai buvo sušaudyti rugpjūčio 28 dieną. Į žygį, kuris rengiamas visos Lietuvos mastu inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941–2021“, įsijungėme pirmą kartą. Prieš dešimt metų, minint 70 metų sukaktį, Krašto muziejaus iniciatyva čia sušaudytiems žydams buvo pastatytas paminklas Daukšių kaime“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Pasak renginio kuratorės, šį kartą organizatoriams pavyko atrasti kitokį būdą papasakoti apie skaudžius įvykius – ne tik kalbomis, bet ir žygiais. Anot jos, renginys skirtas jaunimui – visų Kėdainių mokyklų auklėtiniams, norint jiems parodyti masinę kapavietę, kur prieš 80 metų buvo sušaudyti kaimynai žydai. Pasak A. Pečiulytės, jaunųjų eisenos dalyvių skaičius galėjęs būti didesnis, jei ne pandeminės situacijos ribojimai.

Tad įveikę 2,5 km ilgio atkarpą kolonos dalyviai iškilmingai paminėjo Holokausto aukų atminimą. Susirinkusiems šia proga žodį tarė Izraelio ambasadorius Yossi Levy, taip pat Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Anja Luther.

„Man tai labai skausminga diena ir kaip Izraelio ambasadoriui, ir kaip žydui, ir kaip žmogui. Taip pat ir kaip rašytojui“, – sakė pirmą kartą Kėdainiuose viešintis Izraelio ambasadorius. Y. Levy teigė pradėjęs rašyti novelę, kuri iš dalies yra paremta šiais įvykiais ir iš Smilgos gatvės geto išsigelbėjusių žydų prisiminimais.

Taip pat Izraelio ambasadorius sakė esąs laimingas, matydamas paauglius moksleivius, menančius svarbią bendros dviejų šalių istorijos dalį. Izraelio atstovas teigė nusiuntęs nuotraukų iš įvykio vietos Izraelio žmonėms. Esą ši žinia svarbi tiems jo tėvynainiams, kurie vertina ir gerbia istorinę praeitį. Nes tai, pasak jo, esanti svarbi pamoka ir Izraeliui, ir Lietuvai. Ypač tai pusei, kuri sako, jog lietuviai neigia, kas čia įvykę. ,,Mano misija jiems perduoti žinią, kas šiandien čia vyko“, – sakė Y. Levy.

Už parodytą pagarbą aštuonių dešimčių metų senumo įvykiams, ragindamas susimąstyti apie Kėdainių krašte gyvenusių bei nužudytų žydų palikimą, susirinkusiems dėkojo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.

,,Jei jie tą kartą būtų išvengę žiauraus susidorojimo, turėtume daug mokslininkų, gydytojų, kitokių profesijų atstovų. Lietuva nuskurdo, netekusi šių žmonių“, – sakė R. Račinskas, perdavęs žodį jaunosios kartos atstovams.

Kėdainių mokyklų auklėtiniai, garsiai perskaitę Holokausto aukų vardus, kapavietėje paliko šiai progai atsineštus atminimo akmenėlius, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės.

Kėdainių miesto rotušėje (Didžioji g. 1) įvyko konferencija „Kol atmintis gyva”, kurią vainikavo smuikininko Boriso Traubo, pianistės Rūtos Mikelaitytės ir solistės Juditos Leitaitės koncertas.

Algimanto Barzdžiaus nuotraukos.