Dažnam gruodis – ne tik šventinis, ramybe dvelkiantis mėnuo, bet ir įtemptas laikotarpis. Skubantiems tinkamai pasitikti didžiąsias metų šventes ir užbaigti paskutiniuosius metų darbus, neretai tenka prisitaikyti prie šiek tiek kitokios mitybos rutinos. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų teigimu, maisto ir nuotaikos sąsaja – nenuginčijama, todėl šventinio gyvenimo tempo paveiktas nuotaikas turėtume valdyti atsigręžę į savo valgymo įpročius.

„Emocijoms, susijusioms su tam tikro maisto vartojimu, didžiausią įtaką daro mūsų patirtys. Nenuostabu, kad šventinėmis akimirkomis, kai patiriame malonias emocijas, mums ir maistas gali atrodyti skanesnis“, – atskleidžia KTU mokslininkė, Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė.

A.Zabulionienė.

Būtent dėl šios priežasties, mokslininkė rekomenduoja dėmesį skirti ne tik ant Kalėdų stalo esantiems maisto produktams, bet ir visai aplinkai – susirinkusiems kartu pabūti žmonėms bei namų jaukumo kūrimui.

Pasninkavimas – daugiau džiaugsmo per šventes

Santykis su maistu šventiniu laikotarpiu gali pakisti ne tik dėl patiriamo streso, bet ir dėl sąmoningo pasirinkimo. Advento laikotarpiu krikščionių religijoje priimtina laikytis pasninko, atsisakyti mėsos bei pieno produktų. Tačiau A. Zabulionė pamini, kad pasninkas susijęs ne tik su mityba, bet ir kitais gyvenimo aspektais; jo metu dažnai supaprastėja ne tik maistas, bet ir pasninko besilaikančiųjų kasdienybė. Tai – rimties ir vilties metas, turintis gilesnę prasmę.

Visgi įsigilindama į maisto aspektą, KTU mokslininkė teigia, kad toks švenčių laukimas gali būti naudingas: „Kai savo kasdienį maistą ir veiklas apribojame, atsitraukiame šiek tiek nuo to, kas skanu ir smagu, sulaukę Kalėdų patiriame didesnį džiaugsmą“.

Tai mokslininkė paaiškina, remdamasi biochemijos žiniomis: valgant maistą, išsiskiria dopaminas – pasitenkinimo, malonumo ir motyvacijos suteikiantis neuromediatorius, kitaip dar vadinamas laimės hormonu. Kuo vienodesnis ir nuobodesnis maistas valgomas, tuo dopamino išsiskiria mažiau. Tuomet žmogaus organizmas reikalauja saldaus, riebaus ar labai sūraus maisto, norėdamas gauti didesnį šio hormono kiekį.

„Tačiau adventas tam ir yra, kad keturias savaites apribojus maistą, viską ragaudami prie šventinio stalo, gautume didžiulį pliūpsnį dopamino – o tuo pačiu ir šventinio džiaugsmo bei teigiamų emocijų“, – samprotauja A. Zabulionė.

Vis dėlto, nerekomenduojama pasninkauti nuolatos – toks savęs ribojimas nėra patartinas bei dažniausiai atveda prie persivalgymo. Ekspertės teigimu, kuo labiau asmuo save riboja, tuo atsiranda didesnė persivalgymo tikimybė.

Kalėdos dažnai tampa puikiu to įrodymu – nuo naujųjų nusiteikęs susitvarkyti savo mitybos įpročius žmogus, dažnai švenčių metu leidžia sau valgyti tai, ką žada riboti ateityje, tuomet praranda saiką ir persivalgo.

„Viskas, kas uždrausta, visada bus patraukliau“, – papildo A. Zabulionė.

Jautrus laikas valgymo sutrikimus turintiems žmonėms

KTU psichologas Eimantas Lukoševičius pabrėžia, kad šventės – gana emociškai jautrus laikotarpis ne tik dėl dažno jaučiamų emocijų intensyvumo, bet ir dėl kintančio santykio su maistu bei padidėjusių persivalgymo galimybių. Todėl pirmiausia, ką rekomenduoja psichologas, tai Kalėdiniu laikotarpiu savęs „negraužti“.

E.Lukoševičius.

„Jei nusprendėte švenčių metu laikytis įprastos mitybos, tačiau to padaryti nepavyko, nepulkite kaltinti savęs. Visų pirma, pagalvokite, kaip elgtumėtės su savo artimuoju, jei jis atsidurtų tokioje situacijoje. Tikėtina, kad artimajam persivalgius kartą ar du nepultumėte jo kaltinti ir gėdinti. Tad pamėginkite taip elgtis ir su savimi“, – pataria E. Lukoševičius.

Pasak jo, savigrauža gali tik nuliūdinti, sukelti nerimą ir papildomą stresą – jo metu išsiskiria hormonai kortizolis ir adrenalinas, kurie gali paveikti įvairias kūno funkcijas, įskaitant ir virškinimą. Tai gali pasireikšti apetito praradimu, skrandžio skausmu ar net pykinimu.

„Svarbu įtampą mažinti kvėpavimo pratimais, mankštomis ar papildomu miegu, bet ne maistu – taip vėl didiname persivalgymo riziką ir neigiamų emocijų atsiradimo galimybę“, – teigia KTU psichologas.

E. Lukoševičius primena, kad Kalėdų laikotarpis ir maisto tema ypač jautri valgymo sutrikimus turintiems žmonėms, todėl ragina būti supratingiems: „Reiktų vengti pokalbių ir komentarų apie svorį, dietas, porcijų dydį ar kūno formas, nes tai gali iššaukti nemalonias mintis ir elgesį susijusį su valgymo sutrikimu, pavyzdžiui, badavimą.

Nepamirškite, kad valgymo sutrikimai yra susiję ne tik su maistu, bet ir su žmogaus vidine būsena, jausmais. Leiskite žmogui, turinčiam valgymo sutrikimų pasirinkti, ką valgyti, susiplanuoti savo šventinio stalo patiekalus. Tai suteiks kontrolės jausmą ir sumažins nerimo lygį“.

KTU psichologas taip siūlo per šventes negalvoti vien apie maistą: su artimaisiais žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, užsiimti kūrybinėmis veiklomis ar pasivaikščioti.

Detoksikacija nenaudinga jokiomis progomis

„Kad ir kokius mitybos principus žmogus taikytų kasdienybėje, vienas aspektas yra ypatingai svarbus – tai įvairovė. Būtent įvairovės užtikrinimas prisideda prie visų reikalingų medžiagų gavimo, ypač, jei žmogus skuba, daug dirba, o maistui dėmesio lieka nedaug. Nors ir su šventinėmis išimtimis, įvairovė turėtų būti mūsų mitybos siekiamybė“, – teigia A. Zabulionė

Ji pažymi, jog manymas, kad po švenčių ir persivalgymo reikalinga detoksikacija – klaidingas: „Tokie veiksmai nėra reikalingi jokia proga ir jokiu metų laiku, jei organizmas yra sveikas. Jei žmogus turi funkcionuojančią kvėpavimo sistemą, sveikus inkstus, kepenis ir odą – nebereikalingų medžiagų šalinimas kasdien atliekamas šių sistemų“.

Siūlydama pasitikėti savo organizmo veiklomis, mokslininkė atskleidžia, jog yra paprastų būdų, kaip galima padėti savo valymo organams apdoroti šventinių skanėstų gausą.

„Nepamiršdami gerti bent po 2 litrus vandens per dieną, palengvinsite inkstų darbą. Kepenims padėsite įtraukdami į maistą karčius produktus – tai gali būti saujelė gražgarsčių ar keli šaukštai pelynų arbatos. Labiausiai kepenis apsunkina alkoholis, vartojamas kartu su riebiais produktais, rekomenduočiau tokio dueto vengti. Pravartu ir pasivaikščioti lauke, taip žarnyne neužsiliks dujų ir nesijausite tokie apsunkę“, – pataria mokslininkė.

Nors maisto, kuris panaikintų įtampą nėra, ekspertės teigimu, streso hormono gamybą galima reguliuoti laikantis dienos režimo, rutinos. Žinant, kad diena bus įtempta, A. Zabulionė siūlo su savimi turėti užkandžių – nors jie negali pilnai pakeisti maisto, tačiau toks variantas tinkamesnis nei keli praleisti valgymai iš eilės: „Galima turėti obuolių skiltelių, pabarstytų cinamonu, mažų morkyčių, javainių batonėlį ar kitą panašią alternatyvą. Jei turėsite tokį užkandį su savimi, didelė tikimybė, kad jį panaudosite, taip sumažindami tikimybę persivalgyti po įtemptos dienos“.

Pranešimas žiniasklaidai

(Asociatyvi nuotr.)