Koliupės kaime atidengtas paminklas

Lapkričio 23-ąją minint Lietuvos kariuomenės dieną Koliupės kaime Vilainių seniūnijoje atidengtas paminklas, skirtas pirmosioms Lietuvos kariuomenės kautynėms atminti.

„Prie kelio, gerai matomas, kuklus, bet paveikus paminklas“, – sako istorikė Audronė Pečiulytė.

Kaip pasakojo A. Pečiulytė, 1918 metų pabaigoje į Lietuvą pradėję veržtis bolševikai užėmė daugiau kaip du trečdalius Lietuvos.

„Ir Panevėžys, ir Šiauliai, ir Vilnius – bolševikų rankose. Neužimti buvo likę Kaunas, Alytus ir Kėdainiai. Bolševikams labai reikėjo prasiveržti pro Kėdainius į Kauną.

Todėl 1919 metų sausio mėnesį ir vasario pradžioje Kėdainiuose buvo renkamas savanorių būrys, turėjęs sustabdyti puolančius bolševikus. Būryje buvo apie 120 savanorių.

Gavus žinių, kad iš Šėtos į Kėdainius jau keliauja bolševikai, priešakinė fronto linija buvo ties Koliupės kaimu. Ten įvyko pirmasis bolševikų ir savanorių susirėmimas, nes du trečdalius Lietuvos jie užėmė neiššovę nė šovinio – niekas jiems nesipriešino. Pirmasis pasipriešinimas įvyko čia, Kėdainių rajone.

Tuo metu Lietuvos vyriausybė susiderėjo su vokiečiais, kurie dar nebuvo išvedę savo kariuomenės. Būtent jie, ypač ginkluote, padėjo lietuviams atlaikyti bolševikų puolimą“, – pasakojo A. Pečiulytė.

Vasario 8 dieną prie netoli esančio Taučiūnų kaimo žuvo Povilas Lukšys. Jis tapo pirmuoju karo lauke žuvusiu savanoriu.

„Sumušti bolševikai atsitraukė į Šėtą, o jau vasario 11 d. įvyko mūšis prie Šėtos, po kurio bolševikai taip pat buvo išstumti. Du patys svarbiausi to meto Lietuvos mūšiai su bolševikais įvyko būtent Kėdainių krašte. Todėl nutarta, kad pirmojo mūšio vietoje ties Koliupės kaimu reikia pastatyti paminklą“, – sakė A. Pečiulytė.

Idėją čia pastatyti paminklą pasiūlė Kėdainių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo darbo grupės narys istorikas Vaidas Banys. Iš teiktų pasiūlymų darbo grupė pasirinko architekto Vytauto Kundroto idėją. Ją įgyvendinti padėjo įmonė „Laumetris“.

Pasak A. Pečiulytės, surūdijęs metalas simbolizuoja praeitį, o nerūdijantis plienas – ateitį. Vyčio kryžius – taip pat simbolis, mat nepriklausomybės kovose dalyvavę savanoriai tarpukariu buvo apdovanojami Vyčio kryžiaus ordinais. Vytis iki šiol naudojamas Lietuvos kariuomenės simbolikoje.

Rolano Valionio nuotraukos