Kėdainių rajone jau aukščiausios klasės miškų gaisringumas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet (iki birželio 6 d.) šalies ugniagesiai gelbėtojai jau gesino 110 miško ir miško paklotės gaisrų, o per 2022 metus buvo gesinti 134 tokie gaisrai. Šalyje įsitvirtinus šiltiems ir sausiems orams, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) priešgaisrinės komandos kasdien vyksta gesinti vidutiniškai po 5 miško gaisrus.

Beveik visoje šalyje nustatyta IV miškų gaisringumo klasė, o Kėdainių rajone (Panevėžio ir Radviliškio miškų urėdijų teritorijoje) jau pasiektas aukščiausias – V klasės (labai didelis miškų gaisrų pavojus) – miškų gaisringumas.

Šilutės rajono savivaldybėje dėl didelio gaisrų kilimo pavojaus nuo kito antradienio, birželio 13 d., skelbiama ekstremalioji situacija – laikinai draudžiama fiziniams asmenims lankytis šioje savivaldybėje esančiuose miškuose.

Kaip praneša Šilutės rajono savivaldybė ekstremaliąją situaciją griebtasi skelbti dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.Įsigaliojus draudimui vaikščioti po miškus, seniūnijų teritorijose ketinama rengti reidus, pasitelkiant seniūnaičius, gyventojus, policijos pareigūnus, priešgaisrinių tarnybų darbuotojus, aplinkos apsaugos darbuotojus.

Miškų savininkams reikia įrengti priešgaisrines juostas pagal Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 18 punkte nurodytus reikalavimus.

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų būti atsakingais ir itin budriais lankantis miškuose. Ugnis gali įsiplieksti ir nuo neužgesintos nuorūkos, rusenančio laužo ar išpiltų iš kepsninių smilkstančių anglių.

Pastebėjus gaisrą miške, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys, praneša VMU.

„Nors mūsų turimi ištekliai ir technologijos leidžia operatyviai pastebėti kilusį gaisrą ir suvaldyti, kad jis neišplistų iki nekontroliuojamos ugnies, tačiau saugiai jaustis negalima. Nekontroliuojamai plintančių miško gaisrų, o ypač viršūninių miško gaisrų sustabdyti beveik neįmanoma. Išplitus tokiam miško gaisrui, kiltų didelis pavojus miškuose įsikūrusių vienkiemių ir pamiškių gyventojų gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis kiltų pavojus ir pavėjui nuo gaisro esančioms gyvenvietėms, įvykis gali peraugti į ekstremalią situaciją“, – sakė VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, ar neatsargiai numestos nuorūkos, pranešime žiniasklaidai pažymi VMU.

„Artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia V miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja, todėl jei orai artimiausiu laiku nesikeis, įvertinusi vietos sąlygas ir galimas rizikas, VMU, esant poreikiui, kreipsis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose“, – sakė M. Ivanauskas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu VMU gali kreiptis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl fizinių asmenų lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo, pažymima pranešime žiniasklaidai.