Balandžio 15-ąją, Kultūros diena Kėdainiuose buvo paminėta naujoviškai ir neįprastai. Ta proga ,,papietavę“ Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus erdvėje, kur vyko Elektroninės muzikos pietūs, kėdainiečiai buvo pakviest pasivaikščioti Didžiąja gatve, kur vyko socialinė – meninė akcija ,,Kultūros alėja“. O vakarop visi buvo kviečiami į M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vykusį akustinės muzikos vakarą, kur pasirodė grupės Just trio Jam Session.

Didžioji gatvė virto ,,Kultūros alėja“

Pasivaikštant po Didžiąją gatvę, sutikta Kėdainių kultūros centro dailininkė Aušra Žemaitienė pasakojo, kad tradiciškai švenčiant Kultūros dieną su apdovanojimais kultūros darbuotojams, buvo pagalvota apie tai, kad kažkas tokio būtų surengta ir mieste, kad eiliniai žmonės mieste pamatytų ir pajaustų, jog yra tokia Kultūros diena.

,,Tai, aišku, turėjo būti vizualiniai dalykai. Mano užduotis buvo sugalvoti kažkokį vizualinį akcentą, kuris virto socialine- menine akcija. Kadangi vizualiniai dalykai kainuoja brangiai, o erdvės yra didelės, sugalvojom kaip visa tai padaryti. Mūsų kultūros centro darbuotojai išmanūs, suradom draugų ,,Rivonoje“, iš kurių gavome 100 euro palečių, pasikvietėme kėdainietį fotografą Vydą Bečelį, kuris leido naudoti jo fotografijas“, – savo kūrybine idėja dalinosi Aušra.

Pasak A. Žemaitienės, jos mintis buvo pristatyti žymius kultūros žmones nebūtinai iš Kėdainių. Šalia kėdainiečio fotografo Vydo Bečelio nuotraukų skelbti žymių žmonių citatas, tokių kaip Jono Meko, Rūtos Staliliūnaitės, Leonardo Donskio, Arvydo Šliogerio, M. K. Čiurlionio ir kt. Tokių kultūros žmonių, kurie originaliai kažką yra pasakę apie kultūrą.

Iš tiesų, ši meninė akcija buvo vientisa ir tikrai pavykusi.

Su klausimais ir pamąstymais

„Idėja buvo tokia, kad Kultūros diena būtų matoma ir kad mes būtumėm matomi, kad visiems, atėjus į šitą nuotaikingą alėją, norėtųsi pasėdėti, padiskutuoti. Kad žmonės ateitų į Didžiąją gatvę kitokią, kad žmonės pajustų kontrastą su kasdienybe – atėjau, o ši gatvė pasikeitusi,”, – atskleidė kultūros centro dailininkė.

,,Parengtas su ironija, nūdienos aktualijomis – tai yra mūsų kolektyvinis darbas. Kultūros centro techninis personalas viską sumontavo, o miesto seniūnija patalkininkavo atvežant paletes. Pokalbio metu visad gimsta idėjų – kažkas pasiūlė pastatyti duris. Viena idėja apsipina kitomis idėjomis, tuomet darbas tampa vientisas“, –  pasidžiaugė idėjos autorė A. Žemaitienė.

20 fotografijų su citatomis yra tarsi rimtesnioji dalis – užrašai apie kultūrą su klausimu ir pamąstymu. Prie stalelių prisegti užrašai, kuriuos galima perskaityti, gal padiskutuoti tuo klausimu. Kaip pavyzdžiui – gal mūsų šiukšlynai pamiškėse yra nauja šiuolaikinio meno forma arba mūsų kultūros saviraiška ar kažkas panašaus.

Idėjai pritarė ir fotografas

Tokia idėja – nuotraukų pateikimo forma labai patiko ir pačiam fotografui Vydui Bečeliui.

Paklaustas, ar nuotraukos specialiai darytos šiai meninei akcijai, fotografas Vydas Bečelis atsakė, kad nuotraukos labai jau ,,metuose“, kai kurios darytos dar 2000-aisiais.

„Porą metų fotografavau vien žolynus. Vaikščiodavau palei Nevėžį ir fotografuodavau medžius, nendrės ir visa kita. Nuotraukose yra Senosios rinkos aikštės motyvai, kada ji dar buvo aikštė, o dabar Senosios rinkos aikštė virto automobilių stovėjimo aikštele, – sutiktas „Kultūros alėjoje” sakė V. Bečelis. – Kažkodėl leidžiama daryti ką nori, lyg vietos automobiliams neužtektų prie  prekybos centro ar Kranto 1- oje g. Mintis paprasta – reikia išvalyti aikštę nuo automobilių ir grąžinti ją į pirminį būvį.

Dar kitą mintį turiu, kodėl mūsų senamiestyje, kaip kituose miestuose (o mes esame ketvirti po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos), nepadaro apmokamos automobilių stovėjimo aikštelės? Tarkim Didžiosios Rinkos aikštėje automobiliai visą dieną stovi, būtų mokama – nestovėtų jų tiek daug.”  

„Vienas žymus, jau Anapilin išėjęs fotografas Romualdas Rakauskas yra mane anykštietiškai pavadinęs fotografu ,,muzikontu“. Fotografai pasirenka tam tikrą žanrą, o mano pagrindinės temos yra miestas, Kėdainių kraštas,

90 proc. nufotografuota krašto dvarų, kai kurie iš jų atrodo labai ,,apiplyšę“, dariau pusiau grafinę tapybinę fotografiją. Man patinka „groti įvairiais foto instrumentais“. Į tą pačią vietą eini fotografuoti dešimt, dvidešimt kartų, ieškai tinkamo apšvietimo, nuotaikos.

Man labai patiko taikliai parinktos Aušros Žemaitienės citatos, kurios papildo mano fotografijas.  Labai nustebino nuotraukų įkomponavimas į europadėklus – atrodo labai šiuolaikiškai. Širdis džiaugiasi, kad idėja puikiai realizuota“, – vaikštantis po ,,Kultūros alėją“ mintimis dalinosi V. Bečelis.

Siūlo verslo planą

Atrinkdama nuotraukas, A. Žemaitienė, sako, specialiai neėmusi V. Bečelio dokumentinių ar miesto panoraminių nuotraukų, o išrinkusi kūrybines, poetines nuotraukas, koliažus, daugiasluoksnes nuotraukas. Pradžioje citatas norėjo komponuoti ant nuotraukų, bet galiausiai nusprendė negadinti nuotraukų ir citatas rašyti šalia.

,,Mano mokiniai, ypatingai tie, kurie grįžta vasarą iš įvairių užsienio šalių, teiraujasi, kur galima įsigyti fotografijų albumą apie miestą. Jo nėra. Siūliau idėją Kėdainių rajono savivaldybei, rajono verslininkams, kurie pritarė minčiai, bet rezultato nėra. Siūlau verslo planą – miestui ir sau. Pribrendo išleisti trečiąjį foto albumą, kuriam medžiagos jau turiu, – fotoalbumo leidybos idėją siūlo fotografas Vydas Bečelis. – Pats pigiausias tiražas yra leidžiant 1 tūkst. egz. Iš jų 500 knygų atiduodu tam, kas remia – ar savivaldybė, ar verslininkas, o 500 egz. pasiimu sau. Pagal dabartines knygų kainas, albumo išleidimas tikrai atsipirktų“.

Kultūroje trūko gyvybės

Kėdainietė dailininkė Marija Burneikienė, sutikta „Kultūros alėjoje”, sakė: ,,Vėsokas oras yra niekai, palyginus su tuo, kas šiandien atsitiko senamiestyje. Aš asmeniškai žinojau, kokia bus idėja, bet kai pamačiau, vaikščiojau ir mėgavausi”.

Pasak dalininkės, šį kartą buvo pateikta rami kultūra, solidi, elegantiška. Bet man visada trūksta joje gyvybės, o gyvybė turėjo vaikščioti tarp tų visų palečių, stebėti, žiūrinėti, aikčioti, sėdėti, kalbėti, gerti kavą ir bendrauti.

„Manau, kad mes kada nors pasitaisysim, išlaisvėsim ir galėsim tai padaryti. Norėčiau šiandien pasveikinti ir Aušrą, ir Vydą, ir visus kultūros darbuotojus, – kalbėjo M. Burneikienė. – Gyvename Lietuvos viduryje, atrodo, kokia ta mūsų kultūra… Bet, kai išvažiuoji kur nors kitur, ji tikrai labai skiriasi. Kėdainių kultūros darbuotojai laiko tarsi kultūros šerdį, jų idėjas galima apibendrintai įvardinti – tai solidu, gražu, jautru, naujoviška“.

Besikalbant su kultūros darbuotojais, jie dalinosi mintimis apie tai, kad miestuose būdavę  bohemiškos kavinės, tokios kaip Vilniuje ,,Literatų kavinė“, kuriose susirinkdavo literatai, poetai, dailininkai – „vieno kraujo“ žmonės – diskutuodavo apie menus. Gal kažkas panašaus atsiras ir Kėdainiuose. Gal atsiras vieta, į kurią bet kada atėjus, o gal kartą per mėnesį, sutartą dieną, gal paskutinį mėnesio šeštadienį, galėtum atrasti savo bendramintį…

,,Kultūros alėją“ pratęsė biblioteka

,,Kultūros alėją“ pratęsė Kėdainių dailės mokykla, o M. Daukšos bibliotekos surengta knygų paroda bent fragmentiškai siekė atskleisti Kėdainių krašto kultūrinę panoramą. Žmones, vietas, įvykius. Žinomus ir tyliai daug metų gulėjusius dulkėtose knygų lentynose.

Tuo paroda ir išskirtinė – pasirengimas jai subūrė daug žmonių, bibliotekos bičiulių. Knygas parodai atnešė Kėdainių krašto literatai, bibliotekos ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai, žurnalistai, miestelių gyventojai, kuriems labai dėkojama.

Ypač populiari buvo knygų atiduotuvių lentyna – ne veltui bibliotekininkai sako, kad kiekviena knyga turi savo skaitytoją.

Eiles skaitė Genė Sereikienė, Dana Morozovienė, Elvyra Kisielienė.

Dėkota Kėdainių krašto literatų sambūriui, Kėdainių krašto literatų klubui ,,Varsna”, Kėdainių krašto literatų ir menininkų sambūriui ,,Vaivorykštės tiltai”, šią socialinę-meninę Kultūros alėjos akciją organizavusiam Kėdainių kultūros centrui ir visiems kitiems.

Didžiąją g. pagyvino XLITE šokio studijos pasirodymas. (A. Raicevičienės nuotr.)