Jei entuziastams pavyks įgyvendinti savo idėjas, Kėdainių krašte atsiras šviežių, sveikatai palankių maisto produktų krepšelis darnoje su savimi ir gamta siekiantiems gyventi žmonėms – sudarytas iš vietos augintojų ir gamintojų produkcijos, pagrįstas mokslu, „pagardintas“ edukacijomis, potyriais ir pojūčiais.

Trumpesnis kelias nuo lauko iki stalo

Apie tai kalbėta liepos 29–30 dienomis Dotnuvoje vykusiame renginyje, kurio metu smulkiesiems ūkininkams, verslininkams, bendruomenių nariams pristatyta trumpųjų maisto tiekimo grandinių koncepcija ir supažindinta su galimybe tokį modelį kurti mūsų rajone, dalintasi patirtimi.

Lietuvos mokslininkų sąjungos vadovas, profesorius, verslininkas Dalius Serafinas neabejoja, kad reikia skatinti aukštos biologinės vertės maisto produktų gamybą ir vartojimą.

Trumposios maisto tiekimo grandinės turėtų būti projektuojamos iki 50 km spinduliu aplink Kėdainių miestą, nes tokia ir esanti jų esmė: produktai auginami, perdirbami ir vartojami kuo mažesnėje teritorijoje.

Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai Europos žaliojo kurso, žiedinės ir socialinės ekonomikos principų dalis. Lietuvoje jos matomos kaip galimybė atverti rinkas vietos produktams, aprūpinti vartotojus šviežiu ir biologiškai vertingu maistu, ugdyti sveiką gyvenseną, tausoti gamtą ir jos išteklius, skatinti bendruomenių ekonominį ir socialinį gyvybingumą.

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą Lietuvos regionuose remia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Regionų socialinės ekonomikos centras.

Sveikiau, natūraliau, ekologiškiau

„Pagrindinė trumposios maisto tiekimo grandinės idėja – sukurti ir patiekti tiesiai vartotojui ant stalo aukštos biologinės vertės produktą, visoje šioje grandinėje naudojant kuo mažiau tarpininkų ir išlaikant maksimalią biologinę produkto vertę“, – sakė Lietuvos mokslininkų sąjungos vadovas, Vilniaus universiteto profesorius, verslininkas Dalius Serafinas.

Ūkininkė Vilma Živatkauskienė pakvietė apžiūrėti mėsinių galvijų ūkį ir padegustuoti ekologiškai augintos jautienos produktų.

Didžioji dalis tiesiogiai parduodamų produktų yra iš ekologinės, biodinaminės gamybos principus taikančių ūkininkų ir šeimos ūkių. Taigi produktas yra sveikesnis. „Be to, moksliniais tyrimais nustatyta, kad biologiškai vertingų medžiagų kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir nuo augalo brandos. Todėl skatiname rinktis vietoje užaugintus produktus, nes jie vertingesni nei importuoti“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, šioje grandinėje svarbus ekologinis aspektas. Maisto tiekimo trumposios grandinės mažina žalingą poveikį žmogui ir aplinkai, nes mažėja transportavimo kaštai, anglies dvideginio išmetimai, elektros energijos sąnaudos, galima naudoti daugkartines pakuotes.

Ilgalaikė nauda visai bendruomenei

Kėdainiečiams renginio organizatoriai siūlo jungtis į pasitikėjimu ir kokybe pagrįstą partnerių tinklą, kuris padėtų pasiekti ir išlaikyti vartotojus.

„Pirmiausia kalbame apie produktus, kurie turi didelę maistinę vertę. Minimalus kokybės laiptelis turėtų būti „Rakto skylutės“ simbolis, kuriuo pažymėti produktai yra palankesni sveikatai. Bet jeigu nesujungsime bendrai pajėgų – ūkininkų, savivaldos, kitų institucijų, vartotojų – tai liks tik atskiros veiklos, tarsi koks hobis, o reikia sistemos. Taip pat reikia ugdyti, šviesti vartotoją, kad jis suprastų maisto kokybės įtaką sveikatai – imuninės sistemos stiprinimui, lėtinių ligų prevencijai“, – siūlo D. Serafinas.

Įkvėpti, paliesti ir paragauti viliojo Saulės Serafinienės ir dukters Viltės edukacija po ekologišką prieskoninių žolelių, vaistažolių daržą Dotnuvoje.

Akcentuojamas ir socialinis aspektas. „Jeigu perkame produktą iš savo regiono augintojų, pinigai lieka tame pačiame regione, tad smulkieji verslai gali išsilaikyti, šeimos gali išgyventi ir pirkti kitas paslaugas – švietimo, kultūros – vietoje, taigi, ciklas sukasi čia. Skaičiuojama, kad viena gamybinė darbo vieta sukuria apie penkias darbo vietas ne gamyboje. Taigi šis projektas stiprintų regionus, padėtų smulkiesiems ekologiniams, biodinaminiams ūkiams rasti savo nišą, atsilaikyti prieš globalią konkurenciją“, – pasakojo Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos šalininkas.

Kėdainių krašto augintojų krepšelis – koks jis?

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė, su trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėja besilankanti šalies regionuose, taip pat akcentavo rezultatų naudą ne tik verslui, bet ir visai bendruomenei.

Pasak D. Matukienės, pirmiausia regionuose siekiama identifikuoti aukštos biologinės vertės maisto produktų pasiūlą iš vietos ūkininkų ir smulkiųjų verslininkų, išgirsti jų patirtį ir nustatyti problemas. Tuo tikslu Kėdainių rajone aplankyta keletas ūkių, kuriuose įspūdį paliko turiningos edukacinės programos, degustacijos.

Medaus gamybos procesą pristatė Marius Augustinavičius.

Antra, labai svarbu identifikuoti tikslines vartotojų grupes, įskaitant ir tas, kurios aprūpinamos maisto produktais per viešuosius pirkimus. Taip pat strateginės sesijos metu Dotnuvoje aptartas žmogiškųjų, materialiųjų ir finansinių išteklių poreikis bei galimi finansavimo šaltiniai, aptartas veiksmų planas ir pavyzdinio bandomojo projekto struktūra.

Šimtametes tradicijas ir šiandienos mokslinius pasiekimus derina Augustinavičių šeimos bitynas.

Apibendrindama strateginę sesiją D. Matukienė kėdainiečiams palinkėjo suburti komandą, išsirinkti jos lyderį ir nuspręsti, kokie produktai sudarytų bazinį ir individualizuotą produktų krepšelį, kokios edukacinės programos jį lydėtų, aptarti logistikos centro steigimo galimybes. Kėdainiuose sudaryta trumpoji maisto tiekimo grandinė taptų nacionalinio projekto dalimi.

Ūkininkų ir gamintojų patirtys

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėją palaiko ūkininkė Vilma Živatkauskienė, pakvietusi apžiūrėti Vilainių seniūnijos Gineitų kaime esantį mėsinių galvijų ūkį ir padegustuoti ekologiškai augintos jautienos produktų. Vilmos ir Valdo Živatkauskų auginami mėsiniai galvijai ganosi natūraliose pievose, švariai nuėda užželiančias pievas, saugo jas nuo krūmijimosi. Pievos neariamos, nepersėjamos, taip išsaugojama daugiau augalų rūšių. Toks gamtą tausojantis ūkis yra atsparesnis klimato kaitai, sveikesnis karvių pienas bei kokybiškesnė mėsa.

Kraštietė verslininkė Justina Kočetova ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos
vadovė Dalia Matukienė.

Patirtimi dalijosi ir mažosios bendrijos „Piscator“ direktorė, parduotuvėlės „Gurkė“ šeimininkė Justina Kočetova, papasakojusi apie „mažųjų“ gamintojų poreikį kooperuotis logistikos ar prekybos plėtros klausimais. Jauna verslininkė pasižymi išradingumu, tad šamų ūkyje apsilankę svečiai išgirdo ne tik nuotaikingų istorijų apie kuriamus ir gaminamus produktus, bet ir įsitikino sveikatai palankių produktų, kulinarinių kelionių ir edukacijų paklausa.

Darnoje su gamta

Primirštus potyrius apie gyvenimą darnoje su gamta atgaivino Saulės Serafinienės ir dukters Viltės edukacija po išpuoselėtą ekologišką prieskoninių žolelių, vaistažolių daržą, šeimos ir pagalbininkų jėgomis įrengtą per vienerius metus Dotnuvoje. Šią veiklą natūraliai pratęsia vaisių, uogų, daržovių, vaistažolių džiovinimo paslaugos. „Manau, kad mūsų produktų vartotojas – tai žmogus, skaitantis produktų etiketes ir ieškantis natūralaus, sveiko maisto. Gamtoje turime visą Mendelejevo lentelę, viskas auga čia pat, vietoje, kodėl tad ieškome kažkokio pakaitalo? Todėl man rūpi ne tik sveikai užaugintas maistas, bet ir jo sklaida, kad žmonės imtųsi keisti dirbtinai chemizuotus į natūralius produktus“, – pasakojo moteris.

Šušvės midaus degustaciją Plinkaigalyje lydėjo midaus gamybą ir istoriją apimanti edukacinė programa.

Šimtametes tradicijas ir šiandienos mokslinius pasiekimus derina Augustinavičių šeimos bitynas bei mažoji bendrija „Šušvės midus“, įsikūrę gamtos apsuptyje, prie Šušvės upės. Augustinavičių šeima žavėjo meile ir atsidavimu savo veiklai bei įrodė, kad pomėgis gali virsti verslu. Apie medaus ir midaus gamybos procesus pasakojo jaunosios kartos atstovai broliai Marius ir Ignas.

Mokslininko požiūris

Daug informacijos apie aukštos biologinės vertės maisto produktus suteikė edukacija apie naujos kartos „Urban Food“ ženklo produktus. Tai lietuviški funkciniai (angl. „functional foods“) maisto produktai, tokie kaip įvairių uogų, daržovių, žolelių, sėklų milteliai ir jų mišiniai. Kaip teigė D. Serafinas, šiuos produktus gaminančios šeimos įmonės atstovas, šie produktai yra inovatyvūs, aukščiausios kokybės ir padidėjusio funkcionalumo, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais.

„Labai džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie domisi sveika gyvensena ir sveika mityba. Jeigu mes naudosime produktus iš augalų, kuriuose pilna baltymų, ir technologijas, kurios padeda išsaugoti produkte tų baltymų kiek įmanoma daugiau, ne tik sustiprinsime savo imunitetą, prevenciškai užkirsime kelią lėtiniams susirgimams, bet ir atversime ilgalaikes perspektyvas saugoti gamtą. Tai labai aktualu, nes žmonija beveik stovi ant ekologinės katastrofos slenksčio. Čia pirmi praktiški žingsniai, padaryti saugant gamtą“, – platesnį požiūrį išsakė ūkiuose kartu lankęsis medicinos mokslų daktaras, molekulinės biologijos specialistas Olegas Daraškevičius, Lietuvoje šiuo metu įsikūręs Baltarusijos mokslininkas. Dėl režimo persekiojimų pasitraukęs mokslininkas per tris mėnesius išmoko lietuvių kalbos ir yra pasiryžęs dalytis patirtimi su augalų galia besidominčiais žmonėmis.

Olegas Daraškevičius, Lietuvoje šiuo metu įsikūręs Baltarusijos mokslininkas, per tris mėnesius išmoko lietuvių kalbos ir yra pasiryžęs dalytis patirtimi su augalų galia besidominčiais žmonėmis.

Renginiai Kėdainiuose finansuojami projekto „Kaimo plėtros programos įgyvendinimo gerųjų praktikų ir patirčių viešinimas bei perėmimas“ Nr. PLKT-KV-20-2-09743-PR001 lėšomis.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.