Kėdainiečiai prisimins istorines Kėdainių kautynes ir pagerbs pulkininko Juozo Šarausko atminimą

Vasario 9–11 dienomis Kėdainiuose bus iškilmingai minimos 105-osios Kėdainių kautynių ir 130-osios Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, pirmojo Kėdainių srities komendanto, pulkininko Juozo Šarausko gimimo metinės. Ta proga organizuojamas protmūšis, pėsčiųjų žygis, kariuomenės paradas ir krepšinio turnyras.

Šalies istorijai itin reikšmingus įvykius ir juose dalyvavusius žmones pirmieji prisimins moksleiviai. Vasario 9 d., 10 val. Daugiakultūriame centre vyks protmūšis, kuriame dalyvaus mūsų rajono gimnazijų, Kėdainių, Panevėžio ir Kauno jaunųjų šaulių komandos.

Kviečia į žygį

Vasario 10 d. yra organizuojamas pėsčiųjų žygis maršrutu: Taučiūnai (pirmojo kautynėse su Rusijos kariuomene žuvusio Povilo Lukšio paminklas) – Kėdainių parkas (karo ligoninės buvusiuose rūmuose vieta) – Lietuvos karių kapai Dotnuvos g. – Šviesioji gimnazija (buvusios Kėdainių įgulos kareivinės) – Evangelikų liuteronų kapinės (Ramybės skveras) – Didžiosios Rinkos aikštė.

Šiame trijų valandų žygyje žygeivius lydės ir apie istorinius to meto įvykius, su jais susijusius asmenis bei objektus išsamiai papasakos Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys.

„Nėra limito, kiek gali dalyvauti žmonių, priimsime visus norinčius, bet ne žmonių kiekyje esmė. Čia svarbiau yra pajautimas, noras daugiau sužinoti apie mūsų šalies ateitį nulėmusius įvykius bei Lietuvai atsidavusias asmenybes.

Jau yra užsiregistravę apie pusšimtis žmonių, bet iš patirties žinau, kad žygeivių gali būti tikrai daugiau, nes žmonės dažniausiai registruojasi paskutinėmis dienomis.

Iš anksto užsiregistruoti el. p. vaidas.banys@gmail.com prašome tam, kad žinotume, kiek reikės užsakyti autobusų, kurie nuveš žygeivius iš Kėdainių (8.30 val. autobusai išvyks iš aikštelės Smilgos g., šalia Šviesiosios gimnazijos) iki Taučiūnų (kur 9 val. ir prasidės žygis) bei kiek porcijų kareiviškos košės reikės išvirti, mat po žygio visi dalyviai bus ja vaišinami, taip pat ir arbata.

Jei žmonės turi galimybę savarankiškai atvykti į Taučiūnus, o košė jiems nėra aktuali, žygyje galės dalyvauti ir iš anksto neužsiregistravę. Žygis vyks bet kokiu oru. Jis truks apie tris valandas, todėl prašome pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne“, – teigia žygio koordinatorius V. Banys.

Bus iškilminga rikiuotė

Vasario 10 d., 12.30 val. Didžiosios Rinkos aikštėje Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių rikiuotė.

Dalyvaus Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, NATO sąjungininkų dislokuotų Lietuvoje, Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Jaunimas varžysis krepšinio aikštelėje

Vasario 11 d., nuo 12 val. Kėdainių arenoje organizuojamas 3×3 krepšinio turnyras, skirtas pulkininkui Juozui Šarauskui atminti.

Turnyre norinčios dalyvauti berniukų ir mergaičių komandos (po 4 žaidėjus) turi užsiregistruoti iki vasario 2 dienos, užpildydami formą https://forms.gle/Rq6rdjVNF5vSxfo26.

Dalyvio mokesčio nėra.

Asmenybė, kokių reta

Įprastai, minint Kėdainių kautynių metines, daugiau dėmesio būdavo skiriama mūsų kraštiečiui, nepriklausomybės kovose pirmajam žuvusiam Lietuvos savanoriui Povilui Lukšiui, o šiemet pagerbiamas ir su Kėdainiais susijęs pulkininkas Juozas Šarauskas.

Jis – vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris, pirmasis Kėdainių srities komendantas, Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas, aktyviai pasižymėjęs ir šaulių sąjungos veikloje, Karo muziejaus viršininkas.

Apie tai, kad Juozas Šarauskas buvo neeilinė asmenybė, atsidavusiai tarnavusi Lietuvos valstybei, liudija ir jam skirti vieni aukščiausių šalies apdovanojimų: Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio (1928), Gedimino 3-iojo laipsnio (1929) ir Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio (1936) ordinai.

Juozas Šarauskas taip pat buvo apdovanotas svarbiausiais skautijos žymenimis, „Šaulių žvaigždės“ ordinu, Klaipėdos išvadavimo sidabro medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais svariais apdovanojimais.

Kaip teigė istorikas Vaidas Banys, per gana trumpą savo gyvenimą (gyveno vos 47-erius metus) J. Šarauskas labai daug nuveikė Lietuvos labui, jis pasižymėjo tiek kariuomenės kūrimo, karo istorijos, tiek ir švietimo, skautų, šaulių sąjungos veikloje.

„Sunku būtų rasti kitą tokį su Kėdainiais susijusį žmogų, kuris būtų apėmęs tiek skirtingų sričių ir visose palikęs tokį ženklų pėdsaką. Viską, ko jis ėmėsi, darė labai atsakingai ir labai profesionaliai.

Prisiminkime, kad ir Kėdainių kautynes, kai jis būdamas vos 25-erių metų, vadovavo vienam svarbiausių 20 a. Lietuvos istorijoje mūšių ir su nedidelėmis pajėgomis sugebėjo atremti Rusijos reguliariosios kariuomenės, aprūpintos sunkiąja ginkluote, puolimus. Nors buvo jauno amžiaus ir turėjo dar nedaug patirties, jis į istoriją įėjo kaip patyręs karvedys.

J. Šarauskas buvo tarp vadovaujančių asmenų ir Klaipėdos krašto sukilime. Daug jis nuveikė ir šaulių sąjungos, ir skautų draugijos veikloje, ženkliai prisidėjo prie karybos istorijos. Jo dėka surinkta daug eksponatų ir prisiminimų, liudijančių apie nepriklausomybės kovas“, – apie neeilinę asmenybę pasakoja Kėdainių krašto muziejaus istorikas.

Apie pulkininko Juozo Šarausko svarbiausius gyvenimo momentus, jo veiklą ir nuopelnus šaliai plačiau galite paskaityti Vaido Banio parengtame straipsnyje „Juozą Šarauską (1894 –1941) prisimenant“.