Daugiau kaip dvidešimt metų rinktas žodinis Kėdainių krašto paveldas nugulė į įspūdingos apimties leidinį. Kėdainių krašto muziejus neseniai išleido daugiau kaip 700 puslapių knygą „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“, kurios sudarytoja – Regina Lukminienė.

Etnografine Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotine pakrikštytas leidinys sulaukė didelio susidomėjimo, padėkų, teigiamų vertinimų ir, žinoma, klausimų – kur galima knygą įsigyti?

Medžiagą rinko du dešimtmečius

Knyga išleista 300 vienetų tiražu leidykloje-spaustuvėje „Petro Ofsetas“, Kėdainių krašto muziejui vykdant projektą „Knyga „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“. Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė, projekto partneris yra Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Kaip rašoma knygos pristatyme, jos sudarytoja R. Lukminienė daugiau kaip dvidešimt metų fiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų, kurie knygoje sukuria savitą krašto gyvenimo panoramą.

„Per ilgus metus susikaupus daugybei kraštotyrinės medžiagos, ilgus metus brandinau mintį, kad ši medžiaga būtų prieinama visiems, kad neliktų tik sąsiuvinių lapuose ir kasetėse. Ir pagaliau žodinis paveldas nugulė į 712 puslapių knygą”,– rašo knygos autorė.

Knyga skaitytojus supažindins su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, taip pat tikimasi, kad ji taps tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu ir nuguls į sakytinės tradicijos aruodus. (Tradicinių amatų centro Arnetų name nuotr.)
 

Nuo buities iki būties

„Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, įdomios ir iškalbingos, įtraukiančios į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai“, – taip pristatoma knyga Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namo paskyroje „Fecebook‘e“.

Prisiminimuose skaitytojas atras ne tik krikščioniškosios, bet ir baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba.

Milžiniškas darbas

R. Lukminienė – Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė, folkloro ansamblio „Jorija“ vadovė – šypsosi: jei ne du karantino laikotarpiai, sulėtinę aktyvios darbinės ir visuomeninės veiklos tempą, tikriausiai ji būtų turėjusi eiti lenktynių su laiku. Per porą metų apčiuopiamu pavidalu paversti daugiau kaip dvidešimt metų rinktą žodinį Kėdainių krašto paveldą – rimtas darbas.

Reikėjo ne tik, išlaikant autentiškumą, sklandžiais rašytiniais tekstais paversti sakytinę medžiagą iš kasečių, tartis su kalbos redaktoriais, bet ir kai kuriuos tekstus versti iš lenkų kalbos, tikslinti vietovių pavadinimus, netgi administracinio Kėdainių krašto suskirstymo detales…

Už pagalbą atliekant visus šiuos darbus ir knygos parengimą, palaikymą ir padrąsinimą kraštotyrininkė dėkinga leidyklai „Petro Ofsetas“ ir būriui žmonių: dr. Margaritai Matulytei, recenzentei Nijolei Marcinkevičienei, visai knygos parengimo komandai – leidybinio skyriaus vedėjui dr. Gediminui Mikelaičiui, vertėjoms Rasai Mazalas ir Gražinai Jedemskienei, redaktorėms Letai Gaubaitei, Monikai Grigūnienei, dailininkei Loretai Uzdraitei, dalykinės rodyklės, asmenvardžių ir vietovardžių sudarytojai Gražinai Rutskienei, fotografui Vaidui Špečkauskui.

Už pagalbą padedant išsiaiškinti pateikėjų valsčių lokacijas padėka reiškiama Loretai Andriulienei, Vaidui Baniui, Algirdui Juknevičiui. Už tarmiškus žodžių paaiškinimus – Juditai Kišonaitei, Jūratei Atkočiūnienei, Michalinai Gustienei.

Už padrąsinimą, palaikymą, autorė dėkojo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojui Vytautui Balčiūnui, Kėdainių rajono savivaldybės kultūros ir sporto vedėjui Kęstučiui Stadalnykui, Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui.

Regina Lukminienė (dešinėje) per daugiau kaip 20 metų surinktą kraštotyrinę medžiagą suguldė į 712 puslapių leidinį „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)

Nustatė leidinio kainą

Kaip praėjusią savaitę Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto posėdyje sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis, pagal sutartį su Kultūros taryba šalies bibliotekoms jau atiduoti 66 knygos egzemplioriai. Bibliotekoms, tarp jų ir Kėdainiuose, knygų bus išdalinta ir daugiau.

Leidinio „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ tiražą ribojo jo leidybos kaštai (vieno egzemplioriaus savikaina – apie 46 eurus) ir gautos lėšos. Kultūros taryba skyrė 8 000 eurų, virš 5 000 eurų prisidėjo rajono savivaldybė.

Be to, sprendžiant dėl tiražo dydžio, buvo tariamasi su panašaus pobūdžio knygas leidžiančiais specialistais.

Tačiau muziejus tikisi, pardavus dalį knygos tiražo, gautas lėšas panaudoti tolesnei knygos leidybai. Knygą „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ bus galima įsigyti Kėdainių krašto muziejuje, vienas jos egzempliorius kainuos 50 eurų. Tokią leidinio pardavimo kainą patvirtino praėjusį penktadienį posėdžiavusi rajono savivaldybės taryba.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.