Ramutė Ona Gaučienė gimė 1940 metais Kazliškių kaime darbščioje, gausioje ir kuklioje lietuvių šeimoje.  Vyriausia iš dukterų 1953 m. baigė Ukmergės rajone Vederų septynmetę mokyklą. Ją baigusi padirbo gimtajame kaime įsikūrusiame kolūkyje, o 1957 m. įstojo į tuometinį Vilniaus gyvulininkystės technikumą. 1961 metas su pagyrimu baigusi technikumą, įgijo teisę pasirinkti savo darbo vietą. Ramutė Ona Gaučienė pasirinko Kėdainių rajono Meironiškio kolūkį, kuriame 18 metų dirbo vyriausiąja zootechnike. Už gerus darbo rezultatus buvo apdovanota Darbo raudonosios žvaigždės ordinu.


Nuo 1979 metų rugsėjo 1 dienos pradėjo dirbti Pajieslio apylinkės vykdomojo komiteto pirmininke. Ja išdirbo iki 1987 m. Tais pačiais metais, sujungus Krakių ir Pajieslio apylinkes, tapo Krakių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininke, o po 1990 metų – viršaite. 1995 m. baigusi viršaitės kadenciją, perėjo dirbti į Krakių seniūnijos žemės ūkio agrarinę tarnybą. Čia dirbo dvejus metus. 1997 metais buvo paskirta Krakių seniūne. Ja dirbo iki 2004 m.

Moteriai vadovaujant ypač daug dėmesio buvo skiriama žmonėms ir aplinkai, kurioje jie gyvena. 1999 metais jos išpuoselėtos Krakės buvo pripažintos gražiausiu miesteliu visoje Kauno apskrityje. Buvo labai užsispyrusi, atkakli ir visada siekė aukštesnio išsilavinimo. 1982 metais apsisprendė ir vėl įstojo mokytis į Veterinarijos akademijos neakivaizdinį skyrių, kurį baigė 1986 m.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais Ramutė Ona Gaučienė iš keturių kandidatų pirmame ture buvo išrinkta į Nepriklausomos Lietuvos Kėdainių rajono pirmąją tarybą. Priklausė Komunalinio ūkio ir socialinių klausimų nuolatinei komisijai. Su vyru  Algirdu Ramutė Ona Gaučienė  užaugino tris sūnus: Arijų, Saulių ir Daną.  Ramutės  Onos Gaučienės stiprybė buvo šeima ir gamta. Ypač puoselėjo šeimyninius ir giminystės ryšius.

Būdama vyriausia iš seserų, Ramutė Ona Gaučienė  globojo visas seseris  ir pirmiausia  rūpinosi jų likimais, tačiau jos dėmesio nestokojo nei tėvai, nei kiti giminaičiai, nuolat padėdavo bei su visais artimaisiais dalinosi savo ūkio produktais ir visomis gėrybėmis. Moteris buvo tiesaus ir tvirto charakterio ir per savo gyvenimą išmoko organizuotai ir dalykiškai pasirūpinti ne tik šeima, bet ir kitais žmonėmis. Kaip ir šeimoje, taip ir savo miestelyje turėjo autoritetą. Klausimus ji sprendė dalykiškai, tiesiai ir mokėjo už savo sprendimus prisiimti atsakomybę.

Gal dėl to neretai atrodė gana griežta ir valdinga. Savo sodyboje  moteris augino didelį sodą ir atokvėpio bei ramybės ieškodavo čia pat namų kieme, sodyboje, kurią apsodino visų rūšių medžiais. Ramutė Ona Gaučienė mėgo ir poeziją, studijuodama buvo  literatų būrelio pirmininkė. Daug vėliau ji pati parašė savo giminės istoriją. Savo sielos gelmes užklojusi po tvirtu charakteriu, Ramutė Ona iki gyvenimo pabaigos rašė eiles.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.