Kuriozai kapinėse: takai – su kliūtimis, už paminklų – senų žvakių „parodos“

Ar iš kapinių grįžote sveiki? To klausiu ne šiaip sau. Man pačiai gan sunkiai sekėsi praeiti kai kuriais kapinių takais. Kliūtis ant kliūties, todėl nesijaučiau saugi.

Ypač bloga situacija senose kapinėse, eini kaip per kokį labirintą. Takai jau ir taip siauri, vingiuoti, o dar, žiūrėk, suoliukas pastatytas, tvorelė išsikišusi, trinkelės vienos aukščiau, kitos žemiau suklotos. Nuolat turi žiūrėti po kojomis, kad nesukluptum. Mačiau, kaip atsargiai kojas dėliojo ir kiti praeiviai.

Suprantu, kad kapaviečių savininkai nori susitvarkyti pagal save, bet meistrai, manau, turėtų atsižvelgti, kas yra aplinkui ir nekloti trinkelių aukščiau už jau esančias prie kitų kapaviečių. Arba, būna,  įrengia tvorelę, o praėjimui palieka vos 17 centimetrų. Pabandykit per tokį tarpelį praeiti.

Naujose kapinėse bent takai yra platesni, o ten, kur laidota prieš kelis dešimtmečius, nėra jokios tvarkos. Neįsivaizduoju, kaip šiais labirintais praeina karstus nešantieji. Nesaugu tokiais takais vaikščioti ir seniems, prasčiau matantiems žmonėms. Aš pati pasidžiaugiau, kad į kapines atvykau dienos metu, nes, esant prietemai, turbūt būčiau susigūrinusi nosį.

Kita bėda kapinėse – nenugenėti augalai, kurie ima gulti ant greta esančių kapaviečių ir už paminklų sukrauti šiukšlinėliai. Pridėta senų, surūdijusių, aprūkusių žvakidžių, plastikinių butelių, sulūžusių vazų, nuo kapo nurinktų žemėtų apvadų, purvinų plastikinių gėlių. Žmonės, ar rimtai, jums to reikia? Ar tikrai naudosite tą šlamštą (kito žodžio nerandu), kažkada vėl dėsite ant kapo? Jei ne, kam tuomet laikote? Išneškite, išmeskite ir neužgriozdinkite takų. Jei norime tvarkos kapinėse, kiekvienas turime pradėti nuo savęs.

Violeta (Pavardė redakcijai žinoma)

Nuotraukos iš Kauno g. ir Dotnuvos g. kapinių