Gėlių pirkimo bumo dar nėra

Saulėtas trečiadienio rytas. Kėdainių miesto centrinės turgavietės (Janušavos aikštėje) grindinys nuklotas įvairiaspalviais chrizantemų žiedais. Nors gėlių pasirinkimas ir itin platus, tačiau pirkėjų beveik nebuvo, o ir tie patys dažniau teiravosi kainų nei pirko.

Kalbinti pardavėjai liūdnai lingavo galvomis – pasak jų, gėlių kainos šiais metais netgi žemesnės nei praėjusiais, kol kas pirkimo beveik nėra. O visos viltys, kad pirkėjai plačiau atvers pinigines ir drąsiau pirks gėles, dedamos į savaitgalį bei šventinę lapkričio 1-ąją dieną.

Viržiai nepralenkė chrizantemų

3 eurai – tiek trečiadienį turgavietėje prekiavę pardavėjai prašė už didelį ir gražų mažažiedžių chrizantemų krūmelį. Nors buvo galima rinktis iš įvairių spalvų gėlių (geltonų, tamsiai raudonų), populiariausia ir dažniausiai perkama išlieka balta spalva. Išrankesnis pirkėjas galėjo rinktis ir viename vazone susodintų skirtingų spalvų chrizantemų krūmą. Taip pat buvo siūloma įsigyti ir stambiažiedžių chrizantemų krūmų – pasak prekeivių, jos labiausiai perkamos paskutinėmis dienomis, lapkričio 1-ajai. Mėgiamos ir skintos šios rūšies gėlės – už vieną stambiažiedės chrizantemos žiedą turgavietėje trečiadienio rytą buvo prašoma vieno euro.

Keli prekeiviai pardavinėjo ir šiuo metu išpopuliarėjusius viržių krūmelius – už vieną jų buvo prašoma iki 2 eurų. Tiesa, pakalbinti viržių pardavėjai tikino, kad rudens gėlių karalienės chrizantemos tarp pirkėjų iki šiol išlieka žymiai populiaresnės. „Tiesa, mes dar prekiaujame ir našlaitėmis, – sakė trečiadienio rytą sutikta pardavėja Aldona. – Tačiau jos yra visiškai nepopuliarios ir mažai perkamos. Kitos gėlės yra perkamos, tačiau kol kas – gana vangiai“.

Aktyvumo tikisi savaitgalį

Pakalbintų kitų gyvomis gėlėmis prekiaujančių pardavėjų nuotaikos buvo panašios.
„Labai sunkiai, – paklausta, kaip sekasi prekyba, iškart atsakė pardavėja Regina. – Žmonės taupo kiekvieną eurą, neskuba su juo atsisveikinti. Todėl mes šiais metais chrizantemų kelmus pardavinėjame netgi už žemesnę kainą nei pernai. Už tokį patį krūmelį buvo prašoma 4 eurų, o už dar didesnį – net ir 5 eurų, kai šiandien juos pardavinėjame už 3 eurus. Mažai turime krūmelių, tačiau ilgai ir nuobodžiai juos pardavinėjame“.

Priėjus prie kito prekybininko siūlomo gėlių asortimento, buvo sunku atitraukti akis nuo žiedų margumyno. Prie manęs priėjusi ir pasisveikinusi pardavėja Sandra tik giliai atsiduso, paklausta, kaip sekasi gyvų gėlių prekyba. „Kol kas prastai. Tačiau tikimės, kad pirkėjų bumas atsiras šeštadienį bei sekmadienį. Gėlėmis pradėjome prekiauti jau nuo rugsėjo vidurio, tačiau chrizantemos buvo perkamos palengva, po truputį. Tikimės, kad nebus šalčių, tuomet gyvos gėlės bus perkamos žymiai intensyviau“, – atskleidė pardavėja.

Derasi net dėl 10 centų

Pas šią pardavėją chrizantemų kainos taip pat ženkliai mažesnės, palyginus su praėjusiais metais. „Pernai metais už tą patį krūmą buvo prašoma 4 – 4,50 eurų, buvo net 5 eurų kaina. Tą iš dalies skatino ir tai, kad kelios dienos iki švenčių labai pasijautė gėlių trūkumas, tad kainos buvo pakeltos. Kai orai geri, nešalta, žmonės mieliau perka gyvas gėles, tuomet jų trūkumas ir atsiranda. Na, o jei šąla, tuomet labiau perkamos dirbtinės gėles. Žiūrėsime, kaip bus šiais metais – jei ir vėl atsiras gėlių trūkumas, tuomet kainas taip pat reiks kelti, elementari ekonomika“, – pasakojo ilgametė prekeivė Sandra.

Pasak moters, ji vis dažniau pastebinti, kad gražioms gėlėms pinigų negaili tie, kurie, atrodytų, verčiasi sunkiau. Pavyzdžiui, senjorai. „Pas mane ateina močiutė, kuriai reikia grožio, kuri nori, kad kapas atrodytų gražiai ir estetiškai. Tokiu atveju ji krūmų kelmeliui pinigų negaili. Tačiau ateina ir kitokių pirkėjų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo gyvenantys pasiturimai, tačiau derasi net dėl 10 centų! Kuo žmogus gyvena turtingiau, tuo jam sunkiau su tuo euru išsiskirti“, – šyptelėjo gėlėmis prekiaujanti moteris.

Trečiadienio rytą chrizantemų krūmas kainavo 3 eurus.

Dirbtinės gėlės laukia savo eilės

Pirkėjų gausa negalėjo pasigirti ir dirbtinėmis puokštėmis prekiaujantieji. Garbaus amžiaus prisistatyti nenorėjusi kėdainietė pasakojo, kad kol kas prekyba nėra labai gera ir sėkminga. „Puokščių kainas teko kelti, nes labai pabrango žaliava, iš kurios gaminame krepšelius. Koks čia bus pelnas, kai pirkėjų beveik nėra“, – rankomis skėstelėjo moteris.
Dirbtinių gėlių buvo galima rasti ir daugelyje kitų vietų, tačiau pardavėjai tikino, kad kol kas didelio pirkimo nėra.

Puošiame dėl kitų?

Pasak pardavėjų, jie pastebi ir tam tikras kapinių puošybos tendencijas. Dabar žymiau svarbiau tapo ne kiekybė, bet kokybė.
„Vėlinių gėlių mados labai keitėsi. Praktiškai dabar žmonės perka mažiau, ne taip apkrauna kapą tiek gėlėmis, tiek ir žvakutėmis. Dažnas kapas yra papuoštas akmenukais, plokštėmis, todėl gėlių gausos jau nebereikia. Todėl populiarūs tapo skintų gėlių žiedai, įvairios puokštelės – tiek gyvų, tiek dirbtinių gėlių. Praktiškai tik nuo oro sąlygų priklauso, dirbtinėmis ar gyvomis gėlėmis bus puošiamas kapas. Žinoma, kas nori palikti papuoštą palaidojimo vietą per visą žiemą, tada ieško dirbtinių gėlių vainikų. Tuomet kapas paliekamas tvarkingas, o suvytusios gėlės negadina kapo vaizdo. Taip yra praktiškiau“, – sakė ne vienerius metus turguje gėlėmis prekiaujanti Virginija.

Jai antrino ir kiti prekiautojai, teigdami, kad žmonės siekia kapą sutvarkyti gražiai, skoningai, paprastai.
„Be to, juk kapus puošiame ne dėl savęs, o dažniausiai dėl kitų. Juk svarbu, ką kiti pasakys, ką pagalvos praeidami pro kapą“, – šypteli pardavėja Sandra.

Prekybos centruose – pasiūlymų gausa

Tiesa, turgavietėse prekiaujantys pardavėjai pažymėjo, kad jiems konkurenciją sudaro ir prekybos centrai, kuriuose galima įsigyti įvairių rūšių, spalvų, kelmų dydžių chrizantemų, viržių, taip pat skintų gėlių. Platus ir dirbtinių gėlių pasirinkimas. Mažmenininkai pirkėjus vilioja net iki 40 – 50 proc. siekiančiomis nuolaidomis, tad dažnas kraštietis, taupydamas eurus, kapų puošmenų ieško prekybos centruose.

Tradicijos keičiasi, bet šventės esmė – ne

Tačiau ar ryškus, gausus kapų puošimas yra sena lietuvių liaudies tradicija? O gal tai šių laikų naujai besiformuojančios tradicijos? Kokią vietą apskritai lietuvio sąmonėje užėmė Vėlinių šventės? To paklausiau Kėdainių krašto muziejaus etnologės Reginos Lukminienės.

„Mes esame tokia tauta, kurioje išlikęs labai glaudus ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Ypač tai pasireiškia per Vėlines bei šv. Kūčių vakarą. Iki šių dienų žmonės lanko ir prižiūri kapus, daug meldžiasi. Ta tradicija yra gyva. Seniau žmonės sueidavo kartu ir vaišindavosi, tą darydavo ir pačiose kapinėse. Dabar ji kiek transformavosi – giminės kartu sėda prie bendro stalo, papietauja. Žmonės eina į bažnyčią, meldžiasi už mirusiuosius“, – sakė R. Lukminienė.

Pasak jos, iki II pasaulinio karo nebuvo tradicijos puošti kapų. „Lietuvis tikėjo, kad kai žmogus numiršta, reikia duoti jam ramybę, todėl kapai buvo lankomi tik kelis kartus per metus – per Vėlines, šv. Velykas, per Tėvo, Motinos dieną. Kapai buvo kuklūs – juose augdavo kuklus medelis, puošdavo kuklių gėlių – rūtų, mirtų – krūmelis. Žvakelių nedegindavo – jos ant kapų atsirado gerokai vėliau. Žymiai svarbesnė būdavo malda už mirusįjį. Tiesa, viskas gyvenime keičiasi, todėl pastebiu, kad keičiasi ir laidojimo tradicijos (populiarėja mirusiųjų deginimas), keičiasi elgesys šarvojimo metu. Stebiu, kad keičiasi ir kapų puošyba – žmonės nebenori iš kapų daryti gėlių darželių, kapai tampa paprastesni, kuklesni“, – sakė R. Lukminienė.

Kodėl mirusiuosius pagerbiame dvi dienas?
Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų diena, lapkričio 2-ąją – Vėlinės. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.
Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius.
Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Ne veltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.