Dvi paras be perstojo snigo. Iškritęs pusės mėnesio kritulių kiekis sukėlė rūpesčių ir gyventojams, ir specialiosioms tarnyboms. Neatlaikę sniego svorio lūžo medžiai ar jų šakos, virto ant kelių ir elektros tinklo oro linijų. Dėl gausaus snygio sudėtingos važiavimo sąlygos buvo keliuose ir gatvėse.

Šalino medžius

Sausio 26-ąją, antradienį, Kėdainių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai šalino ant kelių ir gatvių nuvirtusius medžius.

Antradienio rytą, 07.04 val., pranešta, kad Šilainių kaime, Pelėdnagių seniūnijoje, tarptautinėje automagistralėje „Via Baltica“ (kelio Panevėžys–Kaunas 59-ame km), nuvirto medis, kurį reikia pašalinti, kad netrukdytų eismui.

Tos pačios dienos vakarą, 19.19 val., ugniagesiai šalino medį, gulėjusį ant važiuojamosios kelio dalies Bajėnų I kaime, Josvainių seniūnijoje.
Apie 21.30 val. ant važiuojamosios kelio dalies nukritusi eglė trukdė eismą Kėdainiuose, M. Daukšos gatvėje.

Pasak hidrometeorologų, klimato atšilimas nereiškia, kad sniego nebus – jo intensyvumas parodo kaitos tendencijas.

Sausio 27-ąją, trečiadienį, 08.15 val. į Kampų II kaimą, Josvainių seniūnijoje, ugniagesiai skubėjo pašalinti dviejų medžių, nuvirtusių nuo važiuojamosios kelio dalies.

Lyginant su kitais Kauno regio­no rajonais, antradienį ir trečiadienį Kėdainių krašto ugniagesiai dėl gausaus šlapio sniego sulaukė gerokai mažiau iškvietimų, nei jų kolegos kitose savivaldybėse. Štai Kauno miesto ir rajono ugniagesiai sniego sukeltus padarinius šalino daugiau kaip šimtą kartų, abi nedidelės Prienų ir Birštono savivaldybės bei kaimyninio Jonavos rajono – gerą pusšimtį kartų.

Gedimų nefiksuota

Naujausiais „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, Kėdainių rajone gedimų dėl iškritusio gausaus šlapio sniego nefiksuota nei sausio 26-ąją, nei 27-ąją dienomis.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto teigimu, sausio 27-osios rytą visoje Lietuvoje be elektros buvo apie 55 tūkst. namų ūkių. Daugiausiai skirstomojo elektros tinklo gedimų nustatyta Vilniaus regione – apie 19 tūkst., Utenos – apie 16 tūkst., Kauno – apie 8,3 tūkst.

Sausio 28-osios rytą šalyje be elektros dar buvo apie 14 tūkst. namų ūkių.

Prižiūri pagal lygį

Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ Kėdainių meistrija prižiūri 568 km valstybinių, mūsų kraštą kertančių, kelių. Pasak įmonės Komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Čekavičienės, nuo pirmadienio meistrija dirbo visu pajėgumu, kelius prižiūrėjo 15 mechanizmų.

„Keliai buvo valomi ir barstomi druska, druskos-smėlio mišiniu. Pajėgų ir resursų šiuo metu pakanka, kad užtikrintume keliamus normatyvus. Jei lūkestis būtų užtikrinti tokią žiemos kelių būklę kaip vasaros, tuomet jau sudėtingiau“, – sakė G. Čekavičienė.

Visi Kėdainių rajone esantys keliai yra prižiūrimi pagal penkis kelių priežiūros lygius: I priežiūros lygio keliuose (magistraliniuose) dirbama visą parą, II – nuo 4 iki 22 val., III – nuo 4 iki 19 val., IV – nuo 6 iki 18 val. V priežiūros lygio kelių ruožai barstomi arba taikomos suspausto sniego arba ledo šiurkštinimo priemonės tik atsiradus itin slidžiai kelio dangai, t. y. esant lijundrai, ir tik po to, kai darbai baigti aukštesnio priežiūros lygio keliuose.

Apie slidų kelią pranešti galima Eismo informacijos centro telefono numeriu 1871.

Valyta daugiau

Snygio dienomis visas pajėgas Kėdainių gatvių ir šaligatvių valymui metė ir miestą prižiūrinti įmonė „Ecoservice projektai“. Bendrovės generalinio direktoriaus Artūro Prokarenkos teigimu, Kėdainiuose darbuotojai nuolat prižiūri 210 tūkst. kv. m šaligatvių bei 220 tūkst. kv. m gatvių. Tačiau dėl intensyvaus snygio valyta dar daugiau miesto gatvių – 390 000 kv. m.

„Kėdainiuose kelių priežiūros komandos dirbo visu pajėgumu. Miesto gatvėms ir šaligatviams valyti paleisti šeši traktoriai ir didysis barstytuvas, dirba 20 darbuotojų. Gatvių valymo darbai vyksta be perstojo, keičiasi tik kelių priežiūros techniką valdantys operatoriai. Dirbame jau nuo pirmadienio vakaro iki pat šio momento. Prižiūrimus plotus, atsižvelgdami į vyraujančią temperatūrą, druskos mišiniu barstėme dar iki prasidedant snygiui ir barstymo darbus  tęsiame toliau. Vis tik, esant tokioms oro sąlygoms, negalima tikėtis, kad visi keliai ir gatvės bus nuvalytos ir sutvarkytos greitai, todėl per dieną tą patį maršrutą Kėdainiuose tenka apvažiuoti ir tris kartus“, – teigė A. Prokarenka.

Dėkoja gyventojams

Dėl pastarųjų dienų snygio situacija gatvėse tikrai sudėtinga, keliai sunkiai pravažiuojami, neretai ir patiems gyventojams tenka traukti kastuvus ir valyti sniegą aplink namus.

„Esame dėkingi gyventojams už supratingumą ir kantrybę. Šiuo metu ypatingai svarbus mūsų visų bendradarbiavimas“, – sakė A. Prokarenka. 

Per storas sluoksnis

Pasak Dotnuvos meteorologijos stoties technikės Natalijos Gaurilčikienės, trečiadienio rytą sniego danga buvo 23 m, oro temperatūra laikėsi apie nulį laipsnių.

„Sausio viduryje pas mus buvo prisnigę 15–17 cm, per kelias atodrėkio dienas sniegas nutirpo iki 7–8 cm. Šio pirmadienio naktį pradėjus snigti, trečiadienį sniego storis pasiekė 23 cm. Sniegas šlapias, sunku augalams, medžiams, todėl storas jo sluoksnis gali laužti medžių šakas, krūmus, vaiskrūmius, tad sniegą reikia nuvalyti, nukratyti“, – sakė N. Gaurilčikienė.

Gausus sniegas pridarė bėdų ir Kėdainių miesto parke – ant naujutėlės pavėsinės stogo užvirto medis. („Kėdainių mugės“ nuotraukos)

Kliuvo mažiau

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, sausio 26–27-d. didžioji dalis sniego teko pietrytinei ir rytinei Lietuvai, šalies centrui jo kliuvo mažiau, o vakarams – iš viso nedaug.

„Varėnoje prisnigo 32 cm, Vilniuje – 29 cm, Dotnuvoje – 21 cm. Prieš dešimt metų, 2011-aisiais, daugiausiai buvo prisnigta Telšiuose – 68 cm, Dotnuvoje – 44 cm. Tik, ko gero, prisnigo ne taip greitai, o per ilgesnį laikotarpį. Man teko girdėti, kad to niekas neprisimena, bet dešimt metų – neilgas laiko tarpas, tačiau tai tik parodo, kokios buvo paskutinių metų žiemos“, – sakė dr. D. Valiukas.

Anomalijų nėra

Ši žiema – minusinė temperatūra naktį, pliusinė – dieną, nėra didelių šalčio įsiveržimų, tačiau, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovo, tai pakankamai artima normai.

„1956-ieji buvo šalčiausi metai Lietuvoje. Tais metais sausio 31-ąją Dotnuvoje buvo minus 36,2 laipsniai, Utenoje – minus 42. Šilčiausia Dotnuvoje buvo 1993-ųjų sausio 22-ąją ir 2016-ųjų sausio 30-ąją, kai buvo +7,6 laipsniai. 1993-ųjų sausį Kybartuose ji siekė +12,4 laipsnius. Taip, galbūt žiemą turėtų būti minus keletu laipsnių šalčiau, tačiau šiemet sniegą neša pietinis ciklonas, todėl jis automatiškai yra šiek tiek šiltesnis, bet tai nėra didelis nuokrypis nuo normų. Kažkokios anomalijos čia nėra“, – sakė dr. D. Valiukas.

Koks bus vasaris?

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iki mėnesio galo sniegas aprims, tačiau vėliau jis vėl atkeliaus, tačiau bus ne toks gausus ir šįkart labiau užklos vakarų Lietuvą.

„Vasaris numatomas artimas įprastinėms daugiametėms normoms. Tai reikštų, kad jis turėtų atitikti įprastinę žiemą. Žinoma, svyravimų visada būna. Pernai buvo pati šilčiausia žiema per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, kai pliusinė sausio ir vasario temperatūra labai stipriai viršijo daugiametes normas“, – kalbėjo dr. D. Valiukas.

Klimatas šiltėja

Pasak pašnekovo, vis tik daugiametė tendencija rodo klimato šiltėjimą.

„Klimato atšilimas nereiškia, kad sniego nebus, šaltų žiemų gali būti. Klimato atšilimas yra daugiametė tendencija, tai, kas darosi per šimtą metų. Tad gali būti gausaus sniego, nes intensyvūs krituliai būdingesni klimato kaitai. Vasarą liūtys, žiemą sniegas. Toks intensyvumas tik parodo kaitos tendencijas“, – teigė dr. D. Valiukas.

Aušra Malinauskienė, Irmina Pryvalova

(„Kėdainių mugės“ ir Jūratės Jodeikienės nuotr.)

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.