Kėdainių profesinio rengimo centras karantino metu kontaktiniu būdu moko jaunuolius pagal virėjo modulinę profesinio mokymo programą kartu su socialinių įgūdžių ugdymo programa. Ne tik jie, bet ir kiti mokiniai veržiasi atgal į mokyklą ir nenustoja klausti: „Kada galėsim grįžti į klases?“ Kodėl taip svarbu mažinti socialinę atskirtį ir kaip prie to gali prisidėti profesinio mokymo sektorius, savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalijo Centro bendruomenė.

Apima įvairias grupes

Kėdainių profesinio rengimo centras po savo sparnu priglaudžia įvairių gebėjimų turinčius vaikus. Centro bendruomenė padeda jiems atsiskleisti ir realizuoti save ne tik mokantis,  bet ir dalyvaujant įvairiuose projektuose, renginiuose, tarptautinėse stažuotėse. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, sekantis įstaigos gyvenimo pulsą socialiniuose tinkluose.

Profesinio mokymo įstaiga plačiai ir aktyviai vykdo įvairias socialinės įtraukties priemones ne tik savo mokiniams, bet ir rajono bendruomenei: organizuoja vaikų užimtumą vasaros atostogų metu, neformalųjį ugdymą jaunimui ir suaugusiems, siūlo naudotis užimtumui skirtomis erdvėmis. Pasak įstaigos projektų vadovės Vilijos Bakutytės, Centras yra aktyvus programos Erasmus+ mobilumo projektų dalyvis ir į projektų veiklas įtraukia įvairias tikslines grupes, užtikrindamas sąžiningas ir vienodas galimybes dalyvauti visiems bendruomenės nariams. „Vis daugiau į mobilumo projektus įsitraukia specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Per pastaruosius penkerius metus stažuotes užsienio šalyse atliko apie 320 mokinių, iš kurių 39 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tai yra didelis skaičius, nes tokiems projektams reikia specialaus pasirengimo, lydinčių mokytojų, personalo“, – pasakojo projektų vadovė.

Prioritetas – didinti įtrauktį

Centro darbuotojai buvo pakviesti dalyvauti Švietimo mainų paramos fondo organizuojamoje nuotolinėje apskritojo stalo Focus grupės diskusijoje su įtraukties tema dirbančių profesinio mokymo sektoriaus organizacijų atstovais. „Diskusijos metu pasidalinome savo patirtimi ir įžvalgomis, su kokiais iššūkiais susiduriame dalyvaudami tarptautiniuose projektuose ir kokios pridėtinės vertės jie sukuria individualių poreikių mokiniams, – sakė V. Bakutytė. – Dalyvaudama diskusijoje išgirdau, kad Lietuva dar neturi socialinės įtraukties strategijos, tik veiksmų planą. Turint omenyje tai, kad naujame Erasmus+ programos etape, kuris prasideda šiais metais, prioritetine sritimi numatytas įtraukties didinimas, pasirengimas Lietuvai bus iššūkis. Mūsų įstaiga šiuo atžvilgiu patirties jau turi, tad ir toliau įtrauksime į mobilumo veiklas įvairių gebėjimų dalyvius.“

Centro planuose – į mobilumo projektus įtraukti ir kultūrinius skirtumus patiriančius dalyvius. „Šiuo metu tokių dalyvių neturime, tačiau organizacija pasirengusi dirbti su imigrantų ir pabėgėlių šeimų vaikais, nacionalinių ar etninių mažumų asmenimis“, – atskleidė projektų vadovė.

Atsižvelgia į mokinius

Planuoti projektus, kurie atitiktų įvairių gebėjimų turinčių mokinių poreikius, pasak profesijos mokytojos Audronės Alminienės, paskatino siekis, kad veiklos mokiniams būtų įdomios ir patrauklios. Daugybę būsimųjų virėjų parengusi mokytoja sako, kad labai skirtingi mokinių poreikiai bei gebėjimai, todėl svarbu mokymo procese taikyti tokius metodus, būdus, kurie skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų pajusti mokymosi džiaugsmą, įgyti pasitikėjimo savimi.

Stažuotės „augina“

Pandemija praėjusį pavasarį tarptautines stažuotes sustabdė, tačiau rudenį pavyko vieną atidėtą stažuotę įgyvendinti. Trečio kurso virėjo specialybės mokiniai stažavosi Italijoje, kur įgijo neįkainojamos patirties. Tarptautinės stažuotės dalyviams buvo sukurtas vadinamasis socialinis burbulas: dalyviai gyveno ir darbavosi uždaroje erdvėje, didžiuliame aukšto lygio restorane ir viešbutyje, mokėsi iš geriausių virtuvės šefų, gamino patiekalus iš aukščiausios kokybės produktų, mokėsi serviruoti stalą iškilmingiems pobūviams.

„Mokiniai pamato ne tik daugiau galimybių, bet ir patiria didesnių iššūkių – užduotys sudėtingesnės nei mokykloje, tai tikra darbo patirtis. Žinoma, tai nėra lengva, bet mokiniai stažuotėse patys įsitikina, ką reiškia dirbti tikrame restorane“, – pasakojo A. Alminienė.

Stažuočių nauda ne tik praktinė, bet ir socialinė. Plėtojami bendravimo, bendradarbiavimo, kalbos, savarankiškumo, savivertės, pasitikėjimo savimi įgūdžiai. „Kol išvažiuoja į stažuotę, tenka įkalbinėti, baimes sklaidyti, o grįžta pasikeitę, atsikratę susikaustymo, nori važiuoti dar ir dar, – šypsosi profesijos mokytoja. – Nenuostabu, nes jie pasijunta įvertinti, atranda save, pamato didesnes galimybes.“

Greta specialybės – socialiniai įgūdžiai

Kėdainių profesinio rengimo centre jau antrus metus yra vykdoma virėjo modulinė profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių ugdymo programa. Šiuo metu pagal šią programą mokosi 15 mokinių. Būsimieji virėjai turi puikią galimybę ne tik įgyti profesinių kompetencijų pagrindus, bet ir lavinti kultūrines, socialines bei kitas bendrąsias kompetencijas. Pamokose mokiniai mokosi spręsti problemas, bendrauti tarpusavyje, taikiai išsiaiškinti konfliktus, suprasti savo ir kitų emocijas, jausmus, įgyja pasitikėjimo savimi.

Centre dirbantys pagalbos mokiniui specialistai J. Kšenavičienė, O. Lukšienė, G. Frolovienė, E. Ragožienė, J. Daukšienė padeda šiems mokiniams įgyti gyvenimui reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, kurios palengvins mokinių adaptaciją ir integraciją į darbo rinką, visuomenę.

Kviečia mokytis miesto bendruomenę

Karantinas ir nuotolinis mokymas sulėtino dar vieną į gyventojų profesinių įgūdžių ir užimtumo didinimą orientuotą projektą „G.A.L.I.M: Nauji įgūdžiai – naujos galimybės“. Centro pedagogai dar kartą įsitikino, koks svarbus projekto dalyviams „gyvas“ ryšys: moterys veržėsi ateiti net perėjus prie nuotolinio mokymo.

Šį socialinės įtraukties didinimo projektą finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir iš dalies – rajono savivaldybė, jis įgyvendinamas per Kėdainių miesto vietos veiklos grupę. Pasak projekto koordinatorės, profesijos mokytojos Rimos Pužauskaitės, projekto tikslinė grupė – darbingi, bet ekonomiškai neaktyvūs žmonės iš Kėdainių miesto. Dalyvauti kviečiami 15–29 metų niekur nedirbantys besimokantieji ir 20–64 metų ekonomiškai neaktyvios moterys.

Projekto dalyviai kviečiami pasirinkti vaikiškų drabužių siuvimo, namų remonto, automobilių komforto įrangos techninės priežiūros ir remonto, verslumo, finansinio raštingumo neformaliojo mokymo programas. Projektas įgyvendinamas su partneriu – Kėdainių rajono Moterų krizių centru.

„Projektas truks iki 2022 metų lapkričio, tad kviečiame pasidomėti mūsų Centro interneto puslapyje, „Facebook“ paskyroje ir prisijungti“, – gimnazijų ir kitų mokymo įstaigų moksleivius, nedirbančias moteris kviečia projekto koordinatorė. Ji tikisi, kad pavasarį veiklos atsinaujins visu pajėgumu.

Kėdainių PRC aktyviai vykdo socialinės įtraukties priemones ne tik savo mokiniams, bet ir rajono bendruomenei. (Algimanto Barzdžiaus nuotr.)

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.