Džiugi žinia – rugsėjį mokiniai grįš į klases

Vos savaitei belikus iki Rugsėjo 1-osios šventės rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Vilma Dobrovolskienė teigė labai norinti, kad rajono mokytojai ir mokiniai naujųjų mokslo metų proga kaip įprastai pravertų mokyklos duris ir sugužėtų į klases. O esant sudėtingai pandeminei situacijai ji pristatė net kelis galimus scenarijus, kurie būtų taikomi 2021–2022 mokslo metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija sutarė, kad ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas ir pirminis profesinis mokymas vyks kontaktiniu būdu, laikantis patvirtintų saugumo priemonių.

Bet tegul šis interviu būna šventinis, su sveikinimais ir linkėjimais Rugsėjo 1-osios proga mokytojams, mokiniams ir jų tėveliams.

Ugdymo procesas vyks gyvai

– Pasitikdami Rugsėjo 1-ąją, švietimo įstaigų darbuotojai išgyvena daugiau nerimo ar gyvena šventinėmis nuotaikomis?

– Kiekvienas žmogus skirtingai sutinka ir išgyvena naujus pokyčius. Taip ir mokytojai – vieni galbūt nusiteikę šventiškai, kiti gal labiau nerimauja. Nors kiekvienas mokytojas, manau, būtent prieš šią Rugsėjo 1-ąją jaučia nerimą, bet ir šventinė nuotaika kaip ir prieš kiekvienerius naujus mokslo metus turėtų būti.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ruošdamasi 2021–2022 mokslo metams, yra parengusi net tris galimus ugdymo scenarijus“.

– Ar šiandien galite užtikrinti, jog, pradedant pirmokėliais ir baigiant dvyliktokais, visi Rugsėjo 1-ąją pravers savo mokyklų duris, susitiks su mokytojais, klasės draugais ir ugdymo procesas vyks gyvai?

– To užtikrinti tikrai negaliu, bet galiu tvirtai pasakyti, kad Rugsėjo 1-oji ateis tikrai. Mano didelis noras yra, kad ne tik Rugsėjo 1-osios šventė, bet ir visas naujų mokslo metų ugdymo procesas vyktų gyvai, tikrai ne nuotoliniu, bet kontaktiniu būdu. Labai tikiu, kad mano didysis noras išsipildys, kad Rugsėjo 1-ąją visa rajono švietimo bendruomenė susitiks mokyklose, aš pati noriu tą dieną apsilankyti keliose mokyklose, pasveikinti mokytojus, mokinius su švente. Tą padaryti norėtų ir savivaldybės administracijos atstovai. Aš manau, kad dabartinė ekstremalioji situacija nepakiš tam kojos.

Galimi ugdymo scenarijai

– Tačiau kaip žinia, gyvenimas nenuspėjamas, ar nekuriamas planas B, jog atėjus pandemijos bangai, vėl tektų mokyti/mokytis nuotoliniu būdu?

– Tas planas nėra vienas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiantis 2021–2022 mokslo metams yra parengusi net tris galimus ugdymo scenarijus, kurie rugpjūčio 12 d. buvo pristatyti rajonų savivaldybių administracijoms nuotoliniu būdu.

– Pristatykite, prašau, galimus scenarijus rajono švietimo įstaigų darbuotojams, mokiniams.

– Pirmasis scenarijus, kai pagal sergamumą COVID-19, esame žaliojoje zonoje:COVID-19 lovų užimtumas mažesnis nei 300, visų mokinių (ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ir kt.) ugdymas vyksta kontaktiniu būdu.

Esant geltonojoje zonoje: 1 lygis (COVID-19 lovų užimtumas yra 300 ir daugiau), visos ugdymo programos numatomos kontaktiniu būdu, tik sugriežtėja reikalavimai, reguliuojant srautus, testuojantis, dėvint kaukes bei matuojant temperatūrą.

Atsidūrus raudonojoje zonoje: 2 lygis (priimamas atskiru Vyriausybės sprendimu). Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – rekomenduojama lankyti tik tėvams neturint galimybės prižiūrėti vaiko namuose. Pradinis ugdymas numatytas tik kontaktinis. Pagrindinis ir vidurinis ugdymas (abiturientams taikomas iki 2022 sausio 31 d.) numatytas kontaktinis (jei klasė imunizuota arba testuojama; SUP (specialiųjų ugdymo poreikių vaikams) arba mišrus (hibridinis).

Abiturientams mokymasis nuo 2022 m. vasario 1 d. – tik kontaktinis.

Pagal situaciją bus pateikiami Operacijų vadovo sprendimų papildymai. Švietimo įstaigų veiklos apribojimai gali būti įvedami tiek konkrečios mokyklos, tiek savivaldybės, tiek nacionaliniu lygiu.

Reikėjo vieningo sprendimo ,,iš aukščiau“

– Ar galite teigti, jog praėjusios pandemijos pamokos jau išmoktos? Ar visi rajono mokiniai, neturintys kompiuterių, jais buvo aprūpinti, kiek jų reikėjo, ar visi kompiuteriai sugrįžo atgal į mokyklas?

– Galbūt didžiausia valstybės lygmeniu padaryta klaida buvo ta, kad buvo leista savivaldybėms pasirinkti nuotolinį ar kontaktinį ugdymą. Tuomet prasidėjo tėvų protestai, išsiskyrė jų nuomonės. Vis dėlto reikėjo ne savivaldybės lygiu spręsti šį klausimą, bet teikti vieningą sprendimą ,,iš aukščiau“.

Visi kompiuterių neturėję mokiniai jais buvo aprūpinti. Kiekviena mokykla priėmė savo sprendimą bei nusistatė savo tvarką: paliko vaikams naudotis kompiuterius ir toliau ar jie privalėjo juos grąžinti.

– Kaip vyko ugdymo procesas tose šeimose, kurios, turėdamos mokyklinio amžiaus vaikų, negalėjo jiems užtikrinti sklandaus mokymosi proceso nuotoliniu būdu ar namuose neturėjo internetinio ryšio?

– Operacijų vadovo sprendime buvo numatyta, jog neturintiems sąlygų namuose mokytis nuotoliniu būdu būtų sudarytos sąlygos ugdytis nuotoliniu būdu mokykloje. Vaikus prižiūrėjo mokytojų padėjėjai, buvo sudarytos sąlygos, besimokant klasėje, mokytis nuotoliniu būdu.

Beveik kiekvienoje mokykloje tokių mokinių buvo. Ypač iš socialiai remtinų šeimų, kuriose auga keletas vaikų. Taip pat priešmokyklinį ugdymą lankantys vaikai, kurių tėvai jų vienų nenorėdavo palikti namuose. Likimo valiai nebuvo paliktas nė vienas vaikas, visiems buvo sudarytos sąlygos mokytis.

„Šiuo metu pagal pilną schemą Lietuvoje nuo koronaviruso jau yra pasiskiepiję daugiau kaip 73 proc. švietimo įstaigų darbuotojų“.

Nerimauja dėl hibridinio ugdymo

– Ar bus privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas mokyklose mokytojams ir mokiniams?

– Pagal visus ugdymo scenarijus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procese kaukės privalomos tik suaugusiems asmenims. Tačiau, keičiantis pandeminei situacijai ir atsidūrus raudonojoje zonoje, pradinio ugdymo metu kaukės būtų privalomos visiems, kaip ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo metu kaukės būtų privalomos visiems, šaliai atsidūrus žaliojoje, geltonojoje, bei raudonojoje zonoje.

Mokytojai galbūt nerimauja dėl organizuojamo klasės hibridinio ugdymo, dėl to pasunkėtų darbo krūvis. Jei yra galimybė, mokinys gali būti nuotoliniu būdu prijungiamas prie kontaktiniu būdu vykstančio ugdymo. Bet toks ugdymo procesas gali būti taikomas atsidūrus raudonojoje zonoje, aišku, įvertinus mokyklos galimybes.

– Kiek iš viso rajono moksleivių peržengs mokyklos slenkstį? Kiek pirmokėlių, kiek dvyliktokų?

– Rajono savivaldybės tarybos sprendimu pagal preliminarų projektą yra patvirtinti klasių komplektai. Iš viso rajone bendrojo ugdymo programas (nuo pirmos iki dvyliktos klasės) lanko 5 tūkst. 143 moksleiviai. Pirmokėlių būtų 408, o dvyliktokų – 342. Aišku, šie skaičiai gali keistis, o tikslų skaičių žinosime tik Rugsėjo 1-ąją, kai visi sugrįš į klases. Moksleivių judėjimas visą laiką vyksta ne tik mokslo metų pabaigoje, bet ir viduryje.

Pasiskiepiję jausis saugesni

– Dalis rajono moksleivių mokyklose jausis saugesni, nes yra paskiepyti nuo COVID-19. Kas laukia tų moksleivių, kurie neskiepyti, ar jiems bus privaloma testuotis?

– Dabar privalomo moksleivių nei skiepijimo, nei testavimo nėra. Esame girdėję, kad tiek skiepai, tiek testavimas bus tik rekomendacinio pobūdžio. Kaip bus vėliau – ateitis parodys. Yra nemažai moksleivių, kurie jau yra pasiskiepiję. Savanoriškas mokinių skiepijimas rekomenduojamas nuo 12 metų.

– Koks procentas rajono švietimo įstaigų darbuotojų yra paskiepyti nuo COVID-19?

– Šiuo metu pagal pilną schemą Lietuvoje nuo koronaviruso jau yra pasiskiepiję daugiau kaip 73 proc. švietimo įstaigų darbuotojų. Norėtųsi tikėti, kad panašus procentas pasiskiepijusių švietimo įstaigos darbuotojų yra ir mūsų rajone. Darbuotojų testavimas nustatyta Vyriausybės tvarka privalomas kas 7–10 dienų nesiskiepijusiems, neįgijusiems imuniteto. Rekomenduojamas ir mokinių testavimas.

„Iš viso rajone bendrojo ugdymo programas (nuo pirmos iki dvyliktos klasės) lanko 5 tūkst. 143 moksleiviai“.

Vaikų darželių trūkumo nėra

– Kokie pokyčiai laukia ikimokyklinio ugdymo įstaigų?

– Norėčiau išskirti visuotinį ikimokyklinį ugdymą, kuris nėra privalomas. Jeigu šeima pageidauja, kad vaikas dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje, savivaldybės (ikimokyklinis yra jų savarankiškoji funkcija) privalės užtikrinti tokią galimybę visiems vaikams. Mūsų rajone tai nėra problema, nes yra laisvų vietų darželiuose, priimami visi norintys ir eilių nėra. Tai labiau aktualu didesnėms savivaldybėms – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, kur yra didelės eilės. Šiuo metu priimami vaikai nuo 2 metų. Galima būtų paminėti ir Švietimo įstatymo pataisas, kurios garantuos didesnius valstybės įsipareigojimus organizuojant institucinį ikimokyklinį ugdymą socialinę riziką patiriantiems vaikams.

Nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos numatytas dvejų metų priešmokyklinis ugdymas. Bet būtų galimybė priešmokyklinį ugdymą baigti ir per metus ir tapti mokiniu šešerių metų. Tai priklausytų nuo vaiko individualių poreikių ir jo raidos.

– O gal problema kita – mažėja darželinukų?

– Gimstamumui mažėjant, turėtų mažėti ir vaikų darželiuose. Tačiau vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose nemažėja. Vadinasi, mažiau lieka vaikų, nelankančių ikimokyklinės ugdymo įstaigos.

Anksčiau tėvai vaiką nuo 3 metų išleisdavo į darželį, vienetai – nuo 2 metų, o dabar tapo norma vos 2 metų vaiką leisti į darželį. Vaikų amžius įstaigose jaunėja, dėl to vaikų skaičius darželių grupėse išlieka stabilus. Užtat priešmokyklinis ugdymas – nuo 6 iki 7 metų – jau yra privalomas.

Mažamečių tėveliams nerimauti nėra ko. Pasiūlą atitinkam, poreikius tenkinam, užtikriname visų norinčiųjų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą.

– Vaikams turbūt negresia nei ikimokyklinis, nei priešmokyklinis ugdymas nuotoliniu būdu? Neteko girdėti, kad vaikas darželį lankytų nuotoliniu būdu.

– Pradžioje, užėjus pirmajai karantino bangai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bandė siūlyti dirbti nuotoliniu būdu ir su mažamečiais. Nes jei vaikas pradėjo, jis turi ir tęsti tiek ikimokyklinio, tiek priešmokyklinio ugdymo programą. Bandė auklėtojos dirbti ir nuotoliniu būdu. Bet ką tai reiškia? Šalia tokių mokinių namuose privalo būti ir tėvai, padėti vaikams atlikti skirtas užduotėles ir pan. Vieno vaiko prie kompiuterio ekrano savarankiškai nepaliksi. Gal kiti savarankiškai gali valdyti, bet, tarkim, 2 metų vaikui reikia pagalbos.

Paveldėjo gerą įdirbį

– Jūsų darbo patirtis šiame poste dar nėra didelė, tačiau, manau, jau spėjote susipažinti su mūsų rajono švietimo skyriaus darbu? Kokius darbus įvardintumėt padariusi?

– Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planas patvirtintas be struktūrinių pokyčių, laukiame Vyriausybės nutarimų. Įžvelgiam, kad galbūt reikėtų šiek tiek tų pertvarkų, bet kol nėra iš Vyriausybės griežtai reglamentuojančių dokumentų, mes tai pristabdėm.

Pradėjau dirbti nuo balandžio 27 d., mokslo metams besibaigiant. Į šias pareigas atėjau iš tos pačios srities. Jonavos rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriuje dirbau vyriausiąja specialiste.

„Rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas vyks rugpjūčio 30 d. 11 val. rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje“.

Radau didelį įdirbį, kurį paliko prieš mane dirbęs Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, kuris iki šiol domisi švietimu, stebi mus net ir atostogaudamas, randa laiko mus aplankyti, pabendrauti su Švietimo skyriaus specialistais, pakonsultuoti, patarti, padėti. Švietimo skyriaus komanda suburta stipri, kompetentinga, profesionali, kiekvienas vyriausiasis specialistas savo sritį gerai išmano. Tuo palikimu labai džiaugiuosi.

Pasiūlymas patuštino mero fondą

– Kokius įvardintumėt darbus, kuriuos spėjote padaryti ar įgyvendinti?

– Laikausi labai paprasto vadovavimo stiliaus – kalbėjimosi, susikalbėjimo ir tarimosi. Jei priimčiau sprendimą viena, ko gero, viena jį ir turėčiau įgyvendinti. Aš galiu pasiūlyti savo idėjas, o turėdami palaikymą, galime drąsiai eiti toliau.

Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo teikta paraiška ,,Kokybės krepšeliui“. Šiame projekte jau dalyvauja trys rajono bendrojo ugdymo mokyklos – Šėtos gimnazija, Krakių M. Katkaus gimnazija bei Labūnavos pagrindinė mokykla. Su Švietimo skyriaus specialistais bei mokyklų vadovais pasitarę pateikėme paraišką dar dviem mokykloms – Kėdainių J. Paukštelio progimnazijai ir Akademijos gimnazijai, kurios sėkmingai jau patvirtintos.

Kitas žingsnis – išorinis teminis vertinimas. Su viena mokykla buvo kalbėta, tartasi, siūlyta ir susitarta. Atitikusi kriterijus, Josvainių gimnazija įtraukta į šitą sąrašą ir spalio mėnesį pradės vykti išorinis teminis vertinimas.

Mano pasiūlymas buvo šiais metais pagerbti ir apdovanoti rajono abiturientus ,,šimtukininkus“ už valstybinių brandos egzaminų aukštus pasiekimus. Vienas ,,šimtukas“ prilygo šimto eurų apdovanojimui. Šiai idėjai buvo pritarta, o ,,šimtukininkai“ apdovanoti iš mero biudžeto, kuris sumažėjo 1600 eurų, kadangi rajono abiturientai gavo net 16-ka šimtukų. Du moksleiviai gavo po du šimtukus. Tai buvo didelė piniginė paskata abiturientams. Manau, kad ši tradicija prigis.

Palinkėjo ramybės ir laiko

– Gal jau žinoma, kada vyks tradicinis švietimo įstaigų vadovų pasitarimas?

– Rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas vyks rugpjūčio 30 d. 11 val. rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Bus pateiktos visos naujienos, kurias parsivešim iš rugpjūčio 24 d. Klaipėdoje vyksiančio LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos forumo.

– Ką Rugsėjo 1-osios proga palinkėtumėt švietimo įstaigų darbuotojams, moksleiviams, jų tėveliams?

– Norėčiau palinkėti Tėvo Stanislovo žodžiais: ,,Ramybė jumyse yra kaip gerasis virusas. Jei ramybėje gyvensite jūs, tai rami bus jūsų šeima, kaimynai, draugai. Tegul būna jūsų širdyse ramu ir gera“. Dar norėčiau palinkėti laiko visiems sumanymams įgyvendinti, laiko atrasti kažką, kas dar neatrasta. Ir kuo mažiau neigiamų emocijų. Net ir pačioje sunkiausioje situacijoje galima įžvelgti pozityvą.