Search
Pradžia

„BMJ Global Health“ žurnale paskelbto tyrimo duomenimis, dėl pasikeitusių klausymosi įpročių iki 1,35 mlrd. jauno amžiaus žmonių (12–34 metų) gresia galimi klausos sutrikimai ar net jos praradimas. Vaistininkų teigimu, nuo klausos pažeidimų gali apsaugoti triukšmo prevencija, vitaminai ir ausų krapštukų atsisakymas.

„Nors suprastėjusia klausa įprastai skundžiasi senyvo amžiaus žmonės, jaunesni pacientai taip pat vis dažniau ateina su skundais dėl pablogėjusios klausos. Tiesa, į vaistinę jie dažniausiai kreipiasi jau pajutę simptomus – skausmą, užgulimą po plaukiojimo ar skrydžio, įtaria, kad yra susiformavęs ausų sieros kamštis“, – pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Kas sukelia klausos pokyčius?

Klausos pokyčius, ypač jaunesnio amžiaus gyventojų grupėje, gali lemti ir nesaugaus klausymosi įpročiai, įskaitant per garsų muzikos klausymąsi, triukšmingų koncertų ar sporto varžybų lankymą.

„Išskiriami 3 klausos sutrikimų tipai: neurosensorinis, kondukcinis ir mišrus. Pirmasis atsiranda dėl pažaidos vidinėje ausyje (sraigėje) arba klausos nervo pažeidimo. Dažniausios to priežastys: galvos traumos, virusinės infekcijos, įgimtas klausos sutrikimas, senėjimas, Menjero liga, navikai, aukštas kraujospūdis, insultas, diabetas“, – vardija vaistininkė.

Tuo tarpu kondukcinis klausos sutrikimas ima kamuoti dėl išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemų, kuomet atsiranda kliūtis, trukdanti garsui sklisti iki vidinės ausies. Tai gali būti ir svetimkūnis, sieros kamštis, likęs skystis po plaukiojimo ar ausies infekcijų, paburkimas dėl alergijos, perforuotas ausies būgnelis. Laiku pradėjus gydymą ir pašalinus priemones, klausa dažniausiai atsistato.

„Mišrų klausos sutrikimą dažniausiai sukelia galvos traumos, infekcinės ligos ir paveldimumas“, – pažymi R. Janulytė.

Pirmieji signalai

Kalbėdama apie pirmuosius klausos sutrikimo signalus, vaistininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, ar žmogus pradeda prasčiau girdėti – neaiškiai girdi pašnekovą, dažnai prašo pakartoti, nori nustatyti televizorių ar muzikos imtuvą garsiau.

„Klausos sutrikimą išduoda ir užgulusių ausų pojūtis, lyg būtų pribėgę vandens, arba jausmas, kad kažkas yra ausies landoje, skausmas, taip pat spengimas ausyse, koordinacijos sutrikimai, galvos svaigimas. Visais šiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta simptomų priežastis ir diagnozuotas galimas klausos pažeidimas bei pradėtas gydymas“, – aiškina R. Janulytė.

Pasak jos, klausa taip silpnėja dėl nuolatinių ausų kamščių, uždegimo ar infekcinės ligos, tačiau laiku pastebėjus šias problemas ir pradėjus jas gydyti, klausa atsistato.

„Jei pažeidžiamas klausos nervas ar vidinė ausis (neurosensorinis pažeidimas), klausos aštrumo atstatyti natūraliomis priemonėmis nepavyks, todėl šiuo atveju labai svarbu yra prevencija“, – akcentuoja vaistininkė.

Kaip apsaugoti ausis?

Norinti užkirsti kelią klausos sutrikimams, rekomenduojama laikytis saugesnių klausymosi įpročių, pavyzdžiui, nesiklausyti muzikos maksimaliu garsumu, palaikyti iki 60 proc. didžiausio prietaiso garsumo, naudoti triukšmą slopinančias ausines, saugoti klausą – triukšmingose vietose dėvėti ausų kamštukus ir nesėdėti arti garsiakalbių, riboti laiką, praleidžiamą užsiimant triukšminga veikla, daryti tylos pertraukėles.

„Ribojant garso lygį ir klausymo trukmę, naudojant nuo triukšmo apsaugančias priemones, saugome tiek ausies būgnelį, tiek klausos nervą nuo perdėto dirginimo. Pavyzdžiui, iki 70 decibelų garsumu – normalaus pokalbio arba veikiančios skalbyklės garsas – galima klausytis muzikos per ausines neribotą laiką. Kai garso lygis pasiekia 85 decibelus – intensyvaus miesto, sausakimšo restorano ar žoliapjovės garsas – klausos pažaida prasideda po 8 valandų. Virš 85 decibelų klausos pažeidimo tikimybė ir greitis stipriai didėja – kas 3 decibelus laiko tarpas sumažėja perpus“, – sako vaistininkė.

Anot jos, taip pat apsaugoti savo ausis galima ir tinkamai jas valant, t. y. nenaudojant vatos pagaliukų. Kai ausis valoma šiais krapštukais, ausų sierą stumiame gilyn ir taip formuojasi kamštis. Išorinę landą užtenka išvalyti drėgnu audeklu ar servetėle, o giliau esančiai sierai ištirpdyti ir pašalinti reikėtų naudoti specialius tirpalus bei priemones.

„Taip pat reikia nepamiršti apaugos šaltuoju metų sezonu – nešiodami galvos apdangalus galime tiesiogiai apsaugoti savo ausis nuo infekcijos ar uždegimo atsiradimo galimybės. Tinka įprasta kepurė ar paprasčiausia ausų juosta“, – pataria R. Janulytė.

Ji tęsia sakydama, kad vertėtų savo namų vaistinėlę papildyti magniu ir vitaminais A, C, E, kurie vartojami visi kartu padeda apsaugoti vidinę ausį nuo oksidacinės pažaidos, atsirandančios ilgai būnant triukšmingoje aplinkoje.

„Susidarę laisvieji radikalai pažeidžia ausyje esančius mikro plaukelius, kurie perduoda garso signalą. Žuvus šioms ląstelėms ir atsiranda klausos pablogėjimas, kuris yra neatstatomas, nes ląstelės neatsinaujina“, – užbaigia vaistininkė.