Po 3 mėnesių pertraukos Kėdainių ligoninėje veiklą atnaujinusiame COVID-19 skyriuje teikiama skubi pagalba pacientams iš Kėdainių krašto ir kaimyninių rajonų. Čia vienu metu gali gydytis iki 20 pacientų. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – viena vieta, skirta patiems sudėtingiausiems atvejams.

COVID-19 skyriaus vedėja, gydytoja Kristina Šlepavičienė sutiko pasidalinti su „Kėdainių mugės“ skaitytojais mintimis apie iššūkius, su kuriais, siekdami įveikti ketvirtosios kovido bangos pasekmes, susiduria jos vadovaujama komanda.

Kaip jaučiatės šiandieną, būdama COVID-19 ligos skyriaus vadove?

– Esu įpratusi dirbti ir nebijau tenkančio krūvio. Pirmoji banga praėjo gana lengvai, Kėdainiuose net nebuvo atidarytas COVID-19 skyrius. O antroji jau tapo iššūkiu visai Lietuvai, taip pat ir Kėdainiams. Tuo metu veikė net trys kovidiniai skyriai su 70 lovų. Tada itin trūko personalo: gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų. Medicinos darbuotojai krito vienas po kito. Negalėdama abejingai to stebėti, apsisprendžiau padėti. Taip, palikusi savo penkių mėnesių kūdikį artimųjų priežiūrai, įsijungiau į COVID-19 skyriaus darbą. Šį žingsnį žengiau sąmoningai, supratusi, kad iškilusi situacija yra grėsminga, gali tekti gydyti ir kolegas, ir artimus žmones. Panašiai ir atsitiko…

Tiesa, prieš metus daug kas buvo nauja ir nepažįstama, tačiau įgijau svarbios patirties, kuri itin praverčia dabar, paėmus vairą į savo rankas.

Kol kas neblogai sekasi, nuovargio nejaučiu.

COVID-19 skyriaus vedėja Kristina Šlepavičienė.

Kokie pacientai gydomi Jūsų skyriuje?

– Į mūsų skyrių patenka didžioji Kėdainių krašto gyventojų dalis. Iki šiol jie sudarydavo gerokai daugiau nei pusę visų esamų pacientų, per 75 procentus. Šiuo metu visi stacionare gydomi pacientai yra iš Kėdainių miesto ir rajono.

Į mūsų skyrių patenka pacientai iš Kauno, Ariogalos, Kaišiadorių ir Raseinių. Taip pat bendradarbiaujame su Jonavos ligoninės COVID-19 skyriumi. Anksčiau šio miesto gyventojai buvo gydomi mūsų skyriuje. Dabar jonaviškiai pas mus stacionarizuojami tik tais atvejais, jei ten pritrūksta vietų.

Dirbote ir praėjusiais metais, kai kilo antroji COVID-19 banga. Jeigu palygintumėte tuomet kilusius iššūkius su dabartiniais?

– Šiuo metu specifika yra kiek kitokia. Pastebime, kad vakcinuoti pacientai serga žymiai lengviau, didžioji jų dalis – besimptomiai. Dauguma jų išvengia gydymosi mūsų skyriuje ir sveiksta namuose.

COVID-19 ligos simptomai ir šiandien išlieka tokie patys: karščiavimas, sausas kosulys, kaulų „laužymas“, bendras silpnumas, taip pat uoslės ir kvapo praradimas ar galvos skausmai. Tačiau dabartiniu metu pastebime, kad kai kurių pacientų būklė tiesiog akyse ima blogėti…

Tai – naujas iššūkis mums. Nes, tarkime, per antrąją COVID-19 bangą turėdavome daugiau laiko priimti geriausią sprendimą dėl tolimesnės gydymo taktikos ir vietos. Galėdavome sunkios būklės pacientą intensyviai stebėti dieną ar net dvi, nes būklė blogėdavo santykinai pamažu, o smagiausia būdavo, kai pacientas pradėdavo gerėti ir gydymo reanimacijos skyriuje net neprireikdavo. Dabar susiduriame su atvejais, kai paciento būklė blogėja žaibiškai – jam reikia vis daugiau ir daugiau deguonies, situacija keičiasi kas minutę ir turime skubėti pacientą perkelti į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur gydomi tik sudėtingiausi ligoniai, kurie, negalėdami savarankiškai kvėpuoti, prijungiami prie dirbtinio plaučių aparato.

Laimei, mūsų skyriuje dirba atsidavę slaugytojai ir pagalbiniai darbuotojai, kurie yra mano rankos ir akys: jie laiku praneša, jei iškyla sudėtingesnės, greitų sprendimų reikalaujančios situacijos.

Šiuo metu deguonis reikalingas 11 pacientų.

Kokiais atvejais Jūsų skyriuje gydomi pacientai pervežami į Kauno klinikas?

– Mūsų rajono gyventojai į Kauno klinikų stacionarą patenka, kuomet prireikia tretinio lygio paslaugų, kurių mūsų įstaigoje suteikti negalime. Šiuo metu Kauno klinikose COVID-19 sergantys pacientai (jiems taikoma DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija) gydomi tik centrinėje ligoninėje. Pacientai, kuriems po atliktos procedūros ar operacijos dar reikalinga medikų priežiūra, bet nustatoma COVID-19 liga, tolimesniam gydymui perkeliami į Kėdainių ligoninės COVID-19 skyrių.

Per mėnesį į Kauno klinikas iš mūsų reanimacijos skyriaus perkėlėme tris sudėtingos būklės pacientus, kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos. Jų amžius nuo 35 iki 66 metų. Viena moteris iš COVID-19 skyriaus perkelta į mūsų reanimaciją. Jai tik per plauką pavyko išvengti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Laimei, šiuo metu ji yra pasveikusi nuo COVID-19, bet dar gydoma vidaus ligų skyriuje.

„Deja, žmonės, sąmoningai atsisakę vakcinos, itin sunkiai sirgo. Tai faktas. Tačiau ne viską galima pasiekti kritika. Jeigu po šio straipsnio bent vienas žmogus pasiskiepys – džiaugsiuosi“, – sako COVID-19 skyriaus vedėja Kristina Šlepavičienė.

Ar dažnai pasiskiepiję žmonės patenka į Jūsų skyrių? Kaip jie perserga?

– Pasitaiko. Tokių pacientų skyriuje turime ir šiuo metu. Jie pastebimai lengviau perserga. Tiesa, dauguma tokių pacientų turėjo būti paskiepyti trečia doze, bet to nepadarė. Todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties susirgo.

Iki šiol tik vienam skiepytam ir susirgusiam pacientui prireikė nedidelio kiekio deguonies. Taip pat pasitaikė, kai skiepytas vyresnio amžiaus ir turintis daug gretutinių ligų žmogus serga besimptome forma. Pacientas gyvena vienas ir pats negali apsitarnauti. Jį lanko socialinė darbuotoja, kuri sergančio COVID-19 liga žmogaus prižiūrėti negali. Tad jis izoliuojamas stacionare.

Buvo ir taip, kuomet skiepytam ligoniui prireikė stacionaraus gydymo paūmėjus terapinėms ligoms. Tačiau paaiškėjus, kad atliktas PGR testas teigiamas, pacientas negali gydytis bendrame terapiniame skyriuje.

Kas Jūsų darbe yra sudėtingiausia?

– Būna apmaudu, kai pas mus atsiduria nepasiskiepiję. Ypač skaudu matyti jaunus žmones, kurie, sunkiai persirgę šia liga, po komp-
likacijų tampa dar dviem–trims mėnesiams nedarbingi. Kalbu apie sunkius atvejus, kurių turėjome. Visi aštuoni šį mėnesį pas mus patekę ligoniai yra gana jauni. Neretai 20 dienų, netgi ilgiau praleidę stacionare, tokie pacientai tvirtina, kad eis ir ragins kitus žmones skiepytis.

Gaila, kad žmonės nesimoko iš kitų klaidų. Apmaudu, kai nusprendžiama ne gydytoju pasitikėti, o kaimynės ar su medicina nieko bendra neturinčio žmogaus nuomone. Keista, kai nepasitikima gydytojais ir skiepų poveikiu. Juk, tarkime, poliomelito ar raupų praktiškai nelikę dėl vakcinų.

Deja, žmonės, sąmoningai atsisakę vakcinos, itin sunkiai sirgo. Tai faktas. Tačiau ne viską galima pasiekti kritika. Jeigu po šio straipsnio bent vienas žmogus pasiskiepys – džiaugsiuosi.

Tad ar galėtumėte šiandieną atsakyti, kuo COVID-19 liga skiriasi nuo gripo?

– COVID-19 liga skiriasi savo pasekmėmis. Persirgus gripu kartais bendras silpnumas išlieka vieną ar dvi savaites. Vėliau žmogus sugrįžta į darbą. Persirgę COVID-19, pacientai lieka nedarbingi ilgesnį laiką. Neretai po stacionaro prireikia tolimesnės reabilitacijos. Nuo gripo mirtingumas žymiai mažesnis. Tikiuosi, kad didėjant vakcinacijos apimtims, COVID-19 turės vis mažiau įtakos kasdieniam mūsų gyvenimui.

Kėdainių ligoninės
COVID-19 ligos skyriuje šiuo metu:

  • Užimtos 14 lovų iš 20-ies.
  • Deguonis reikalingas 11 pacientų.
  • Gydomi 2 sunkūs ligoniai.
  • Reanimacijos ir intensyviosios terapijos vieta yra laisva.

Ligonių priežiūra rūpinasi dieniniai gydytojai – aš ir vidaus ligų gydytoja Rūta Meigytė, naktimis budi gydytojai terapeutai, vyresnioji sesuo Gražina Petrusevičienė, 9 pamainomis dirbančios slaugytojos ir 8 slaugytojų padėjėjos. Taip pat reabilitologas Olegas Pauliukevičius ir kinezeterapeutė Aistė Adomaitytė. Bendrą tvarką prižiūri ūkio reikalų tvarkytoja Gražina Lukauskienė.

Astos Raicevičienės ir „Kėdainių mugės“ nuotraukos

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.