Ties savo galimybių riba šiuo metu dirbantys, neseniai rimtą avariją patyrę Kėdainių nuotekų valymo įrenginiai net ir po daugybę milijonų kainavusios rekonstrukcijos dirbo blogai. Kėdainių rajono mero Saulius Grinkevičiaus teigimu, jau 2011 metais į Nevėžį išleidžiamame vandenyje esančio azoto koncentracija neatitiko keliamų reikalavimų. Kritinė situacija piką pasiekė tik dabar, kai Europos komisija dėl kadaise nevykusiai rekonstruotų įrenginių ir teršiamo gamtos pradėjo pažeidimo procedūrą ir Lietuvai grasinama rimtomis finansinėmis sankcijomis.

Ekologinė situacija – ne tik savivaldybės rūpestis

Rajono meras S. Grinkevičius dar kartą pabrėžė, kad Kėdainių valymo įrenginių problema turi būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu, neužkraunant didžiulės finansinės naštos savivaldybei. Tačiau Aplinkos ministerija sutinka skirti tik 50 proc. projektui reikalingų lėšų, nors 2005-2007 metais vykdant rekonstrukciją buvo skirta net 85 proc. projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų.  

Ką daryti, kad Kėdainių taptų švaresniu miestu, kad rajonas nebūtų linksniuojamas, kaip gamtą teršiantis ir nesugebantis išspręsti ekologinių problemų. Praėjusią savaitę šia tema surengus diskusiją į Kėdainius atvyko ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Regis jo nuomonė esminiu klausimu lieka nepakitusi – ties savo galimybių riba veikiantiems, azoto tinkamai neišvalantiems miesto nuotekų valymo įrenginiams rekonstruoti ministerija gali skirti tik 50 proc. lėšų.

Tuomet kiek mažiau nei 2 mln. eurų tektų mokėti rajono savivaldybei. Su tuo kategoriškai nesutinkantis rajono meras Saulius Grinkevičius teigia, jog ši problema turi būti sprendžiama valstybiniu lygiu, o ne uždedant itin sunkią finansinę naštą savivaldybei.

Situaciją, į kurią pateko kadenciją baigianti rajono valdžia – tikrai nepavydėtina. Reikia spręsti paveldėtą problemą, virstančią rimtu finansiniu ir derybiniu iššūkiu bendraujant su nusileisti nenorinčia aplinkos ministerija. Juolab, S. Grinkevičiaus teigimu, šie valymo įrenginiai tinkamai nefunkcionavo ir po 2005–2007 metais atliktos, apie dvi dešimtis milijonų litų (senąja valiuta – red.) kainavusios rekonstrukcijos.

Sprendimai priimti daugiau, nei prieš dešimtmetį

Kodėl tai įvyko? Priežasčių pasirodo reikia ieškoti dar anksčiau. Prieš projektuojant šiuos įrenginius kažkodėl nebuvo tinkamai numatyta, kaip ir kiek ilgainiui padidės išleidžiamų nuotekų kiekis bei taršos rodikliai.

Jau nuo pat pradžios rekonstruoti valymo įrengimai neatitiko reikalavimų, kurie buvo keliami. Ši situacija tęsėsi metų metais, azotas nebuvo išvalomas taip, kaip to reikalaujama. Tai, kas įvyko šių metų rugpjūčio pabaigoje, manyčiau yra atskiras atvejis. Kažkas iš teršėjų išmetė labai koncentruotą ir labai didelį kiekį cheminių nuotekų, kurios pradėjo žudyti teršalus skaidančias bakterijas.

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius

„2004 metais buvo priimtas sprendimas atlikti galimybių studiją ir pasižiūrėti, ką reikia daryti Kėdainiuose, kad valymo įrengimai dirbtų našiai ir kokybiškai. Buvo parinkta įmonė, kuri atliko šį tyrimą, nustatė teršalų kiekius, būsimus debetus bei kitus reikalingus parametrus. O 2005 metais buvo paskelbtas konkursas projektavimo ir rangos darbams atlikti. Jį laimėjo bendrovė „Hidroplanas“ ir parengė Kėdainių nuotekų valymo įrenginių techninę užduotį bei pirkimo dokumentus“, – diskusijos metu kalbėjo S. Grinkevičius.

Miesto vandenvalos įrenginių rekonstrukcijos klausimus sprendusioje komisijoje dirbo 5 asmenys – lėšas skirsčiusios agentūros, konsultantų bei projektuotojų atstovai, taip pat „Kėdainių vandenų“ atstovas bei Kėdainių rajono savivaldybės statybos skyriaus inžinierius.

„Taigi, 3 atstovai ne iš Kėdainių, o tik 2 – iš Kėdainių“, – akcentavo rajono meras.

Teršalai liejosi net po rekonstrukcijos

Pasak savivaldybės vadovo, baigus įrenginių rekonstrukciją, 2011 metais azoto kiekis į Nevėžį išleidžiamame vandenyje jau neatitiko reikalavimų.

„Jau nuo pat pradžios rekonstruoti valymo įrengimai neatitiko reikalavimų, kurie buvo keliami. Ši situacija tęsėsi metų metais, azotas nebuvo išvalomas taip, kaip to reikalaujama. Tai, kas įvyko šių metų rugpjūčio pabaigoje, manyčiau yra atskiras atvejis. Kažkas iš teršėjų išmetė labai koncentruotą ir labai didelį kiekį cheminių nuotekų, kurios pradėjo žudyti teršalus skaidančias bakterijas“, – teigė Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

Jis akcentavo, kad šiuo metu bendrovė „Kėdainių vandenys“ ėmėsi visų įmanomų būdų, kaip suvaldyti šią situaciją. Buvo pasirašyta sutartis su mokslininkais, kurie konsultuoja, siūlo įvairius variantus.

„Aš, kaip meras, kreipiausi į prokuratūrą, kad teisėsauga išsiaiškintų, kas gi tie teršėjai, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesu gavęs. Buvo priimtas sprendimas paskelbti ekstremalią situaciją, o paskutiniame tarybos posėdyje, išklausius mokslininkų rekomendacijas, buvo skirta 25 tūkst. eurų orapūtės įsigijimui. Paskutinis sprendimas, kurį priėmė bendrovė „Kėdainių vandenys“ – nutraukti nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“, – sakė rajono vadovas.

Nori geresnių finansavimo sąlygų

„Duomenys, kuriuos esu gavęs, rodo, jog nuotekų išvalymo parametrai gerėja, mažiau teršalų patenka į Nevėžio upę. Visos tendencijas rodo, jog „Kėdainių vandenims“ pavyks bent jau stabilizuoti situaciją. Tačiau tai neišsprendžia esminės problemos – be papildomos rekonstrukcijos ir lėšų mes tikrai nesugebėsime užtikrinti, kad „Kėdainių vandenys“ tinkamai išvalytų visas nuotekas.

S. Grinkevičius pakartojo, kad jo netenkina šiuo metu aplinkos ministerijos siūlomas finansavimo modelis, pagal kurį 50 procentų lėšų skirtų rajono savivaldybė, o likusią dalį – ministerija ar vyriausybė.

„Mums, kėdainiečiams, tai nėra priimtina. Įsivaizduokite, virš 1,7 mln. eurų gula ant mūsų pečių. Be to mes neturime tokių pinigų, o pagal naujas tvarkas negalime jų ir skolintis. Kitas dalykas – tokie projektai – tai valstybinės reikšmės projektai.

Juk rekonstrukcija, kuri buvo vykdoma 2005–2007 metais, savivaldybės, o tiksliau – „Kėdainių vandenų“ prisidėjimas buvo 15 procentų, o likusieji pinigai – europinė ir vyriausybės parama. Todėl šiuo metu siūlomas 50 procentų – skausmingas klausimas, ir mes jį turime vyriausybės lygmenyje išspręsti. Reikia ieškoti variantų, nes ta problema niekur nedings“, – reziumavo Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.