Pirmą kartą Pasaulinė Žemės diena paminėta 1970 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų (LAMMC) direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė akcentavo, kad jau tradicija tapo ir šiai progai skirta kasmetinė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro konferencija. Šįkart ji orientuota į platesnį skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto pritaikymą.

Kovo 19 d. vykusi nuotolinė konferencija „Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas žemės ūkyje – nuo idėjos iki praktikos“, skirta Žemės dienai paminėti, sulaukė daugiau nei 160 dalyvių dėmesio.

„Siekiant žemės ūkio procesų optimizavimo, klimato kaitos mažinimo, šiuolaikiniam ūkininkui ir žemės ūkio srities mokslininkui būtina domėtis veiklos žalinimo ir skaitmeninimo galimybėmis“, – teigia LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Dirbtinio intelekto galimybės žemės ūkyje

Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Dirbtinio intelekto laboratorijos ir Išmaniųjų technologijų tyrimų grupės vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius kalbėjo apie tai, kas yra dirbtinis intelektas, kaip jis vystėsi. Dirbtinis intelektas gali būti taikomas žemės ūkyje: derliui prognozuoti, ligų kontrolei, piktžolėms aptikti, dirvožemio drėgmei, pasėlių kokybei nustatyti, sėklų rūšims atpažinti ir gyvulininkystės srityje.

Skaitmenizacija: finansinio ir gamtos tvarumo svarstyklės

Informacinių technologijų sprendimų kompanijos „Art21“ direktorius Augustas Alešiūnas savo pranešime akcentavo, kad žemės ūkio sektoriuje technologijų diegimas yra nepakankamai greitas. Jo nuomone, reikia naujų žemės ūkio modelių, kurie padėtų vykdant skaitmenizaciją rasti balansą tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio sektoriaus pelningumo. Diegti naujas technologijas gali padėti skaitmeniniai inovacijų centrai.

Tikslusis ūkininkavimas Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo ir paslaugų kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas pristatė svarbiausius tiksliojo ūkininkavimo principus: tinkamas laikas, tinkama technika, tinkama norma, tinkama medžiaga. Jie nustatomi pasitelkiant palydovinius ir aerodistancinius duomenis, automatinį ir lygiagretųjį vairavimą, tiksliąją sėją, derliaus žemėlapius ir kitas tiksliojo ūkininkavimo priemones.

Bendradarbiavimas – būtina sąlyga

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad tarpdisciplininių tyrimų skatinimas sudaro galimybę greičiau skaitmenizuoti žemės ūkį. Su šia mintimi sutiko ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Ji pabrėžė, kad keičiantis žemės ūkio verslo modeliams, reikia nuolat mokytis, įsisavinti naujas technologijas – tam turi kartu dirbti verslas, mokslas ir sprendimų priėmėjai.

Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza kalbėjo apie tai, kad bendradarbiauti svarbu ne tik šalies žemės ūkio atstovams, bet ir įvairių šalių mokslo ir studijų institucijoms. Vienas iš pavyzdžių – tarptautinės programos EJP SOIL projektas, kuris LAMMC yra vykdomas pasitelkus bepilotes skraidykles.

Agroinovacijų įmonės „Luxera“ direktorius Deividas Pečiukėnas pabrėžė, kad derinant rankų darbą ir modernias technologijas, galima padidinti šeimos ūkių efektyvumą. LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus vadovės Ilmos Rimkevičienės teigimu, itin svarbi komunikacija su galutiniu technologijų naudotoju, teikianti mokslu ir praktika pagrįstą naudą žemės ūkio subjektams.

LAMMC inf.

Panašios naujienos