Pasiskiepyti nuo tymų jau gali visi norintieji

Pastaruoju metu netyla kalbos apie tymų protrūkį mūsų šalyje. Medikai įspėja, kad sergamumas šia ūmine, itin užkrečiama infekcija yra didelis, o labiausiai rizikuoja susirgti būtent tie, kurie nėra pasiskiepiję.

Tiesa, norintieji tą padaryti savanoriškai iki šiol negalėjo, mat dėl išaugusio poreikio šalies gydymo įstaigose tiesiog nebuvo atliekamų vakcinų. Ir tik praėjusią savaitę Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre buvo gauta vakcina, kuria jau gali pasiskiepyti visi norintieji.

Skiepai – du kartus gyvenime

Kėdainių PSPC skiepų kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Jonė Morkūnienė teigė, kad kasdien sulaukianti nemažai gyventojų skambučių su klausimais dėl skiepų nuo tymų bei pačios ligos eigos. Gana nemažai teiraujamasi ir dėl vaikų skiepų būtinybės.

Pasak Lolitos Menčikovienės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės, šiais metais Kėdainių rajone buvo įtarti 7 susirgimo tymais atvejai, iš kurių 4 jau patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o vieno asmens tyrimo rezultatų laukiama. Susirgusiųjų amžius – 32 m., 35 m., 43 m. ir 78 m. Susirgusieji tymais galimai užsikrėtė lankydamiesi Kauno gydymo įstaigose tuo metu, kai Kaune jau buvo prasidėjęs tymų protrūkis.

„Nuo tymų kūdikiai pradedami skiepyti metukų ir 3 mėnesių amžiaus. Žinoma, jei sutinka tėvai. Vėliau antra doze paskiepijami vaikai jau 6–7 metų amžiaus. Būtent pastaroji vakcina suteikia ilgalaikį atsparumą šiai ligai“, – pasakojo pašnekovė. Kūdikiai iki metų ir trijų mėnesių nėra skiepijami, tačiau jei iškyla didelė būtinybė, galima paskiepyti ir anksčiau, mat neskiepyti mažyliai yra itin imlūs infekcijai. Lietuvoje jau būta atvejo, kuomet tymais susirgo vos dešimties mėnesių amžiaus kūdikis. Žinoma, prieš skiepijant, būtina atsižvelgti ir į vakcinos gamintojo rekomendacijas.

Skiepų kabineto slaugytoja teigė sulaukianti ypač daug klausimų iš gyventojų, kurie teiraujasi, ar yra paskiepyti nuo tymų apskritai, ar paskiepyti viena, dviem vakcinomis. „Man teko eiti į archyvą, kelti korteles ir žiūrėti, kada prasidėjo skiepijimas antra vakcina. Visuotinai vaikai nuo tymų pradėti skiepyti nuo 1964 metų. Paaiškėjo, kad nuo 1986 metų kai kurie asmenys jau turi antrą skiepą. Visuotinai skiepyti antrąją vakcina pradėta nuo 1988 metų. Iki tol žmonės buvo skiepijami tik viena vakcina. Taigi, asmenys maždaug nuo 33 metų turi tik vieną skiepą“, – pasakojo medikė.

Eilėje laukiančiųjų – daugiau nei šimtas

Pašnekovė teigė, kad tie, kurie nėra paskiepyti du kartus, turėtų pasiskiepyti savo lėšomis, tačiau tą padaryti buvo neįmanoma, mat iki praėjusios savaitės Kėdainių PSPC vakcinos nuo tymų tiesiog nebuvo.

„Mūsų rajonas buvo gavęs apie 500 vakcinos dozių, tačiau jos visos buvo greitai išnaudotos. Dalis jų buvo panaudotos mūsų centro medikams, kita dalis buvo atiduota bendruomenei. Žinoma, asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, vakcinų buvo palikta, taip pat ir kūdikiams bei vaikams, skiepijamiems pagal vakcinų kalendorių“, – pasakojo J. Morkūnienė.

Kėdainių PSPC skiepų kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Jonė Morkūnienė.

Vakcinos nuo tymų poreikis iki šiol Lietuvoje yra didžiulis: jos trūko visuose šalies rajonuose.

Norintieji pasiskiepyti buvo įrašomi į eilę: tokių susidarė gerokai daugiau nei šimtas asmenų. Tačiau praėjusią savaitę Kėdainių PSPC „Priorix“ vakcina buvo gauta, ja gali pasiskiepyti visi to pageidaujantieji. Vakcinos kaina – 23,10 Eur, paskiepijimas suaugusiems – 1,16 Eur. Norintys pasiskiepyti nuo tymų kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Galima pasitikrinti atlikus kraujo tyrimą

Pasak Lolitos Menčikovienės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės, šiais metais Kėdainių rajone buvo įtarti 7 susirgimo tymais atvejai, iš kurių 4 jau patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o vieno asmens tyrimo rezultatų laukiama. Susirgusiųjų amžius – 32 m., 35 m., 43 m. ir 78 m. Susirgusieji tymais galimai užsikrėtė lankydamiesi Kauno gydymo įstaigose tuo metu, kai Kaune jau buvo prasidėjęs tymų protrūkis.

„Patikimiausia apsaugos nuo tymų priemonė – skiepai. Tad gimusiems tuo metu, kai jau vyko skiepijimai nuo tymų, bet nežinantiems savo skiepijimų informacijos ar abejojantiems savo įgyto atsparumo tymams būkle, rekomenduotume įsivertinti savo specifinį imunitetą prieš tymus, t.y. atlikti kraujo ėminio serologinį tyrimą dėl tymų IgG antikūnų kiekio nustatymo. Jei antikūnų kiekis būtų nepakankamas – pasiskiepyti viena MMR( tymų, kiaulytės, raudonukės) vakcinos doze. MMR vakcina rekomenduojama pasiskiepyti planuojančioms pastoti moterims, siekiant apsaugoti būsimą naujagimį. Tačiau nėščiųjų skiepyti MMR vakcina negalima ir paskiepytoms moterims rekomenduojama 1 mėnesį saugotis nėštumo“, – teigė specialistė.

Atvežė ukrainiečiai?

Skiepų kabineto bendrosios praktikos slaugytoja J. Morkūnienė pasakoja, kad 2014–2018 metų laikotarpiu vaikų skiepijimo apimtys buvo labai geros – Kauno zonoje Kėdainių rajonas buvo pirmaujantis pagal paskiepytų vaikų skaičių. Deja, tačiau vėliau procentas vis mažėjo – dabar jis siekia apie 92 proc.

„Labai gaila, kad tėveliai prisiklauso įvairių kalbų, kurios neturi jokio pagrindo, apie skiepų žalą. Neva skiepai sukelia autizmą, kitas sunkias ligas. Tai yra išsigalvojimas. Ypač pikta, kai prieš skiepus pasisako medikai. Vakcina padeda išvengti ligos, komplikacijų ir mirties. Pati skiepų kabinete dirbu jau daug metų, virš keturiasdešimt, tad man sunku suvokti, kaip drąsiai žmonės atsisako skiepų. Mano darbo praktikoje toks tymų protrūkis yra pirmas“, – pasakojo medikė ir pridūrė, kad galbūt prie šio protrūkio prisidėjo ir atvykėlių iš trečiųjų šalių (Ukrainos, Baltarusijos) banga.

Specialistai informuoja, kad tymais užsikrečiama uždarose patalpose. Nesirgusiems tymais vyresnio amžiaus asmenims, neskiepytiems, nežinantiems, ar yra skiepyti, tėveliams su vaikais, kuriems skiepai nuo tymų neskiriami dėl amžiaus, rekomenduojama nesilankyti tose teritorijose, kuriose yra kilę tymų protrūkiai, o jei tai būtina – vengti uždarų masinio žmonių susibūrimo vietų.

Kasmet nepaskiepija apie 30 vaikų

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis vaikai profilaktiškai yra skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės ir B tipo meningokokinės, rotavirusinės  infekcijų, o mergaitės – ir nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos. Šis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (skiepų kalendorius) yra paruoštas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

2018 m. duomenimis, vaikų skiepijimo apimtys Kėdainių rajone išliko aukštos. Nuo tuberkuliozės buvo paskiepyti 99 proc. naujagimių. Vienerių metų vaikų amžiaus grupėje pilną skiepijimų nuo hepatito B kursą buvo gavę 96 proc. vaikų. Mažiausios skiepijimų apimtys buvo  2 m. vaikų amžiaus grupėje  nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – 92,2  proc. ir skiepijant nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo haemophilus influenzae infekcijos – 84,7 proc. Dažniausia šios amžiaus grupės vaikų nepaskiepijimo priežastimi tapo migracija. Tėvelių, atsisakiusių skiepyti savo vaikučius nuo kai kurių infekcijų, yra tik vienas kitas. Todėl kasmet rajone nuo šių, rimtas, o kartais net mirtinas pasekmes galinčių sukelti infekcijų, lieka nepaskiepyta 20–30 vaikų.