Paaiškėjo konkurso „Metų ūkis 2016“ rezultatai

0

Kėdainių krašto ūkininkai jau dvidešimt trečią kartą rengė tradicinį konkursą „Metų ūkis“. Šįmet konkursui buvo pasiūlyti septyni ūkiai iš skirtingų rajono seniūnijų. Vienam ūkiui atsisakius, buvo aplankyti šeši ūkiai. Iš jų išrinkti geriausi.

Konkurso „Metų ūkis“ vertintojai geriausiu rajone išrinko Vilijos ir Juozo Naruševičių ūkį.

Konkurso „Metų ūkis“ vertintojai geriausiu rajone išrinko Vilijos ir Juozo Naruševičių ūkį.

Trečiosios vietos laimėtoju tapo Karolio ir Gintarės Šmigelskių ūkis. Antroji vieta atiteko Remigijui ir Romai, Egidijui ir jo sūnui Martynui Gružams. Juozo ir Vilijos Naruševičių ūkis, surinkęs dviem balais daugiau negu antros vietos nugalėtojai Gružai, tapo konkurso pirmosios vietos nugalėtoju.
Už savitumą, išskirtinumą bei metinę pažangą Justinos ir Dmitrijaus Kočetovų ūkiui Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga kartu su Kėdainių krašto kredito unija įsteigė specialų prizą.

Vertinimai pagal nustatytus kriterijus
Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos administratorės Jūratės Jodeikienės, geriausias ūkių trejetukas išaiškintas vertinant ūkius remiantis Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso nuostatuose apibrėžtais vertinimo kriterijais. Vertinimo kriterijai susideda iš trijų dalių: ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas; ūkio veiklos ir jo

rezultatų įvertinimas; papildomi kriterijai. Daugiausiai balų (po 10 balų) skiriama už narystę Lietuvos ūkininkų sąjungoje, žemės ūkio kooperatyve, kredito unijoje. Taip pat ūkis įvertinamas ir už ūkininkavimo tęstinumą šeimoje. 5 balai skiriami už vaikų mokymąsi žemės ūkio mokykloje, žemės ūkio universitete/veterinarijos akademijoje arba už įkurtą ūkį. Kiekvienas komisijos narys atskirai ūkius vertino tik pagal ūkio veiklos ir jo rezultatų įvertinimo kriterijus, kurie susideda iš šių kriterijų: žemės panaudojimas; sodybos aplinkos sutvarkymas; privažiavimas prie sodybos, kelių būklė; pastatų būklė; apsirūpinimas technika; technikos būklė ir jos laikymas; mineralinių ir organinių trąšų, chemikalų, kuro ir tepalų sandėliavimas. Pasėlių, pievų ir ganyklų būklė nebuvo vertinta. Vėliau visų komisijos narių vertinimo rezultatai buvo susumuoti.

Sužavėjo užsispyrimas ir savitumas
Savitumu išsiskyrė Justinos Kočetovos ūkis iš Dotnuvos seniūnijos, kuri šalia ūkininkavimo kartu su savo šeima prieš metus įkūrė ir akvakultūros ūkį „ŠamŪkis“. Dabar iš šio ūkio prekiaujama ne tik žaliais, bet ir rūkytais šamais, taip pat pradėti gaminti šamų konservai. Per porą metų, vedina didelio užsispyrimo bei įdėjusi daug darbo, iš gamtos Justina atsikovojo apie 60 hektarų žemės plotą, kuriame, kai pirmą kartą atvažiavo pasižiūrėti, augo krūmynai, baloje plaukiojo gulbės ir visi kartojo, kad šiame durpyne niekas neaugs. Išvaliusi ir nusausinusi plotą, naudodama beariminę žemdirbystę ji jau du metus užaugina puikius javus. „Netgi šiemet šiame plote užaugo ekstra klasė kviečiai“, – džiaugėsi Justina. Ir tuo pat metu jos akys krypsta į tolimesnius nesutvarkytus laukus: „Idėjų, minčių turiu daug ir tikrai visa tai įgyvendinsiu, kai tam ateis laikas, kai tvirtai įsitvirtinsiu jau pradėtose srityse.“ Juk net ir tėtis, kuris iš pat pradžių nepritarė jos norui mesti darbą prestižinėje įmonėje ir pradėti ūkininkauti, šiandien palaiko veiklios moters idėjas ir padeda. Žavi ir tai, kad, be ūkininkavimo, Justina domisi ir kita veikla. Ji yra viena iš iniciatorių ir Kėdainių Centro FM radijo įkūrėjų. Justina juokiasi: „Jūs dar negirdėjote mūsų?! Tai įsijunkite 106.1 MHz dažnį.“

Trečiuoju likęs Gintarės ir Karolio Šmigelskių ūkis nestokoja ir patyrusio ūkininko Karolio tėčio Arvydo (dešinėje) dėmesio.

Trečiuoju likęs Gintarės ir Karolio Šmigelskių ūkis nestokoja ir patyrusio ūkininko Karolio tėčio Arvydo (dešinėje) dėmesio.

Jaunimas išsiskyrė tvarka
Jaunasis ūkininkas Mindaugas Šemežys iš Gudžiūnų seniūnijos vertintojus pasitiko technikos apsuptyje. Ūkininkas dirba apie 300 hektarų augalininkystės ūkyje. Jis taip pat gamina granules iš medienos ir jos atliekų.
Kėdainiečio Karolio Šmigelskio ūkis visus pasitinka idealia tvarka. Išrikiuoti traktoriai, sutvarkyta aplinka. Karolis nuo mažens iki šiol darbuojasi kartu su tėčiu Arvydu. Šalia sukasi ir žmona Gintarė. Karolis savo 165 ha ūkyje augina įvairius javus, cukrinius runkelius.
Augis Katinas iš Pernaravos seniūnijos ūkininkauja per 20 metų. Jis valdo apie 100 hektarų augalininkystės ūkį. Ūkininko ne tik pavardė Katinas, jo namuose ir gėlių laikikliai, ir vėjarodė – katinai. „Mes mylim katinus“, – šypsodamasi sakė žmona Jolanta.

Plėtoja šeimyninę kooperaciją

Antroji vieta teko šeimyniniam Gružų ūkiui.

Antroji vieta teko šeimyniniam Gružų ūkiui.

Kai buvo pasiūlyta brolių Remigijaus ir Egidijaus bei Egidijaus sūnaus Martyno Gružų iš Šėtos seniūnijos ūkius vertinti kaip vieną, vertintojai dvejojo, ar atitiks Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso nuostatus. Bet šių vyrų ūkio atskirai vertinti neįmanoma. Galima sakyti, kad tai šeimos ūkis. „Mums vis sukosi mintis apie kooperaciją ir norėjosi šį ūkį įvardinti naujai, kaip šeimyninė kooperacija“, – po išvykos į Gružų ūkį sakė J. Jodeikienė. Visi trys yra skirtingų profesijų, vienas iš jų, Egidijus, – žinomas Lietuvoje neurochirurgas. Broliai ūkininkauti pradėjo nuo 1993 metų savo tėvų sodyboje. Šioje aplinkoje užaugo ir Martynas. Šiandien visi kartu dirba 270 ha. „Plėstis jau nelabai yra kur, bet mums užtenka“, – sakė Remigijus. Jis juokėsi, kad iš pradžių susiviliojo pasakymu, jog dirbti žemę lengva, ką čia reiškia, pavasarį pasėji, rudenį pasamdai, kad nupjautų. Bet greitai visi pamatė, kad toli gražu to nepakanka.
Net dviejuose, Kėdainių ir Jonavos, rajonuose įsikūręs ūkininkas Juozas Naruševičius pirmenybę teikia Kėdainiams. Juozas yra vienas iš pirmųjų, įstojusių į Kėdainių krašto ūkininkų sąjungą. Vyriškis prižiūri 260 ha augalininkystės ūkį. Ūkininkas visur pasižymi kruopštumu ir tvarka.
Rajono konkurso nugalėtojai ir visi dalyviai bus pagerbti Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vakaronėje, kuri vyks lapkričio pabaigoje.

Leave A Reply