Kėdainių laisvosios ekonomikos zonoje – kerojantis šabakštynas

0

2013 metais įkurta UAB „Kėdainių laisvoji ekonominė zona“ iki šiol nesulaukia deramo investuotojų dėmesio. Iš viso į daugiau nei 130 hektarų plotą turinčią Kėdainių laisvąją ekonominę zoną, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, investuota per 23 milijonus litų. Už juos įrengti inžineriniai tinklai, apšvietimas, nutiestos gatvės. 

Suformuoti LEZ-o sklypai šiuo metu stovi tušti ir dirvonuojantys.

Suformuoti LEZ-o sklypai šiuo metu stovi tušti ir dirvonuojantys.

Deja, tačiau suformuoti sklypai šiuo metu stovi tušti ir dirvonuojantys.
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, susitikęs su Kėdainių LEZ-o atstovu Artūru Klangausu, domėjosi, kaip LEZ-o operatoriams sekasi ieškoti investuotojų.
Po susitikimo meras nedaugžodžiavo: „Nesu patenkintas jų darbu.“

Rezultatų nėra
„LEZ-o operatoriai teigia, kad lyg ir vyksta investuotojų paieška, tačiau pasakyti konkrečiai, kad koks nors investuotojas jau ateina ir pradeda statybas, negali. Iki šiol realiausias investuotojas lieka trąšų gamintoja UAB „Vitera Baltic“. Iki šiol tik jie šneka konkrečiausiai“, – po susitikimo pasakojo meras.
Apie minėtos įmonės planus investuoti Kėdainių LEZ-e buvo žinoma jau prieš pusantrų metų. 2014 metų pabaigoje LEZ-o operatoriai teigė, kad „Vitera Baltic“ Kėdainiuose planuoja investuoti apie 2 milijonus eurų ir įdarbinti apie 20 žmonių.
Apie kitus potencialius investuotojus, pasak mero, kalbama ganėtinai abstrakčiai – neva tai gali būti turkai, indai, galimybėmis investuoti esą domisi ir amerikiečiai.
Susitikimo metu aptartas naujos geležinkelio atšakos į pramonės rajoną klausimas. Pasak LEZ-o atstovų, atšaka galėtų padėti pritraukti investuotojų.
Bendrauti su žurnalistais ir išsakyti savo poziciją A. Klangauskas nepanoro – iš karto po susitikimo su meru išlėkė pro duris.

Svertai – Vyriausybės rankose
S. Grinkevičius pabrėžė – savivaldybė neturi jokių svertų, galinčių paskatinti Kėdainių LEZ-o operatorius dirbti efektyviau.
„Noriu pasakyti kėdainiečiams, kad visi santykiai yra sudėlioti tarp LEZ-o ir Vyriausybės, ne tarp LEZ-o ir savivaldybės. Vyriausybė yra pasirašiusi su jais sutartį ir įsipareigojimus LEZ-as yra prisiėmęs prieš Vyriausybę. Žiūrėsime, kaip jie dirbs likusius dvejus metus iki 2018 metų. Tikiuosi, jų darbas duos rezultatų“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius.
Priešingu atveju Kėdainių LEZ-o operatoriams už įsipareigojimų nevykdymą teks mokėti nemenkas baudas.
Kol kas laisvojoje ekonominėje zonoje veikia tik viena įmonė – krematoriumas.

Už sutarties nevykdymą – įspūdingos baudos
Pagal Kėdainių LEZ-o veikimo pagrindų sutartį, bendrovė per penkerius metus įsipareigojo pritraukti ne mažiau kaip 67,5 milijonus litų (19 549 350 eurų) investicijų, kurios sukurtų 375 darbo vietas. Planuota, kad po dešimtmečio įmonių investicijos sieks 135 milijonus litų (39 098 702 eurų), bus sukurta 750 darbo vietų.
Jei LEZ-as nesugebės šių įsipareigojimų įvykdyti, reikės mokėti įspūdingo dydžio baudas. Pavyzdžiui, jei bendrovė nustatytu laiku neužtikrina veiklos rodikliuose numatytų minimalių zonos įmonių investicijų ir nurodytas pažeidimas nepašalinamas per 1 metų terminą, bendrovė privalo sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama dauginant 250 000 Lt (72 405 eurų) iš procentinės išraiškos.
Atitinkamos nuobaudos numatytos ir tada, jei bendrovė nustatytu laiku neatlieka investicijų, numatytų veiklos rodikliuose, nustatytu laiku neužtikrina minimalaus bendrovės biudžeto, skirto investuotojams pritraukti ir kitoms rinkodaros priemonėms, neužtikrina veiklos rodikliuose numatytų minimalių zonos įmonių investicijų ir nurodytas pažeidimas nepašalinamas per 1 metų terminą. Atitinkamo dydžio baudos numatomos, jei bendrovė neužtikrina sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nepašalina pažeidimų per Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytą protingą terminą.

Leave A Reply