Naujiems mokslo metams besiruošiančios ug

Mokyklos turi būti saugios mokinių sveikatai, tačiau net trys rajono gimnazijos (Akademijos, Šviesioji ir Šėtos) neturi leidimų-higienos pasų. Jie neišduoti, nes įstaigos neįvykdė sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė pristato rekomendacijas, kurių privalo laikytis visos ugdymo įstaigos.

Kokie tai reikalavimai, kaip mokyklos turi būti pasiruošusios naujiems mokslo metams bei ką turi žinoti tėveliai, leisdami savo atžalas į mokyklas bei darželius – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulciene.
Rajono ugdymo įstaigos intensyviai ruošiasi naujiems mokslo metams. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, ruošiant mokyklų lauko teritorijas?
Sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimas mokyklose turi neabejotiną reikšmę vaikų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Paruošiant mokyklas naujiems mokslo metams būtina vadovautis Lietuvos higienos normos HN 21: 2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis.
Naujiems mokslo metams būtina paruošti mokyklų stadionus su universaliomis aikštelėmis komandinėms sporto šakoms – krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams. Bėgimo takai turi būti padengti saugia danga, o įrenginiai, naudojami sportiniams užsiėmimams, turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi ir išdėstyti saugiu atstumu, kad nekeltų pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei. Skatinimas sportuoti, aktyviai dalyvauti kūno kultūros pamokose turi neabejotinos teigiamos reikšmės mokinių sveikatai. Mokyklų teritorijoje rekomenduojama įrengti vietas dviračiams laikyti.
Kas reikalavimuose išdėstyta dėl ugdymo patalpų higienos?
Mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį. Reguliuojamo dydžio suolus lengviausiai galima pritaikyti mokinių ūgiui. Sėdėjimas mokinių ūgį atitinkančiuose suoluose yra viena iš profilaktinių priemonių taisyklingos laikysenos išsaugojimui. Namuose vaikams turi būti įrengta darbo vieta su jo ūgį atitinkančiais baldais, įrengtas pakankamas dirbtinis apšvietimas su bendruoju ir vietiniu apšvietimu, naudojant stalinę lempą.
Mokymo klasėse ir kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių, dirbtinis apšvietimas klasėse turi būti ne mažesnis kaip 300 liuksų, o technologijos kabinetuose ne mažesnis kaip 400 liuksų. Chemijos kabinete turi būti užtikrinta efektyvi oro kaita. Chemijos kabinete gali būti laikomos ir naudojamos, tik tos medžiagos, kurios reikalingos mokymui. Cheminės medžiagos turi būti laikomos mokiniams neprieinamose vietose, o mokyklos patalpose ar sklype draudžiama laikyti ar naudoti nuodingas medžiagas. Dirbtuvėse mokiniai turi dirbti su specialia tinkamo dydžio apranga ir prie kiekvieno darbastalio turi būti įrengta vieta atsisėsti.
Kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta, o technologijų kabinete ir mokymo kabinetuose(chemijos, fizikos, biologijos – 2,4 kv.m).
Jei stalai sustatyti eilėmis, atstumas nuo pirmųjų stalų iki lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 metro. Labai svarbu tinkamai įrengti stacionarias kompiuterizuotas vietas, kad mokinys galėtų laisvai prie jų prieiti, turėtų vietos pakankamai judėti bei kūno padėčiai keisti.
Higienos normose numatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai ir net kokios temperatūros vanduo turi tekėti iš vandens čiaupo?
Šildymo sezono metu temperatūra mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje turi būti 18–20º C , o sporto salėje 15–17º C. Kūno kultūros pratybos negali vykti lauke, kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija leistiną lygį, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose, esant šlapiai ar slidžiai aikštelių paviršiaus dangai, kai temperatūra žemesnė kaip 8º C. Langų stiklai ir šviestuvai turi būti švarūs ir valomi pagal reikmes. Asmens higienos palaikymui visose prausyklose, esančiose prie valgyklos, tualetuose, sveikatos ir technologijų kabinetuose turi būti tiekiamas šaltas ir karštas vanduo. Iš karšto vandens čiaupo ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50º C ir ne aukštesnė kaip 60º C. Jeigu karšto vandens temperatūra yra žemesnė, susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimus.
Yra numatyti reikalavimai ir mokinių ugdymo procesui – pristatykite juos.
Mokinių ugdymo procesas turi atitikti sveikatos saugos reikalavimus. Pirmoje klasėje pamokos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 35 min., o vyresnėse klasėse – kaip 45 min. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.
Mokyklose turi būti pirmosios pagalbos rinkiniai, kurie turi būti lengvai pasiekiami užsiėmimų mokykloje metu. Mokiniai iki rugsėjo 15 d. turi pasitikrinti sveikatą ir mokyklos vadovo įgaliotam asmeniui turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą.
Pagal vaiko sveikatos duomenis ir gydytojo rekomendacijas jam bus parenkama vieta klasėje, suolo dydis. Jeigu vaikas turi virškinamojo trakto susirgimą, jam bus rekomenduojamas pritaikytas maitinimas.
Didesnį dėmesį skirkime vaikų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Moksleiviams dažniausiai nustatoma regos, skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų. Kuo daugiau vaikai turėtų būti lauke, žaisti, lankyti sporto būrelius. Didelę laisvalaikio dalį vaikai praleidžia sedėdami prie kompiuterių, todėl norint išvengti sveikatos sutrikimų reikia laikytis sveikos gyvensenos principų. Daugiau dėmesio mokykloje reikėtų skirti psichoemocinei sveikatai, išlaikyti draugiškus santykius, vengti patyčių.
Atskiri reikalavimai yra numatyti ir dar mokyklos nelankančių vaikų ugdymu užsiimančioms įstaigoms?
Ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo sąlygos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Statinio, kuriame vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, sklypas, kuriame įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, turi būti aptvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Patalpose laiptai, laipų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga. Vaikams skirti baldai turi būti geros būklės, stalai ir kėdės pritaikyti vaikams Visi įrenginiai ir baldai turi būti saugūs, tvarkingi, pritaikyti vaikams pagal jų ūgį. Sutrikusios klausos vaikai turi sėdėti prie vienviečių stalų, sustatytų puslankiu prieš pedagogo stalą, jiems turi būti įrengta šviesos signalizacija. Sutrikusio regėjimo vaikai turi turėti vienvietį stalą, pritaikytą piešimo ir (ar) rašymo priemonėms laikyti. Elektros lizdai vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis priemonėmis. Ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, turi turėti langų atidarymo ribotuvus, kad apribotų lango atvėrimą iki ne didesnės kaip 10 cm angos ir vaikai negalėtų jų atidaryti. Kompiuteriai, televizoriai gali būti naudojami ugdant 2 m. ir vyresnius vaikus. Prie vieno monitoriaus gali sėdėti ne daugiau kaip vienas vaikas. Televizoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 59 cm. Atstumas nuo ekrano iki arčiausiai sėdinčių vaikų turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patalpose: žaidimų patalpose, grupėse, temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 20–23º C.

Kodėl gimnazijoms nebuvo išduoti leidimai – higienos pasai? Atsako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Buinovskienė:
„Leidimai – higienos pasai gimnazijoms buvo neišduoti dėl tam tikrų neatitikimų: Šėtos gimnazijoje numatytų reikalavimų neatitinka šalia mokyklos esantis bėgimo takas, su tokia pačia problema susiduria ir Akademijos gimnazija. Bėgimo takai yra seni, apleisti. Šviesiojoje gimnazijoje susiduriama su pakankamo ugdymo procesui ir mokiniams skirto ploto stygiaus problema. Tad kol nebus pastatytas Šviesiosios gimnazijos priestatas, iki tol ši problema ir liks aktuali.
Su minėtomis problemomis įstaigos susiduria jau ne pirmus metus, tačiau mes suprantame, kad jų sprendimui reikia nemažų investicijų. Mokyklos gautas lėšas lėšas pirmiausiai skiria mokyklų patalpų būklei gerinti.
Esame informuoti, kad mokyklų vadovai imasi iniciatyvos, rengia projektus, kad būtų gaunama lėšų nustatytų pažeidimų pašalinimui. Tačiau jei finansavimas negaunamas, darbai nusikelia neapibrėžtam laikui.
Kasmet mokyklų direktoriai mums praneša apie esamą situaciją, todėl mokyklų dėl reikalavimų nevykdymo mes nebaudžiame.
Planinius patikrinimus, kaip mokyklos pasiruošusios priimti mokinius, vykdome kasmet, prieš kiekvienus naujus mokslo metus. Džiugu, kad pažeidimų randame vis mažiau, be to, mokyklų vadovybės į pastabas reaguoja operatyviai ir nustatyti smulkūs neatitikimai yra greitai pašalinami.“