Artėjant rugsėjo pirmajai rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjui Juliui Lukoševičiui (kairėje) teko ne kartą bendrauti su ugdymo įstaigų vadovais ir aptarti mokymo aktualijas.
Artėjant rugsėjo pirmajai rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjui Juliui Lukoševičiui (kairėje) teko ne kartą bendrauti su ugdymo įstaigų vadovais ir aptarti mokymo aktualijas.

Rugsėjo 1-oji kasmet mokslo bendruomenei atneša naujų vilčių, iššūkių ir idėjų. Rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus teigimu, būsimi darbai tradiciškai aptariami švietimo bendruomenės konferencijoje.

„Šįmet naujovių bus. Svarbiausi mokslo metų veiklos akcentai nukreipti į kiekvieno mokinio pažangą, skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymą mokant visų dalykų, pamokos veiksmingumo didinimą, tėvų įtraukimą į mokyklų gyvenimus“, – sakė J. Lukoševičius.

Tinkas sutvarkytas

Švietimo įstaigų tinklas Kėdainių rajone sutvarkytas jau prieš keletą metų. Šį rugsėjį didelių pokyčių jame nebus. „Mūsų rajono taryba patvirtino bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą iki 2020 metų. Jame numatyti tik vidaus struktūros pertvarkymai.

Juozo Paukštelio progimnazijos Lančiūnavos skyriuje sumažėjus mokinių suformuota tik priešmokyklinė ir ikimokyklinė grupė, o tos pačios progimnazijos Tiskūnų skyriuje formuojamos jungtinės klasės.

2017 metais numatyta mokyklas-darželius „Puriena“ ir „Vaikystė“ pertvarkyti į ikimokyklines ugdymo įstaigas.

„Daugiau permainų tinkle nenumatyta“, – konstatavo J. Lukoševičius. Jis pasidžiaugė, kad rajone švietimas yra prieinamas visiems mokiniams: turime ne tik dvi išgrynintas gimnazijas mieste, bet ir keturias gimnazijas kaimuose. Sėkmingai dirbama ir progimnazijose, pagrindinėse mokyklose.

„Mokinius į mokymo įstaigas veža geltonieji autobusai, kurių nuo 2000-ųjų metų į rajoną atkeliavo jau 22. Šįmet geltonųjų autobusų parką rajone papildys du autobusai. Jie skirti Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijai ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinei mokyklai“, – sakė J. Lukoševičius.

Mažėja mokinių, mažėja mokytojų 

Kiekvienas rugsėjis į mokyklas atneša naujovių. Šie metai – ne išimtis.
Kiekvienas rugsėjis į mokyklas atneša naujovių. Šie metai – ne išimtis.

Šiųmetė švietimo bendruomenė rajone kiek mažesnė negu pernai. Rugsėjo 1-ąją į mokyklas skubės apie 5700 mokinių. Iš jų pirmokų apie 480, o abiturientų – 400. Pernai pirmokų skaičius buvo panašus, o abiturientų buvo pusšimčiu daugiau. „Mokinių skaičiaus mažėjimas fiksuojamas visoje šalyje. Jis gerokai sumenko per pastaruosius ketverius metus. Juk 2012 metais mokinių turėjome apie 7500, o šįmet 1800 mažiau.

Kartu su mokinių bendruomene siaurėja ir mokytojų ratas. Šįmet mokytojų į mokyklas ateis apie 500, o prieš ketverius metus jų buvo 620. Labai neramina mokytojų amžius. Mūsų rajono mokyklose mokytojų iki 30 metų yra 1,5 procento, nuo 30 iki 39 metų – 17 procentų, nuo 40 iki 49 – 31 procentas, nuo 50 iki 59 metų – 39 procentai, o 60 metų ir vyresnių net 11 procentų. Nemaža dalis pedagogų dirba ne vienoje, o keliose mokyklose“, – statistiką vardijo rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas.

Egzaminai – žinių atspindys

Apie ugdymo kokybę geriausiai kalbėti išanalizavus brandos egzaminų rezultatus. Šįmet jie gana neblogi. „Jau keleri metai mūsų rajone išlieka stabilus šimtukų skaičius – 21. Šįmet turėjome vieną abiturientę, kuri gavo net penkis šimtukus, o kitas abiturientas į savo sąskaitą įsirašė tris šimtukus. 110 darbų buvo įvertinti nuo 86 iki 99 balų. Trys brandos atestatai įteikti su pagyrimais. Gaila, tačiau 60 abiturientų neišlaikė egzaminų“, – šiųmečius brandos egzaminus apžvelgė J. Lukoševičius. Jis priminė ir žurnalo „Veidas“ operatyviai sudarytus mokyklų reitingus pagal egzaminų rezultatus ir abiturientų stojimus į aukštąsias mokyklas. Jame mūsų dviejų miesto gimnazijų akivaizdūs pokyčiai. Šviesioji gimnazija iš pernykštės 60 vietos šįmet nukrito į 84 vietą. O „Atžalyno“ gimnazija iš 173 vietos pakilo į 74 vietą.

Kiek pagerėjo ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Lietuvių kalbos patikrinimo rezultatų vidurkis rajone per metus pakilo nuo 5,82 iki 6,17, o matematikos pokytis nuo 4,74 iki 5,17.

 „Aušros“ progimnazija šįmet sulaukė daugiausia investicijų.
„Aušros“ progimnazija šįmet sulaukė daugiausia investicijų.

Nauja lietuvių kalbos programa

Nuo šių mokslo metų jau pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms bendras 1-10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, tvirtiems raštingumo įgūdžiams suformuoti – į mokyklas grąžinamas diktantas, atpasakojimas. Į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę.

„Žinoma, kad toks dėmesys lietuvių kalbai yra sveikintinas, tačiau mokyklų vadovai tam turi pastabų – juk reikės labai operatyviai atnaujinti vadovėlius ir knygų lentynas, o lėšų tam šiųmečiuose biudžetuose nenumatyta“, – sakė J. Lukoševičius.

Dėmesio nebus stokojama ir pilietiškam mokinių ugdymui, neformaliajam vaikų švietimui.

Numatyta ir Krašto apsaugos ministerijos invazija į mokyklas.

Investicijų sulaukė ne viena mokykla

Kaip ir kasmet taip ir šįmet net kelios mokyklos sulaukė nemažų investicijų. „Aušros“ progimnazijos atnaujinimui skirta 355 tūkstančiai eurų, Pelėdnagių „Dobiliuko“ skyriaus pastato apšiltinimui – 58 tūkstančiai eurų. „Ryto“ progimnazijoje už 6000 eurų bus atnaujinti turėklai, taip pat remontuojama mokykla – darželis „Puriena“ (7300 eurų), kai kuriose ikimokyklinėse įstaigose atnaujintas lauko inventorius, tvarkyti mokyklų bei darželių kiemai, stogai.

„Mūsų noras, kad vaikai mokytųsi saugioje, jaukioje aplinkoje. Mokykloje ne vienas praleidžia didelę dalį dienos, tad ten turi būti ir patogu ir gera“, – sakė J. Lukoševičius.

Didės pedagogų algos

Naujais mokslo metais Švietimo ir mokslo ministerija skiria papildomų lėšų pedagogų algoms didinti

Nuo rugsėjo 1 dienos didės pedagogų algų koeficientai. Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą.

Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams.

Skaičiuojama, kad algos šalyje iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

Šiais mokslo metais planuojama pasirašyti ir kolektyvinę sutartį. Jos projekte numatytas etatinis darbo apmokėjimas, koeficientų „žirklių“ panaikinimas, pedagogų pensinio fondo išlaikymas.

Privalomas priešmokyklinis ugdymas

Kita svarbi jau šią savaitę prasidėsiančių mokslo metų naujovė – privalomas vienerių metų trukmės priešmokyklinis ugdymas. Jo tikslas – padėti pasirengti mokyklai, nes tyrimai rodo, kad nuo to, ar vaikui buvo sėkminga mokyklos lankymo pradžia, didžia dalimi priklauso ir tolesni mokymosi pasiekimai.

Jau ir anksčiau priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių. Šįmet rajone planuojama ugdymo įstaigose sulaukti apie 480 priešmokyklinukų.

Ikimokyklines įstaigas rajone lanko apie 1420 vaikų.

One Response

  1. tadas

    koks amžius dirbančių švietimo skyriuje,gal tiems vedėjams irgi būtų sveika kadencijos?Kad nebūtų stagnacijos?Vaikų skaičius mažėja,o biurokratinis aparatas stabiliai gausus?Kodėl taip yra?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.