Septinti labiausiai užterštu aplinkos oru kvėpuojančių šalies savivaldybių dešimtuke. Tokią vietą, 2019 metų Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, užima Kėdainiai pagal stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų bendrą kiekį per metus. Kėdainiečiai, besidomintys aplinkos oro kokybe ir jo taršos įtaka sveikatai, lapkričio 13-ąją turėjo galimybę jungtis ir dalyvauti nuotoliniu būdu vykusiame seminare „Aplinka ir žmogaus sveikata“.

Seminarą organizavo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir rajono savivaldybė. Renginyje specialistai kalbėjo apie oro taršos kontrolės svarbą, aplinkos monitoringą ir oro taršos poveikį sveikatai, pristatė atliktus tyrimus.

Aplinkos oro tarša – kancerogenas

Didžiausi teršalų šaltiniai Lietuvoje 2018 m. buvo naftos perdirbimo sektorius, kelių transportas, namų ūkiai, žemės ūkis, pramonė ir energetika. Didžiausią rūpestį dėl poveikio sveikatai aplinkos ore, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje, kelia kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO), ozonas (O3), sunkieji metalai, lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kovodama su oro tarša ES yra nustačiusi ribines šių teršalų vertes aplinkos ore, kurių laikomasi ir Lietuvoje.

Sukelia ligas ir priešlaikinę mirtį

„Oro tarša yra ketvirtas pagal dydį ankstyvos mirties rizikos veiksnys visame pasaulyje. Praėjusiais metais, organizacijos „Global Air“ duomenimis, oro tarša nulėmė 6,67 mln. priešlaikinių mirčių“, – teigė pranešimą skaičiusi Aira Jasalinytė, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė.

Pasaulinės sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aplinkos oro taršą yra paskelbusi kancerogenine žmogui – sukeliančia vėžį. Kietosios dalelės, kurios yra pagrindinis aplinkos oro taršos komponentas, buvo įvertintos atskirai ir priskirtos prie kancerogeninių veiksnių.

Oro taršos poveikis žmonių sveikatai yra didžiulis. Ilgalaikis poveikis pasireiškia insultais, kvėpavimo takų ligomis, plaučių ligomis ir plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių, kraujo bei kepenų ligomis. Pasak A. Jasalinytės, jautriausi oro taršos poveikiui yra kūdikiai ir vaikai, besilaukiančios moterys, pagyvenę žmonės, taip pat sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Rizikos grupei priskiriami ir asmenys, paveikti kitų toksinių medžiagų, kurios sustiprina oro teršalų poveikį arba su jais sąveikauja; taip pat asmenys, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis.

Vaikai labiau pažeidžiami oro taršos nei suaugusieji.

Oro kokybė ir COVID-19

Dėl ilgalaikio oro taršos poveikio sveikatai kai kurie žmonės greičiausiai tapo labiau pažeidžiami COVID-19 (koronavirusinės infekcijos), savo pranešime pažymėjo Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro specialistė.

„Apie galimus ryšius iki šiol žinoma tai, kad ilgalaikis oro taršos poveikis gali sukelti daugelį sveikatos sutrikimų, susijusių su padidėjusiu pažeidžiamumu COVID-19, pavyzdžiui, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Įrodyta, kad oro užterštumas veikia organizmo imuninę gynybą, didina jautrumą kvėpavimo takų ir kitoms infekcijoms“, – teigė A. Jasalinytė.  Pasak jos, keli ankstyvi COVID-19 tyrimai rodo, kad vietovėse, kuriose oro tarša yra aukštesnė, infekcijos atvejų ar mirčių skaičius didesnis.

Vaikai ypač jautrūs

Sveikatai įtakos turi ne tik teršalų tipas, oro taršos lygis, bet ir individualus organizmo jautrumas. „Ypač jautrūs oro teršalams dėl tam tikrų fiziologinių niuansų yra vaikai“, – pabrėžė kitas pranešėjas Šarūnas Alasauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Aplinkos ir darbo medicinos katedros asistentas.

Pasak jo, vaikai labiau pažeidžiami oro taršos nei suaugusieji, nes jie daugiau laiko praleidžia lauke, o dažnesnis kvėpavimas bei didesnis fizinis aktyvumas lemia tai, kad jie įkvepia daugiau teršalų. Didesnis poveikis susijęs ir su mažesniu ūgiu bei kūno svoriu, plaučiai ir alveolės nėra pilnai išsivystę, o kvėpavimo takai yra mažesnio skersmens ir trumpesni, lyginant su vyresniais. 

Jautriausi oro taršos poveikiui yra kūdikiai ir vaikai, besilaukiančios moterys, pagyvenę žmonės, taip pat sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.

Atliko tyrimą

Kvėpavimo takų sistemos ligų ryšį su oro tarša atskleidžia prieš trejus metus Vilniuje atliktas išsamus tyrimas „Vilniaus miesto mokinių rizikos sirgti kvėpavimo sistemos ligomis sąsajos su oro tarša nustatymas panaudojant GIS“.

„GIS – tai geografinės informacinės sistemos, padedančios suskaičiuoti labai didelius kiekius informacijos. Atliekant tyrimą į duomenų bazę buvo įkelti absoliučiai visi (7-17 metų) Vilniaus mokiniai, iš jų išrinkti sergantys tiriamosiomis ligomis – astma ir alerginiu rinitu. Oro taršai nustatyti buvo naudojami sumodeliuoti Vilniaus miesto oro taršos žemėlapiai. Kiekvienam individui jo gyvenamojoje teritorijoje buvo apskaičiuotas konkretus oro teršalo koncentracijos dydis. Tyrimas įvertino, ar vaikai, gyvenantys taršioje vietoje, turi didesnę riziką sirgti“, – seminaro dalyvius sudominusį tyrimą pristatė Š. Alasauskas.

Astmos ir azoto dioksido, alerginės slogos ir sieros dioksido ryšys

Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnę tikimybę sirgti astma turi vaikai, kurių gyvenamojoje vietoje azoto dioksido (NO2) koncentracija didesnė. Mažesnę tikimybę sirgti astma turi vaikai, gyvenantys arčiau žaliųjų zonų.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad didesnę tikimybę sirgti alerginiu rinitu turi vaikai, kurių gyvenamoje vietoje didesnė sieros dioksido (SO2) koncentracija. Žaliųjų zonų, atstumo nuo intensyvaus eismo kelio bei kitų teršalų reikšminga įtaka nenustatyta. Jaunesni vaikai astma ir alerginiu rinitu serga dažniau, o berniukai yra labiau linkę sirgti abiem ligomis nei mergaitės.

Kėdainiai, kaip ir Vilnius, patenka į dešimtuką tarp taršiausių miestų. „Vadovaujantis darnios plėtros principais, vienas iš teritorijų plėtros principų turėtų būti žaliosios zonos, palankios sveikatai, augti sveikiems vaikams. Pagal PSO rekomendacijas, vienam žmogui reiktų apie 10 kv. m žaliosios zonos“, – pasakojo Š. Alasauskas.

Vėliau kėdainiečiai teiravosi, ar nebūtų galima panašaus tyrimo atlikti Kėdainiuose? Pranešėjas pabrėžė, kad, be abejonės, galima, tačiau mokslinių tyrimų ir įrodymų apie oro taršos įtaką sveikatai yra daug, rizikos veiksniai žinomi, svarbiausia – juos valdyti ir kontroliuoti.

Oro taršos kontrolė

Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius priminė, kad Lietuvoje yra vykdoma automatinė oro teršalų monitoringo sistema, iš viso įrengta 17 oro kokybės matavimo stotelių. Kalbant apie mūsų regioną, viena stotelė yra Kėdainiuose, viena Jonavoje ir dvi stotelės yra Kaune. Oro kokybės duomenis savo mieste kėdainiečiai gali pasitikrinti bet kuriuo paros metu, adresu http://193.219.53.11/ap3/.

Aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami ūkio subjektų ir fizinių asmenų kontrolę, tikrina, kad visos įmonės, kurios išmeta į aplinkos orą teršalus, turėtų oro teršalų inventorizaciją. „Ji svarbi todėl, kad ten yra paskaičiuojami galimi išmesti teršalai tiek iš kaminų, tiek iš neorganizuotų šaltinių, arba savaime, stovint kažkokioje teritorijoje produktams arba medžiagoms, kurie gali skleisti teršalus. Inventorizacijoje paskaičiuojama ir teršalų sklaida – kokią zoną gali pasiekti teršalai. Įmonės privalo turėti ir oro teršalų valymo įrenginius. Didžioji dauguma įmonių juos yra įsirengusios. Žinoma, jų efektyvumas vėlgi priklauso nuo įmonės požiūrio, nuo eksploatacijos, vieni dirba pagal reikalavimus, kiti ne. Kontroliuoti šiuos dalykus yra mūsų pareiga“, – apie oro taršos kontrolę pasakojo K. Celiešius.

Visos įmonės, kurios išmeta į aplinkos orą teršalus, privalo turėti oro teršalų inventorizaciją. (A. Barzdžiaus nuotr.)

Teršėjai Kėdainių rajone

Pasak K. Celiešiaus, Kėdainių rajone daugiausia teršalų į aplinkos orą išmeta AB „Lifosa“. „Tačiau įmonė tikrai įgyvendina geriausias prieinamas priemones, ir jeigu 2013 metais į aplinkos orą buvo išmesta beveik 2000 tonų azoto teršalų, tai praėjusiais metais – tik 803 tonos. Per 6 metus išmetamų teršalų sumažėjo beveik 3 kartus. Kadangi technologijos tobulėja ir vis dar tobulės, teršalai po truputį mažėja“, – tikino Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Kita didelė įmonė, kuri išmeta azoto oksidus ir kėdainiečių aplinkos orui taip pat gali turėti įtakos, yra Jonavos „Achema“. Ten taip pat diegiamos naujovės, teršalų išmetimai mažinami.

Kėdainiečiams aktualūs – kvapai  

„Dar viena problema, kuri labai smarkiai liečia tiek Kėdainius, tiek visus aplinkinius rajono gyventojus, yra kvapai. Kvapai nepriskiriami aplinkos apsaugos kontrolei, tačiau (kvapų atveju – aut.) taip pat išsiskiria, susidaro teršalai, aromatiniai angliavandeniliai, kurių koncentracijos yra labai mažos. Jos neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių aplinkos ore, tačiau kvapas sklinda“  – kalbėjo pranešėjas. – Kalbant šiuo klausimu, yra pakeisti teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatyme yra numatyta, kad prie taršos leidimų išdavimų prisijungs ir kolegos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (kvapai jų kompetencijoje). Bendromis pastangomis gal išeitį surasime, bet bijau, kad visiškai kvapų nepašalinsime.“

Pažadai ateičiai

Kėdainiečiai žino, kad kvapus skleidžiančios įmonės jau ne pirmus metus dalija pažadus juos sumažinti.

„Paskutinio patikrinimo AB „Krekenavos agrofirmoje“ metu kalbėjome su vadovybe, jie parodė projektus ir gautą finansavimą, kad sutvarkytų skrandžio turinio aikštelę, kuri skleidžia nemalonius kvapus pravažiuojantiems. Žadėjo, kad kitais metais problema bus išspręsta, nes pastatys naujus įrenginius, kad tas kvapas būtų suvaldytas“, – sakė aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Šiokia tokia problema yra ir su Cukraus fabriku, kadangi nuplaunant runkelius susidaro dumblas, kuris paliekamas nusistovėti ir nudžiūti, o laikant atsiranda savaiminiai puvimo procesai. „Teršalų susidaro labai nedaug, labiau vargina kvapas. Įmonė irgi galvoja diegti naujoves, kad tą kvapą sumažintų, taip pat prašo ūkininkų vežti švarius runkelius, kad mažiau dumblo susidarytų“, – perdavė K. Celiešius.

Jo teigimu, sunkesnė situacija yra dėl Josvainių kiaulių komplekso skleidžiamų kvapų. Jo vadovai po pokalbio su aplinkosaugininkais nepriėmė galutinio sprendimo pakeisti srutų lagūnas ir pastatyti gaubtuvus, kurie būtų sandarūs ir neišleistų teršalų į aplinkos orą, kad kvapų problema būtų mažesnė.

Aplinkosaugininkai įvardija, kad šiais metais pati didžiausia problema Kėdainiuose buvo dėl kietųjų dalelių koncentracijos viršijimų aplinkos ore.

Kietosios dalelės

Aplinkosaugininkai įvardija, kad šiais metais pati didžiausia problema Kėdainiuose buvo dėl kietųjų dalelių koncentracijos viršijimų aplinkos ore. Oro kokybės matavimų stotelė ne kartą vasarą fiksavo oro taršą dėl daugiabučių kiemuose vykdomų renovacijos darbų.

„Trys protokolai surašyti statybų įmonėms už vandens nenaudojimą pjaustant betono gaminius, už atliekų smulkinimą be leidimų, gal reikėjo ir dar aktyviau statybininkus „atakuoti“, – sakė K. Celiešius. – Statybos techniniame reglamente ir projektų dokumentacijose yra aiškiai parašyta – darbus turi atlikti neteršdami aplinkos. Kiekviena įmonė, prieš pradėdama vykdyti darbus, turi tai įvertinti. Tokie išgirsti pasiteisinimai, kaip kad „mes nebuvom to numatę, vandenį mums vežioti labai brangu“, negalioja, įmonė privalo tuo pasirūpinti. Be abejo, labai daug lemia darbo kultūra.“

Teršalai ribų neviršijo

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė apžvelgė savivaldybės vykdomą 2019-2024 metų aplinkos monitoringo programą.

Aplinkos oro monitoringas – viena iš šios programos dalių. Jį vykdant atliekami sieros dioksido (SO2) ir fluoro vandenilio (HF) koncentracijų tyrimai, panaudojant pasyvius sorbentus, 22-uose taškuose Kėdainių rajone. Taip pat atlikti SO2 ir azoto oksidų (NO2) koncentracijų matavimai gyvenvietėse, supančiose pramoninį rajoną. 16-oje vietų atliekamas kvapus lydinčių medžiagų, amoniako ir sieros vandenilio, matavimas.

Remiantis tyrimų rezultatais, Kėdainių rajone, 2019 m. nebuvo užfiksuotų HF, NO2, SO2, NH3 ir H2S koncentracijų0 nustatytų ribinių verčių viršijimų.

Kėdainių rajono savivaldybės orą labiausiai teršia autotransporto išmetamosios dujos ir stambių pramoninių ūkio subjektų teršalų išmetimai. (A. Barzdžiaus nuotr.)

Automobilių transportas ir pramonė

„Įvertinus 2019 metais gautus tyrimo rezultatus bei teršalų kilmę galima teigti, kad Kėdainių rajono savivaldybės orą labiausiai teršia autotransporto išmetamosios dujos ir stambių pramoninių ūkio subjektų teršalų išmetimai. Higieniniu požiūriu pagrindiniai teršalai: azoto dioksidas, sieros dioksidas. Dalinai aplinkos oro taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat oro kokybę įtakoja transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras. Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido“, – monitoringo rezultatus pristatė I. Matyžiūtė.

Išsamiai susipažinti su Kėdainių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo tyrimų duomenimis galima čia: http://www.kedainiurmonitoringas.lt

Kėdainių rajono savivaldybės monitoringo programos 2019 m. tyrimų duomenimis, 2019 m. nebuvo užfiksuotų HF, NO2, SO2, NH3 ir H2S koncentracijų nustatytų ribinių verčių viršijimų.

Apibendrinant – pasiūlymas „neužmigti ant laurų“

Seminaro pranešimų išklausęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas sakė:

„Labai malonu girdėti, kad Kėdainiuose geresnė situacija negu tuomet, kai man čia teko dirbti prieš keliasdešimt metų. Mes atlikome tyrimus kartu su Higienos institutu ir moksliškai pagrindėme, kad kvėpavimo takų susirgimais kėdainiečiai serga daugiau negu kitų vietovių gyventojai. Šiandien girdžiu optimistinius pasisakymus tiek iš rajono savivaldybės, tiek iš specialistų, tiek iš prižiūrinčių institucijų. Sveikinu, kad Kėdainiai dabar švaresni. Išklausius pranešimų, aiškėja, kad Kėdainiai dar patenka tarp „lyderių“, yra užterštų miestų dešimtuke. Kėdainiai jau turėjo gana sunkią patirtį, pramonė ir dabar yra. Reikėtų pasižiūrėti, koks žmonių sveikatos būklės ryšys su aplinkos tarša. Kadangi šiandien girdėjau labai optimistiškus pasisakymus, o, kaip epidemiologas, labai skeptiškai į tai žiūriu. Kadangi aplinka turi įtakos mūsų sveikatai ir gana nemažos. Tad galbūt Kėdainių rajono savivaldybei reikėtų pagalvoti, kaip panaudoti dar daugiau žaliųjų plotų, kurių Kėdainiuose yra nemažai, taip pat vandens telkinius. Prisimenu, kad Nevėžis buvo labai užterštas, tikiuosi, dabar vandens kokybė geresnė. Tad gal reikėtų ir poilsiavietes rengti? Ačiū organizatoriams už įdomų renginį ir linkiu neužmigti ant laurų, o pagalvoti, kaip dar labiau mažinti aplinkos taršą ir sveikatinti žmones.“

Žaliosios zonos naudingos žmonių sveikatai, todėl miestuose rekomenduojama jų plėtra. (A. Barzdžiaus nuotr.)

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Rimantas

    Geras pono Sabaliausko pasiūlymas,, neužmigti ant laurų,, Tai vat, mieli ponuliai, judinam užpakaliukus ir pirmyn į trasą.
    Ką galiu pasakyt.? .. Mano sveikatą daugiausiai gadina visa Tamulio komanda, kurie nekreipia dėmesio į opozicijos pasiūlymus, stumia visas savo ale idėjas buldozeriu. Mielas mere, žinokit yra Kėdainiuose žmonių, kuriuos atstovauja ir opozicija. Jūs nesate dievai.. Atsipeikėkit. Dėkoju už dėmesį.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.