Laužantis nusistovėjusias taisykles ir pasiryžęs pasaulį padaryti geresnį ir teisingesnį – toks yra dvyliktokas Povilas Budrys. Nors jau visai netru­kus prasidės brandos egzaminų sesija, Šviesiosios gimnazijos abiturientas spinduliuoja ramybę ir pasitikėjimą savimi. „Žinau, kad viskas bus gerai. Kiekvieną rytą prieš atsikeldamas sau taip pasakau. Ir iš tiesų – viskas būna gerai“, – šypteli jis. 

Povilas – drąsus bei mėgstantis spontaniškumą: „Mėgstu daug dalykų daryti ekspromtu, daug neapgalvotų sprendimų, kaip kiti sako, daryti. Bet iš neapgalvotų sprendimų aš pasimokau, gaunu daug gyvenimiškų pamokų.“

Povilas – drąsus bei mėgstantis spontaniškumą: „Mėgstu daug dalykų daryti ekspromtu, daug neapgalvotų sprendimų, kaip kiti sako, daryti. Bet iš neapgalvotų sprendimų aš pasimokau, gaunu daug gyvenimiškų pamokų.“

Povilas jau ne vienerius metus yra aktyvus mokinių savivaldos narys tiek Kėdainių rajono, tiek ir visos Lietuvos mastu. Praėjusiais metais išleistoje knygoje „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ (skirtoje jauniesiems Lietuvos talentams pristatyti) rašoma, kad vaikinas 2013–2014 mokslo metais buvo gimnazijos prezidentas, aktyviai dalyvavo rajono Lietuvos mokinių veikloje: buvo Kėdainių rajono mokinių tarybos narys, Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narys, Lietuvos mokinių parlamento narys, Lietuvos moksleivių sąjungos narys ir asociacijos „Išvien“ narys, tapo asociacijos pirmininku.

Sukaupta patirtis pravers ateityje
„Tiesa, šiuo metu priklausau tik Lietuvos moksleivių sąjungos Kėdainių skyriui. Kadangi esu dvyliktokas, esu garbės narys, tad veiklos yra kiek mažiau. Daugiausiai dalyvauju organizacijos renginiuose ir Lietuvos mastu, ir Kėdainių mieste“, – pasakojo jis.
Pasak vaikino, dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, jis labiausiai norintis šviesti save, sukaupti kuo didesnį žinių bagažą, kuris neabejotinai pravers ateityje.
„Pavyzdžiui, noriu išmokti kuo geriau išreikšti savo nuomonę, išsakyti savo poziciją. Nors patirties ir žinių turiu nemažai, vis tik mokytis ir tobulėti reikia nuolat. Galbūt savo ateitį siesiu su politiniais dalykais, tad visos šios žinios bus labai naudingos. Tiesa, man įdomus tik viešosios politikos formavimo procesas, į patį politikavimą veltis nelabai norėčiau“, – teigė jis.

P. Budrys jau ne vienerius metus yra aktyvus mokinių savivaldos narys tiek Kėdainių rajono, tiek ir visos Lietuvos mastu.

P. Budrys jau ne vienerius metus yra aktyvus mokinių savivaldos narys tiek Kėdainių rajono, tiek ir visos Lietuvos mastu.

Užsienis nevilioja
Tačiau vaikinas prisipažino, kad po dvylikos klasių planuoja rinktis aukštojoje mokykloje mokytis ne viešosios politikos mokslų, bet rinkodaros specialybės.
„Kodėl? Dabar būtent šis dalykas mane domina, tad stojimo dokumentus padaviau ekonomikos ir rinkodaros specialybėms Lietuvos bei užsienio universitetuose. Nors jau gavau penkis patvirtinimus iš užsienio, manau, tikriausiai pasiliksiu Lietuvoje. Dalyvaudamas įvairių organizacijų veikloje, pas sau įrodžiau, kad Lietuvoje susirasti darbą yra įmanoma: net ne pačiam jo reikia ieškotis, bet pats darbas tave suranda“, – tvirtina jaunuolis ir priduria, kad savo asmeniniu pavyzdžiu tą įrodyti bando ir savo bendraamžiams.
„Žinoma, jei Lietuvoje niekur neįstosiu, tada taip – eisiu lengviausiu keliu ir mokysiuosi užsienyje. Tačiau jaučiu stiprų patriotiškumo jausmą ir noriu likti bei kurti čia. Tėvynėje visi kalbame gimtąja kalba – jau vien dėl to atsiskleisti, parodyti savo gabumus ir geriausias savybes yra žymiai lengviau. Be to, lietuvis čia yra vertinamas žymiai geriau nei svečioje šalyje“, – įsitikinęs jis.

Dalyvavo mokinių parlamento veikloje
Labai aktyvia visuomenine veikla vaikinas užsiima pastaruosius šešerius metus.
„Buvau aktyvus pradinėse klasėse, tačiau atėjęs į vidurinę mokyklą įsitraukiau į dar aktyvesnę veiklą. Tiesa, prisimenu, kad penktoje klasėje aš net nežinojau, kas yra mokyklos mokinių taryba. Kartą tiesiog nuėjau į aktų salę. Ten buvau pastebėtas, mat kalbėjau, reiškiau savo nuomonę. Iki šiol esu dėkingas Karolinai Krasamdomskaitei, kuri man suteikė motyvacijos veikti, visaip skatino ir palaikė. Jei ne ji, tikriausiai būčiau eilinis mokinys ir net nežinau, ką veikčiau“, – šypsosi jis.
Paklaustas, kokį labiausiai įsimintiną visuomeninį darbą, įvykį ar potyrį, kurį pačiam pavyko įgyvendinti, jis išskirtų, Povilas ilgai negalvojo.
„Tai būtų nuopelnas sau pačiam: aš, būdamas pirmoje gimnazijos klasėje, papuoliau į Lietuvos mokinių parlamentą. Jame išbuvau vieną kadenciją (trunkančią dvejus metus) bei dalį antrosios. Buvau tapęs Lietuvos mokinių parlamento pirmininkės pavaduotoju. Ten įgavau labai daug patirties, tačiau, žinoma, įdėjau ir nemažai darbo. Kartais tekdavo ir naktimis nemiegoti“, – prisipažįsta jis.

Šiais metais jaunuolis yra Šviesiosios gimnazijos abiturientas. Vaikino planuose – mokslai aukštojoje mokykloje Lietuvoje: „Jaučiu stiprų patriotiškumo jausmą ir noriu likti bei kurti čia, tėvynėje.“

Šiais metais jaunuolis yra Šviesiosios gimnazijos abiturientas. Vaikino planuose – mokslai aukštojoje mokykloje Lietuvoje: „Jaučiu stiprų patriotiškumo jausmą ir noriu likti bei kurti čia, tėvynėje.“

Labiau panašūs nei skirtingi
Dalyvaujant įvairioje visuomeninėje veikloje, neišvengiamai tenka bendrauti su kitų šalių jaunuoliais. Įvairių stovyklų, mainų programų metu su jais tekdavę diskutuoti apie globalias Europos problemas, jų sprendimo būdus. Bendraudamas su kitų šalių jaunimu, vaikinas tarp jaunųjų lietuvių ir kitų šalių jaunuolių pastebi daugiau panašumų nei skirtumų.
„Mes skirtingi tik tuo, kad priklausome skirtingoms kultūroms – skirtinga šalis, skirtinga ir kultūra. Bet pastebiu, kad tie kultūriniai išskirtinumai vis labiau blanksta. Pavyzdžiui, jau ne visi laikosi mitybos draudimų, kurie yra įvesti ir įprasti kai kuriose kultūrose. Viskas tampa modernu, jaunimas vis labiau pasaulietiškėja. Atsisakoma įvairių stereotipų, dėl kurių jaunam žmogui gyventi tampa lengviau. Panašias tendencijas matau ir Lietuvoje: jauni žmonės keičiasi ir čia. Tai yra labai gerai, mat tada nebelieka tarpkultūrinio susipriešinimo“, – sakė jis.

Kokią matai Lietuvą po dešimties metų?
Išgirdęs šį klausimą, Povilas šyptelėjo.
„Kažkada šį klausimą jau buvau gavęs. Aš įsivaizduoju, kad ateities jaunimas bus kitoks, augs jau kita karta. Mes, jauni žmonės, turime parodyti, kad keičiamės, kad mes galime sugriauti stereotipinį, sovietinį požiūrį į jaunimą. Pavyzdys – jei sūnus nusiperka aptemptas kelnes, tai jis jau „ne toks“ ir negali jų nešioti šeimoje. Kodėl? Tiesiog tokie šeimos įsitikinimai! Ateityje savo darbą įsivaizduočiau kaip darbą su jaunimu ir jų interesų, nuomonės, įsitikinimų perteikimą politikams. Senbuviai politikai jaunimą priima sunkiai, bet laikas bėga ir viskas keičiasi. Mano manymu, dabar situacija kuo toliau, tuo vis labiau gerėja. Konkretus pavyzdys – mūsų rajono savivaldybė. Man patinka, kaip puikiai dirbama su mūsų krašto jaunais žmonėmis. Kuo toliau, tuo geriau“, – šypsosi Šviesiosios gimnazijos dvyliktokas.

Atviras gyvenimo pamokoms
„Jei gyvenime būtų antras šansas, viską daryčiau taip pat, tik dar geriau. Tada gal kai kurių galimybių ir neatsisakyčiau, – prisipažįsta jis. – Mėgstu daug dalykų daryti ekspromtu, daug neapgalvotų sprendimų, kaip kiti sako, daryti. Bet iš neapgalvotų sprendimų aš pasimokau, gaunu daug gyvenimiškų pamokų. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites, trečiadienį, aš išskridau į Kopenhagą. Kodėl? Nes norėjau pailsėti ir šiaip norėjau ten nuvykti“, – šypteli jis.

6

About The Author

Related Posts

3 komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.