Pernai kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje sudarė 52,5 proc. visų mirties priežasčių: ką daryti, kad tai pasikeistų

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų.

Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių).

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė įsitikinusi, kad pagrindinę lietuvių mirties priežastį galima pakeisti, jeigu veiksmų imsis sveikatos politikai ir visuomenė.

Mirčių sumažėjo, tačiau priežastys išlieka tos pačios

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, nors sumažėjęs mirtingumas džiugina, nerimą kelia pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis, kuri nesikeičia jau daugelį metų, – kraujotakos sistemos ligos.

„Europos kardiologų draugija ragina Europos Sąjungos nares sukurti ir įgyvendinti nacionalinius Širdies sveikatos planus, kurie apimtų kompleksines priemones visuose sveikatos sistemos sektoriuose. Kol visuomenė nežino, kokia yra tikroji sveikatos paslaugų prieinamumo ir jų kokybės situacija, tol Lietuva išliks didžiausios kardiovaskulinės rizikos šalimi“, – pabrėžia profesorė.

Anot jos, kai kuriose Europos šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija ir Portugalija, pirmaujanti mirties priežastis yra onkologinės ligos, o kraujotakos sistemos ligos pasistūmė į antrą vietą.

„Šiose šalyse mirties nuo kraujotakos ligų atvejai sudaro apie 30 proc. visų mirčių, ten pirmauja onkologinės ligos. Nuspėti onkologines ligas kur kas sunkiau negu kraujotakos sistemos ligas, kurių dažnu atveju galime išvengti pasirinkę tinkamą prevenciją. Vien gydytojų planų ir gerų norų nepakaks norint pakeisti situaciją, visuomenė irgi turi turėti planą, kaip pagerinti savo sveikatą, ir imtis veiksmų“, – sako J. Čelutkienė.

Jos teigimu, norint užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, Lietuvoje ypač svarbu sekti cholesterolio kiekį kraujyje, nes padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

„Jeigu cholesterolis jau yra per didelis, būtini ne tik gyvenimo pokyčiai, bet dažnu atveju – ir vaistai. Vieni saugiausių kardiologinių vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį ir užkertančių kelią kitoms kraujotakos sistemos ligoms, – statinai. Jie leidžia gyventi ilgiau, taip pat jų šalutinis poveikis yra mažiausias, palyginti su kitais medikamentais, skirtais kraujotakos ligoms gydyti“, – teigia profesorė.

Moterys gyvena ilgiau ir dažniau miršta nuo kraujotakos sistemos ligų

Pasak prof. J. Čelutkienės, nors mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius išlieka aukštas, vis dėlto pastebimas jų mažėjimas. Tiesa, dėl šių ligų dažniau miršta moterys (58,4 proc. moterų mirties priežastis) nei vyrai  (46 proc. vyrų mirties priežastis).

Pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 712 vyrų šimtui tūkstančių žmonių, o 2021 m. 747 vyrai 100 000 gyventojų. 2022 m. moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat sumažėjo, tačiau apskritai jis yra didesnis nei vyrų – 2022 m. nuo šių ligų mirė 866 moterys šimtui tūkstančių žmonių, o 2021 m. – 883.

Anot J. Čelutkienės, yra keli veiksniai, darantys įtaką didesniam moterų mirtingumui.

„Vyrų mirtingumo struktūra apskritai yra šiek tiek kitokia negu moterų. Nemaža dalis vyrų miršta ne dėl kraujotakos sistemos ligų, bet dėl piktybinių navikų, išorinių priežasčių, tokių kaip savižudybės ir eismo avarijos, todėl neišgyvena iki tokio amžiaus, kad mirtų nuo kardiovaskulinių ligų, – aiškina profesorė. – Vidutinė jų gyvenimo trukmė yra apie dešimčia metų trumpesnė negu moterų.

Moterys, gyvendamos ilgiau, sulaukia kraujotakos sistemos ligų. Jos retais atvejais miršta nuo išorinių priežasčių – tokie skaičiai net neminimi Higienos instituto leidinio apibendrinime.“

Ji priduria, kad stebima ir darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų) mirčių nuo išeminės širdies ligos ir insulto mažėjimo tendencija.

Svarbus sveikatos paslaugų prieinamumas

Pasak J. Čelutkienės, prie sumažėjusio mirtingumo 2022 m. prisidėjo pasibaigusi COVID-19 pandemija.

„Sumažėjusiam mirtingumui Lietuvoje įtakos turėjo ir pasibaigusi COVID-19 pandemija, nuo kurios 2021 m. mirė 7 tūkst. žmonių. Pernai dėl šios priežasties mirė 4 400 žmonių mažiau. Vis dėlto 2022 m. yra postpandeminis laikotarpis, tad vertinant mirčių nuo COVID-19 skaičių reikia turėti tai omenyje.

Pandemija stipriai paveikė bendrą mirtingumą – per ją buvo reikšmingai išaugęs mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius.

Viena pagrindinių priežasčių yra per pandemiją sutrikęs sveikatos sistemos funkcionavimas – žmonėms buvo sunku patekti pas gydytojus, jeigu jie turėjo skundų, nesusijusių su COVID-19 liga. Pandeminis laikotarpis išryškino gydytojų darbo ir sveikatos paslaugų prieinamumo svarbą“, – teigia profesorė.

2022 m. atsigavo sveikatos priežiūros sistema ir prevencinės programos, tapo lengviau patekti pas gydytojus, tad, J. Čelutkienės teigimu, sumažėjo ir mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius.

„Tikimės, kad šiemet pavyks dar labiau sumažinti mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičių.

Šių metų gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams buvo pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, kuria naudotis kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. Tai – puikiausias būdas pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių sveikata. Šios programos esmė – koreguoti nustatytus rizikos veiksnius ir taip atitolinti kardiovaskulines ligas arba išvengti jų išsivystymo ateityje.

Kuo anksčiau bus sukoreguoti rizikos veiksniai ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad bus išvengta širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Todėl labai skatinu visus, galinčius dalyvauti šioje programoje, tai padaryti“, – ragina medikė.

Pranešimas žiniasklaidai