Ilgaamžiškumo receptas – darbas

0

Šėtiškė Bronislava Kulaitienė – vienintelė ilgaamžė, šįmet Kėdainių rajone švęsianti šimto metų jubiliejų. 

Šimtąjį gimtadienį sutikusi B. Kulaitienė (centre) labiausiai džiaugėsi sulaukusi (iš kairės) proanūkės Gabrielės, anūkės Žavintos, dukros Birutės ir anūkės Neringos linkėjimų.

Šimtąjį gimtadienį sutikusi B. Kulaitienė (centre) labiausiai džiaugėsi sulaukusi (iš kairės) proanūkės Gabrielės, anūkės Žavintos, dukros Birutės ir anūkės Neringos linkėjimų.

Žilagalvė senolė, galinti pasidžiaugti dukra, keturiais anūkais ir penkiais proanūkiais, kovo 21 dieną šimto metų jubiliejų šventė artimųjų rate. Moteris itin džiaugėsi dukros apsilankymu ir anūkų bei proanūkių viešnage. „Labai smagu, kai namai aidi nuo žmonių šurmulio. Mano gimtadieniui net anūkės iš Anglijos parvažiavo. Man tai pati didžiausia dovana. Dabar dienas leidžiu gana nykiai – jau keleri metai kojos manęs nebeklauso, silpnai matau ir girdžiu, tad daugiausia laiko tenka praleisti lovoje, klausant radijo. Labai gaila, kad visos draugės išmirė, tai manęs niekas nebeaplanko, neturiu su kuo pakalbėti, jaunystę prisiminti“, – dieną po gimtadienio aplankyta sakė šimtametė.
B. Kulaitienės likimas nelepino ir sunkumų nepagailėjo. Humoro nestokojanti senolė net juokavo, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis – sunkus darbas. „Maža būdama likau našlaite. Dirbau visą gyvenimą, kiek pamenu, o pamenu save nuo penkerių metų. Maža būdama dirbau ponų namuose, o vėliau ištekėjau, bandėm kurti savo gyvenimą. Sovietmečiu teko ilgus metus atiduoti fermose laikytiems gyvuliukams. Kol sveikata leido, kažką vis dariau kiekvieną dieną. Juk reikėjo ir valdišką darbą nudirbti, ir namus prižiūrėti, ir vaikus auginti. Lengva tikrai nebuvo, tačiau sunkumai užgrūdino“, – nelengvą gyvenimą prisiminė moteris.
Atsigręždama į praeitį B. Kulaitienė pasiguodė, kad jos šeimos moterys daug stipresnės ir gyvybingesnės negu vyrai. Senolė su dideliu skausmu sakė, kad jau išverkė visas ašaras, nes ji palaidojo du vyrus, du sūnus ir du anūkus: „Nežinau, kodėl likimas mane nubaudė, atimdamas tiek artimų žmonių. Atrodo, visiems stengiausi padėti, būti gera. Yra kaip yra. Dabar lieka tik džiaugtis tais artimaisiais, kuriuos turiu.“
Pasak B. Kulaitienės dukros Birutės, mama vienintelė ilgaamžė giminėje – senolė turėjo vieną seserį ir du brolius, bet jie jau senokai atgulė amžino poilsio.
„Kadangi mūsų šeimoje moterys – ganėtinai stiprios, tai kelių kartų moterys susėdusios pajuokauja, kad ir mums likimas gali suteikti šansą gyventi šimtą ar daugiau metų. Pasirodo, ilgaamžiškumas didelių paslapčių neslepia. Mamos pavyzdys rodo, kad reikia netingėti, o alkiui numalšinti pakanka duonos riekės ir lašinių bryzelio bei sriubos samčio“, – džiaugdamasi mamos nugyventu gyvenimu sakė senolės dukra.

Leave A Reply