Search
Pradžia

Šiemet magnolijos pražydo anksčiau. Kasmet balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Skinderiškio Kęstučio Kaltenio parke pražysta magnolijos, jų žydėjimo pažiūrėti plūsta gamtos mylėtojai iš visos Lietuvos. Žiedai jau skleidžiasi.

Magnolijos auga grupelėmis po kelias įvairiose parko vietose. Iš viso parkas užima 125 ha teritoriją.

Lietuvos vardo tūkstantmečiui – tūkstantis magnolijų

Lietuvos vardo tūkstantmečio proga parko įkūrėjas a. a. Kęstutis Kaltenis (1935-2022) norėjo pasodinti tūkstantį magnolijų. Tačiau ne visos prigijo, ne visos peržiemoja.

Parke jos susodintos gojeliais po penkias-dešimt magnolijų, visoje parko teritorijoje. Vienoje vietoje žydinčio magnolijų sodo nepamatysite. Tačiau magnolijų žydėjimas – puiki proga išvykti iš namų ir pasidžiaugti bundančia pavasario gamta.

Augalai suskirstyti į geografines grupes: Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos. Tiesa, šis suskirstymas yra sąlyginis: parko planai atsirado vėliau negu pats parkas.

Dekoratyviniai želdiniai, jubiliejiniai ąžuolynai ir kiti medeliai, rieduliai ir skulptūros atsirado taip pat neatsižvelgiant į išankstinius planus.

Parkas yra vieno žmogaus kūrinys

Parką įkūrė ir sukūrė vienas žmogus – Kęstutis Kaltenis (tiesa, visuomet turėjo talkininkų). Augo miškus mylinčioje šeimoje, tad nenuostabu, kad tapo miškininku.

Nedideliame daigyne jis ėmė sėti sėklas, surinktas dvarų parkuose ir botanikos soduose, vėliau jas siųstis iš tolimesnių kraštų ir vežtis iš kelionių. Sodinukai ilgainiui nebetilpo daigyne.

1971 m. pavasarį tuometinis Pajieslio kolūkis parkui skyrė nederlingą, žemės ūkiui netinkamą, tačiau prie gražaus Šušvės upės vingio vaizdingą teritoriją, kurioje jo sodinukų kolekcija atrado vietą.

Parkas yra penkiasdešimties metų nuoseklaus, titaniško darbo rezultatas. Už šį parką Kęstutis pelnė ne vieną garbingą apdovanojimą

Šaltinis ir nuotr.: Kėdainių TViC (fotografas Rolanas Valionis)