Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atida­rytos trys naujos parodos. Tai Dovilės Tomkutės grafikos darbų paroda „Parafrazės / Naujas laikas“, Eglės Lipinskaitės akvarelės paroda „Išplaukiantys prisiminimai“ bei Sigutės Bronickienės grafikos darbų paroda „Dialogas“. Parodų atidarymo dieną, kuri mu­ziejuje visada būna panaši į nedidelę šventę, dalyvavo visos darbų autorės, pristatė savo kūrybą bei ekspo­nuojamus darbus. Parodos veiks iki 2023 metų sausio 21 d.

Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė pagarsino, kad ši paroda yra paskutinioji, surengta galerijoje šiais metais. Parodos atidarymo metu papasakoti apie savo kūrybą ir pristatyti eksponuojamus darbus muziejaus direktorė pakvietė pačias autores.

Darbus eksponuoja pirmą kartą

,,Su šiuo muziejumi turiu neatplėštiną darbinį kūrybinį ryšį ne vienus metus. Dirbant ,,Arkos“ dailės galerijoje, gal net ir anksčiau, teko su šios galerijos direktore bendradarbiauti, pačiai dalyvauti ir atidaryti ne vieną parodą, pradedant tekstile, baigiant tapyba, kuriose dalyvavo menininkai. O su savo darbais, kaip autorė, esu čia pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, kad ši paroda vyksta tokiu baltu, šviesiu metų laiku, ir galvoju, kad mano darbai, išskyrus vieną sieną, kuri skirta šių dienų aktualijai – karui Ukrainoje, yra ta šviesioji kūrybos pusė, kaip tik atitinka, rezonuoja tiek šio muziejaus poziciją, tiek tai, ką mes kiekvienas jaučiame širdyje prieš Kalėdas,“ – prisistatė pirmoji parodos autorė Dovilė Tomkutė.

Kūrybai likdavo tik tarpai

Dovilė Tomkutė – dailininkė-grafikė, daugiau nei 30 metų dirba dailės parodų rengimo srityje Lietuvoje ir užsienyje. Ji vadovavo Lietuvos menininkų rūmų, Vilniaus rotušės, Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ galerijos parodinei veiklai. Surengė daugiau nei 900 Lietuvos ir užsienio menininkų parodų, Lietuvos dailės pristatymų įvairiose šalyse ir miestuose. Pati dalyvavo daugiau nei 70 parodų, surengė 22 personalines parodas.

,,Su savo darbais, kaip autorė, esu čia pirmą kartą,“ – džiaugėsi galimybe eksponuoti savo darbus dailininkė-grafikė Dovilė Tomkutė.

„Nors esu baigusi grafiką M. K. Čiurliono meno mokykloje, po to Dailės akademijoje, savo kūrybai laiko likdavo tik tada, kai jau baigdavau savo darbą ir atlikdavau visas pareigas. Grįždavau namo pavargusi, visada kildavo dilema – ar čia ilsėtis, eiti papramogauti į teatrą ar dar kažkur, ar sėsti prie savo darbo stalo, – sako parodos autorė. – Suprantu, kad tai, ką esu padariusi, ir yra svarbiausia, ką mes galime padaryti gyvenime sau.

Tik nedidelė dalis mano darbų yra eksponuojama vienoje gražioje, šviesioje galerijos salėje, nors darbų galėjau atvežti tiek, kad galima būtų visą galerijos pastatą užimti, bet pasirinkau tai, kas man atrodė labiausiai emociškai dera su kitų autorių darbais, kad mūsų paroda būtų šviesi, inspiruotų šiam laikotarpiui, kad ji būtų žiemiškai gaivi, pilna oro, kad ji būtų kalėdinė.“

Darbuose – artimiausių žmonių veidai

„Matote skaitmeninės grafikos darbus, kuriuose yra tam tikri mano piešinių, estampų, nūdienos aktualijų, man artimiausių ir brangiausių žmonių veidų inkliuzai. Ir visa tai, ką pasakyčiau vienu žodžiu – gyvenimas,“ – trumpai savo parodą pristatė dailininkė Dovilė Tomkutė.

Dailininkė prisipažįsta, kad visuomet mėgo vaizduoti žmogų. ,,Mintimis, asociacijomis mes vis tiek tarsi sugrįžtame į žmogaus būtį, į žmogaus vidų, kaip mes priimame aplinką, kokie jausmai išreiškiami per mus. Šiuose paveiksluose, jeigu matote žmogiškus pavidalus, yra mano artimiausių žmonių veidai, yra mano pačios veidas, mano dukra, mano mama, mano Amžinąjį atilsį tėtis – Vytautas Tomkus – ir visi kiti žmonės, kurie man gyvenime buvo labai svarbūs ir reikšmingi.“

Kiek prasmingas menas kare?

„Neišvengiant aktualijų, viena siena skirta nūdienos žmonijos aktualijai – karui Ukrainoje. O kiek prasmingas tokiomis aplinkybėmis yra menas? Kokią žinutę jis gali atnešti karo akivaizdoje?

Dovilė Tomkutė. Akmenys. Šeima. CGD. Skaitmeninė spauda.

Naujausias mano darbų ciklas ,,XXI a. apokalipsė“ yra skiriamas dabarties laikui ir šiuo metu vykstančiai katastrofai. Aš ateityje nenorėčiau prie šios temos grįžti ir su karu kovoti taikos paveikslais, norėčiau orientuotis į gėrį, į šviesiąją gyvenimo pusę, nes juk svarbu mūsų palaikymas, mūsų optimizmas ir širdžių šiluma. Ypač prieškalėdiniu laikotarpiu norisi ir parodų salėse matyti kuo daugiau šviesos ir optimizmo, kas padėtų mums išgyventi šį dramatišką laiką,“ – savo įžvalgomis ir jausmais dalijosi dailininkė.

Gražu“ dailėje nesakoma

„Džiaugiuosi, kai žmonės įėję į tą salę sako: ,,Oi, kaip gražu“. Nors sakoma, kad žodis ,,gražu“ dailėje nevartojamas. Gali būti graži gėlė, gražus saulėlydis, o dailės kūrinys turėtų būti ne ,,gražus“, bet mąslus, turėtų būti ką nors sakantis.

Aš irgi išsilavinimą įgijau dar tais laikais, kai meno kūrinys, mano manymu, turėjo suvirpinti kažkurias žmogaus, kaip arfos, stygas – arba ,,užgriebti“ tavo akis, arba ,,užgriebti“ tavo mintis, arba ,,užgriebti“ tavo širdį, o nuostabu, kai suvibruoja visi trys priėmimo receptoriai. O jeigu dar yra profesionaliai atlikta, rezultatas tada iš viso – tobulas. Nežinau, kas man pavyko, bet jeigu žmonės sako ,,gražu“, aš tikiu, kad kažkas kažkam kažkaip surezonavo,“ – taip meno pojūtį žmogui apibūdino dailininkė.

Komplimentai Kėdainiams

„Ši paroda Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje yra mano 22-oji personalinė paroda.

Labai dėkoju muziejaus kolektyvui už jų veiklą, labai ačiū, kad mano parodą priėmė. Kviečiu kėdainiškius ir miesto svečius apsilankyti mano kūrybos pasaulyje. Kėdainiai – pilni kultūros.

Įėjau į Dailės mokyklos patalpas vienoje ir kitoje sinagogoje ir to, ką aš ten pamačiau, ,,užpavydėjau baltai“. Galvoju, jeigu tektų Kėdainiuose gyventi, tikrai labai prašyčiausi dirbti Dailės mokykloje mokytoja.

Dvi dienas vaikščiojau po Kėdainius ir džiaugiausi kiekvienu kampu, fotografavau ir galvoju, kad Kėdainiai yra Rygos ,,pusseserė“ arba Lietuvos, po didžiųjų miestų, istorijos, kultūros, šiuolaikinės kultūros atgaivos šaltinis,“ – negailėjo šiltų žodžių Kėdainiams Dovilė Tomkutė.

Apie akvarelistės Eglės Lipinskaitės ir grafikės Sigutės Bronickienės J. Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje eksponuojamus darbus skaitykite kitame „Kėdainių mugės“ numeryje.

A. Raicevičienės nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Akvarelistė Eglė Lipinskaitė (iš kairės), grafikė Sigutė Bronickienė, Janinos Monkutės-Marks muziejaus- galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, grafikė Dovilė Tomkutė, muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė parodos atidarymo metu.