Paskutinę lapkričio savaitę Kėdainių rajono politikai nepa­tvirtino net penkių klausimų, kurių sprendimų projektai buvo pateikti Tarybai. Tarp jų – svarbūs ir daugelį rajono gyventojų liečiantys klausimai: dėl mokesčio lankantiems ikimokyklines ir priešmokyklines ugdymo įstaigas, muziejaus bilietų kainų, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano ir kiti.

Nuotolinis Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos posėdis.

Praėjusios kadencijos Taryboje per ketverius jos darbo metus buvo nepatvirtinti vos keli klausimai, šį kartą – net penki per vieną posėdį. Kodėl taip nutiko? Ar dėl nepakankamo darbo komitetuose, Savivaldybės vadovų, administracijos specialistų blogai paruoštų sprendimų projektų, neįsigilinimo, o gal klausimų atidėjimą lėmė kitos priežastys?

„Kėdainių mugė“ šį klausimą uždavė rajono merui Valentinui Tamuliui, Tarybos nariams Virginijai Baltraitienei, Sandrai Barzdienei ir Adelei Štelmokienei.

V. Tamulis: tai rodo, kad dirbama, svarstoma, diskutuojama

Pasak Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio, sprendimų projektai buvo atidėti norint juos išgryninti kiek galima geriau.

„Tikrai nėra blogai, kad kyla klausimų, diskusijų. Tai rodo, kad dirbama, svarstoma, diskutuojama. Bet panašu, kad daugiau padirbėti reikėtų komitetuose.

Ne paslaptis, kad daugiau klausimų kyla tiems, kurie nedalyvauja komitetų posėdžiuose.

Jei Tarybos nariai aktyviai dalyvautų komitetų posėdžių darbe, mažiau neaiškumų liktų Tarybos posėdžiuose. Ne paslaptis, kad daugiau klausimų kyla tiems, kurie nedalyvauja komitetų posėdžiuose. Juk ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nurodo, kad savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose“, – sakė V. Tamulis.

Pasak mero, ateityje savivaldybės administracijos specialistai bei projektų teikėjai turėtų dar aiškiau pateikti informaciją, kad posėdžių metu būtų kuo mažiau neaiškumo: „Tik kalbėjimas ir diskusijos gali padėti rasti pačius geriausius sprendimus. Kadangi šiame posėdyje buvo atidėta pora projektų, susijusių su kainų kėlimu, tai tikrai reikia pačių geriausių sprendimų. Bet ir projektai nebuvo pasiūlyti be pagrindo – keliantys tokius klausimus mato poreikį tai daryti. Tik kaip nuspręsti – lieka Tarybos narių valioje.

Mano manymu, jei kyla klausimų, geriau sprendimo projektą atidėti ir diskutuojant išsiaiškinti visus niuansus, negu priimti, o vėliau viską vėl persvarstyti ir keisti.“

V. Baltraitienė: bet kokio sprendimo negalime priimti

Kaip „Kėdainių mugei“ sakė Tarybos narė Virginija Baltraitienė, viena vertus, tokia situacija nėra gera ir tai reiškia, jog prie tų pačių klausimų teks sugrįžti bei juos svarstyti antrą kartą.

„Iš kitos pusės – gerai, kad yra supratimas ir bet kokio sprendimo negalime priimti, jį reikia tobulinti. Juk pagal tai, ką nuspręsime, turės gyventi mūsų rajono žmonės, įstaigos. Tad, atsakant į klausimą: tokia situacija yra ir gera, ir bloga.

Aš manau, kad tai yra Savivaldybės administracijos darbo brokas – sprendimai neparuošti, neišdiskutuoti. Prieš pateikiant sprendimų projektus, diskutuoti daugiau reikėtų ir pačioje administracijoje, ir įstaigose.

Aš manau, kad tai yra Savivaldybės administracijos darbo brokas – sprendimai neparuošti, neišdiskutuoti.

Administracija turėtų būti išnaudojusi visas diskusijų galimybes, pagaliau – kai kuriuos sprendimus anksčiau reikėtų patekti komitetams, ypač tiems, kurie tą sritį kuruoja. Taip Tarybos posėdžio metu nekiltų klausimų, į kuriuos įstaigos vadovai ar administracija net negali atsakyti“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

Svarstydama, kodėl šį kartą tiek klausimų buvo atmesta, politikė sakė, kad dalis jų buvo susiję su mokesčių kėlimu, o tai – jautrūs klausimai: „Kad ir dėl muziejaus bilietų kainų. Kai įstaigos vadovas pasako, kad vienas iš jo darbo vertinimo kriterijų yra papildomų lėšų pritraukimas, manau, kad tai neturėtų būti bilieto kainos kėlimas. Greičiau jau – projektinių pinigų pritraukimas, rėmėjai.

Jei išties yra tokie jo darbo vertinimo kriterijai, kuriuos nežinau kas – meras, administracijos direktorius – nustato, vadinasi, jie yra blogai suformuluoti. Taip, tuomet suprantama, kad direktorius stengiasi bet kokiais būdais pinigus pritraukti.

Bet patys suvokiame, kad mes nesame nei Paryžius, nei Londonas, nei Viena ir net ne Vilnius ar Kaunas. Mūsų žmonės negalėtų tiek mokėti už bilietą į muziejų. Tai nėra verslo įmonė, tai įstaiga, kuri turi šviesti mūsų žmones, supažindinti juos su istorija, su dabartimi. Džiaugiuosi, kad Tarybai užteko vieningumo ir supratimo tokius klausimus atidėti.

Kaip posėdyje pasakė vienas iš administracijos direktoriaus pavaduotojų: tai, ką pateikia įstaigos vadovas, tą ir teikiame tarybai. Aš manau, kad administracija teikia, o ne įstaigos vadovas. Administracija – merui, o meras – Tarybai. Matyt, kad kiekvienas atsakomybę nori nusimesti nuo savęs.“

S. Barzdienė: trūksta dialogo tarp įvairių grupių

Tarybos narė Sandra Barzdienė sako, kad, visų pirma, didžiąją dalį diskusijų ir klausimų atidėjimą lemia „dozuojama“ informacija rajono Tarybos nariams, o tai apsunkina sprendimų priėmimą.

„Tikrai sudėtinga priimti tam tikrus sprendimus, kai posėdyje nedalyvauja juos rengę ekspertai, niekas negali pateikti išsamesnių paaiškinimų arba klausimai nėra išdiskutuoti su konkrečia visuomenės grupe, kurią priimtas sprendimas ir palies.

Manau, viso to tikrai būtų galima išvengti, jei kartu su sprendimo projektais pavyktų gauti ir daugiau papildomos informacijos.

Taip pat posėdžiaujant komitetuose ne visuomet pavyksta gauti atsakymus į pateiktus klausimus, o papildoma informacija pateikiama prieš Tarybos posėdį elektroniniu paštu. Tad visiškai natūralu, kad diskusijos, kurios turėtų vykti komitetuose, persikelia į Tarybos posėdį. Manau, viso to tikrai būtų galima išvengti, jei kartu su sprendimo projektais pavyktų gauti ir daugiau papildomos informacijos“, – kalbėjo politikė.

Taip pat, sakė S. Barzdienė, akivaizdu, kad trūksta dialogo tarp įvairių grupių, kurios susijusios su sprendimo projektais.

„Tarkime, dėl įkainių už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų lankymą, kai vietoje šiuo metu kas mėnesį mokamų penkių eurų buvo siūloma didinti iki aštuonių. Suprantu, kad tėveliai tą sumą gali susimokėti, tačiau su jais niekas apie tai nediskutavo.

Jei jau keliame įkainį, turime labai aiškiai įvardyti, kodėl tą darome, argumentuotai pateikti informaciją, kam konkrečiai bus panaudotos papildomai surinktos lėšos. Jeigu įstaigoms trūksta konkrečių priemonių, rajono Taryba tai turi žinoti, kad, svarstydama rajono biudžetą, į šiuos poreikius galėtų atsižvelgti. Neturime kas kartą, ištikus problemoms, jų perkelti ant savo rajono gyventojų pečių.

Paskutinis darbotvarkės klausimas buvo dėl Kėdainių rajono savivaldybės plano vandens ir nuotekų infrastruktūros pakeitimo. Jį rengė ne Kėdainių rajono savivaldybės administracija, o įmonės, laimėjusios viešuosius pirkimus. Į daugelį klausimų administracija tiesiog negalėjo pateikti atsakymų, tačiau vietoj to, kad būtų balsuojama už kolegos V. Pikelio pasiūlymą šį klausimą atidėti, jo pasiūlymas net nebuvo teikiamas balsavimui. Tad klausimui buvo visiškai nepritarta, vėliau siūloma už jį perbalsuoti. Taip kilo daug diskusijų ir, tiesiogine šio žodžio prasme, vyko chaosas“, – sakė S. Barzdienė.

A. Štelmokienė: projektų tinkamai neparuošė administracija

Savivaldybės tarybos narė Adelė Štelmokienė sako, kad viena esminių priežasčių – savivaldybės administracija tinkamai neparuošė sprendimų projektų.

Politikė akcentuoja ne tik atmestus, atidėtus klausimus, tačiau ir kai kuriuos priimtus: „Buvo ir tokių, kurie priimti, bet sukėlė daug diskusijų. Kai Tarybos nariai ima klausinėti – klausimus pristatantys administracijos darbuotojai sutrinka, nes nėra įsigilinę. Pats pranešėjas, teikėjas nežino, apie ką kalbama.

Kai Tarybos nariai ima klausinėti – klausimus pristatantys administracijos darbuotojai sutrinka, nes nėra įsigilinę.

Taip buvo ir dėl klausimo apie Kultūros ir meno tarybos sudarymą. Daugelis projektų buvo neparuošti, neišdiskutuoti nei su visuomene, nei su Tarybos nariais. Dėl šios priežasties klausimai buvo atmesti, atidėti kitam kartui“, – sakė A. Štelmokienė.

Tarybos narė taip pat išskyrė klausimą dėl įkainių pakėlimo lankantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas: „Adminis­tracija ruošė projektą, kurį turėjo patvirtinti Taryba, tačiau jis nebuvo aptartas su šias įstaigas lankančių vaikų tėvais, tėvų komitetais. Kas prisiimtų atsakomybę, jei klausimas būtų patvirtintas? Juk jei tėvai to paklaustų ugdymo įstaigos vadovo, šis atsakytų, kad taip nusprendė Taryba. Taip elgtis negalima. Be to, reikia galvoti ir apie tas nepasiturinčias šeimas, kurioms šis mokesčio padidėjimas taptų finansine našta.“

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.