Naujienų portalas „Delfi“ šią savaitę pristatė iniciatyvos „Tvari Lietuva“ dalį – tyrimą, kuris buvo atliktas rugsėjo 1– spalio 15 dienomis. Įmonių tvarumas tyrime vertintas keliais skirtingais aspektais – ekonominiu, visuomeniniu ir aplinkosaugos.
Išsamų tyrimą „Tvari ir darni Lietuva“ pristato portalas „Delfi“ ir žurnalas „Reitingai“, o jame išskiriamos tos Lietuvos verslo įmonės, kurios siekia tapti tvariomis, darniomis bei socialiai atsakingomis ir kurioms tai sekasi.
Sąraše yra ir keturios Kėdainių rajone veikiančios įmonės – pagardų gamintojas „Daumantai LT“, žemės ūkio technikos gamintoja bendrovė „Laumetris“, logistikos bendrovė „LINĖJA Transport“ ir baldų gamyba užsiimanti „LTP Texdan“.
Miestuose – daugiau progresyviai mąstančių įmonių vadovų
Skelbiama, jog siekiant išsiaiškinti tvariausias Lietuvos įmones apklausta daugiau nei 380 asmenų – savivaldos, verslo, Pramonės ir amatų rūmų, žiniasklaidos atstovų, aplinkosaugininkų arba ekologų, Aplinkos ministerijos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovų ir dalis narių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovybė, šalies universitetų atstovų.
Kaip matyti iš tyrimo, vienoms įmonėms tvarumą sekasi vystyti visais lygmenimis, kiti verslai labiau susitelkę į kelias konkrečias tvarumo sritis.
„Miestuose yra daugiau progresyviai mąstančių įmonių vadovų, kurie galvoja apie ateitį, galvoja apie savo aplinkosauginį vaidmenį, ką paliks po savęs. Jie galvoja apie tvarumą bendrąja prasme. Regionuose jie mąsto kitaip. Jie nebūtinai mąsto apie tvarumą, jie tiesiog nori būti dori, sąžiningi, neteršti gamtos“, – portale cituojamas žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
S. Grinkevičius: turime būti atsakingi už aplinką
Bendrovės „Daumantai LT“ vadovas Saulius Grinkevičius sako, kad tvarumas versle yra tęstinis procesas, o ne vienas atskiras veiksmas ar pavienis projektas.
„Stengiamės, kad gamybos procesai darytų kuo mažiau neigiamos įtakos aplinkai, žmonėms – viskam, kas mus supa. Taip pat atsižvelgiame į klimato kaitos pokyčius – mažiname taršą, energijos resursų naudojimą. Šie dalykai, manau, ir yra tvarumo versle visuma“, – sakė S. Grinkevičius.
„Stengiamės, kad gamybos procesai darytų kuo mažiau neigiamos įtakos aplinkai, žmonėms – viskam, kas mus supa.“ (S. Grinkevičius)
Pašnekovo teigimu, dar prieš kelerius metus verslo žodynėlyje sąvoka „tvarumas“ buvo sutinkama gerokai rečiau. Tačiau dabar, vis dažniau kalbant apie „sergančią“ bei nuo besaikio vartojimo užterštą planetą, tvarumas versle tapo vienu iš svarbiausių akcentų.
„Apie tvarumą versle imta kalbėti gana neseniai. Tiek mūsų įmonė, tiek, manau, ir kitos supranta, kad turime būti atsakingi už aplinką, už gamtą ir prisidėti prie to, kad mūsų žemė būtų kuo švaresnė, kuo sveikesnė, kuo mažiau užteršta.
Norime, kad žmonės, kurie vartoja mūsų produktus, žinotų: tvarumo, darnos su aplinka klausimai yra vieni iš prioritetinių.
Vienas iš pavyzdžių – įrengta saulės elektrinė, tad dabar 25 proc. elektros energijos, kurią naudojame gamyboje, gauname iš saulės. Antra, maždaug prieš 15 metų buvome pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione, pradėję gaminti ekologišką produkciją. Tai reiškia, kad žaliavos, iš kurių gaminami pagardai, užaugintos, apdirbtos be chemikalų. Manau, kad tai taip pat yra viena iš tvarumo dedamųjų. Įmonėje taip pat rūšiuojame atliekas“, – kalbėjo S. Grinkevičius, akcentuodamas, jog prie tvaresnės, darnesnės aplinkos turėtų prisidėti kiekvienas, ne tik pavienės įmonės ar iniciatyvos.
T. Putna: gaminiai yra ilgaamžiai – tvarūs tiesiogine to žodžio prasme
Žemės ūkio technikos gamintojos bendrovės „Laumetris“ eksporto vadovas Taurius Putna sako, kad „Delfi“ atliktas tyrimas ir jo įvertinimas džiugina, bet įmonė to stipriai nesureikšmina.
„Būdami rajono įmonių viršuje vis dar matome daug sričių, kur galime tobulėti. Tvarumas aprėpia labai daug: pozityvi darbuotojų aplinka, nuolatinis gaminių tobulinimas, gamybos efektyvumo didėjimas, tvirta ekonominė padėtis“, – kalbėjo T. Putna.
„Būdami rajono įmonių viršuje vis dar matome daug sričių, kur galime tobulėti“ (T. Putna)
Kaip pasakojo įmonės eksporto vadovas, beveik 50 proc. „Laumetrio“ produkcijos išvežama į užsienį. Tai diversifikuoja pardavimų rinkas ir leidžia sunkmečius – tokius, kaip šis – išgyventi lengviau: „O stiprios komandos dėka gebame sukurti žemės ūkio mašinas, kuriomis ūkininkai darbuojasi Australijoje, Amerikoje, Kanadoje.
Gaminiai yra ilgaamžiai – tvarūs tiesiogine to žodžio prasme, tarnauja po 10 metų ir ilgiau. Pradėjome gaminti specialias juostinio tipo rapsų sėjamąsias, kurios labai stipriai prisideda prie dirvos erozijos problemų sprendimo. Dirvos erozija didina potvynių tikimybę bei neigiamai veikia CO2 kiekius.
Regeneruojanti žemdirbystė bei juostinė sėja Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o jau sukuriama teigiama nauda: stipriai sumažintas chemijos preparatų ir trąšų naudojimas, ženklus aplinkoje esančio CO2 mažėjimas. Drąsiai galime teigti, kad „Laumetrio“ gaminama technika gerina aplinkosaugos parametrus ir tai yra mūsų indėlis į šviesesnį rytojų.“
E. Čielis: „Mūsų verslas yra neatsiejama miesto dalis“
Bendrovės „LINĖJA Transport“ pardavimų vadovas Edvinas Čielis sako puikiai prisimenantis direktoriaus klausimą jam atėjus darbintis į įmonę.
„Manęs klausė, ar man patinka Kėdainiai, ar tikrai noriu savo darbinę veiklą sieti su mūsų miestu? Šiame klausime, manau, ir glūdi atsakymas, kodėl esame žinomi ir vertinami. Mes mylime savo miestą ir visuomet prisidėsime prie jo gražinimo, puoselėjimo, populiarinimo. Mes ir mūsų verslas yra neatsiejama miesto dalis ir mums tikrai svarbu, kaip mes gyvename ir kaip gyvensime jame“, – sakė E. Čielis.
„Galbūt ten, kur dauguma mato problemas ir sunkumus, mes sugebame įžvelgti galimybes ir alternatyvas.“ (E. Čielis)
Pasak pašnekovo, įmonė buvo maloniai nustebinta paskelbus, jog ji – viena iš tvariausių Lietuvos įmonių.
„Neabejotinai Kėdainiuose yra daugybė verslų, kurie taip pat atitinka vertinimo kriterijus ir savo darbais, požiūriu bei indėliu kasdien praturtina ir įprasmina miesto bei miestiečių gyvenimą. Galbūt esame šiek tiek daugiau matomi, šiek tiek aktyvesni, šiek tiek sėkmingesni ir labiau atitinkantys nūdienos reikalavimus verslui.
Galbūt ten, kur dauguma mato problemas ir sunkumus, mes sugebame įžvelgti galimybes ir alternatyvas. O galbūt jaunatviškas ir novatoriškas mūsų kolektyvas užprogramuotas siekti geriausio rezultato ne vien finansiniuose reikaluose, bet ir harmonijoje su gamta, šeima, kolegomis, partneriais“, – sakė E. Čielis.
Tvarumas, pasak E. Čielio, visų pirma daugeliui asocijuojasi su gamta, atsinaujinančiais resursais, žaliąja energija ir tikrai ne visi žino, jog ne mažiau aktualus ir svarbus socialinis bei ekonominis tvarumas: „Tik esant pakankamai sinergijai ir harmonijai tarp visų šių aspektų galima pasiekti puikių rezultatų, sėkmingai vystyti ir plėtoti verslą, puikiai jaustis dėl to, kad tikslas pasiektas taikant ir vadovaujantis gerosiomis praktikomis, atsakingumu, inovacijomis. Lietuviškajame versle tvarumas dažniausiai dar nesuteikia konkurencinio pranašumo, nes yra vertinama vien tik ekonominė nauda.
Žiūrint labai primityviai, tvari raida kainuoja papildomai ir apima ne vien didesnius įmonės kaštus, bet ir laiką bei žmogiškus resursus mokymams, sistemų diegimui. Tarp „Linėja transport“ klientų nemaža dalis įmonių yra susiję su skandinavišku kapitalu ir jose tvarumas iš marketinge deleguojamo jau seniai tapo būtinybe bei savaime suprantamu dalyku.
Nuolatinis bendradarbiavimas, verslo partneriams keliamų kriterijų atitikimas tikrai paskatino mus skirti didesnę dalį energijos, resursų ir lėšų viską planuoti ir atlikti atsakingai. Tai neabejotinai mums duoda grąžos – esame žinomi, rimtai vertinami, laimime tarptautinius konkursus ne vien tik pateikdami žemiausią kainą. Didelėse kompanijose ištisi darbuotojų departamentai yra skirti analizuoti, taikyti ir koordinuoti tvarumo iniciatyvų įgyvendinimą ir sąsajas su visais verslo partneriais – mums dažnai belieka tik pasinaudoti jau sukurtomis metodikomis, jas pritaikyti savo poreikiams ir nuolatos tobulėti drauge.“
Paklaustas, kokiais tvarumo principais įmonė vadovaujasi, E. Čielis minėjo, jog viskas prasideda nuo paprastų dalykų – buitinių reikalų rūšiavimo, skaičiavimo, taupymo, daugkartinio panaudojimo, vartotojiškumo mažinimo, puikios darbinės nuotaikos, stiprios komandos, pagarbos.
„Ir tada pereiname prie veiklos planavimo, emisijų skaičiavimo ir mažinimo, ISO sertifikavimo (turime įsidiegę ISO 9001 kokybės vadybos ir ISO 14001 aplinkos apsaugos vadybos sistemas), socialinių projektų (nuolatiniai rėmimai, praktikantų ir darbuotojų mokymai, šventės, darželiams dovanoti šiltnamiai, nemokamas medicininių įrenginių pristatymas, dalyvavimas miesto iniciatyvose) ir viską vainikuojančios efektyvios ekonominės veiklos (stabilus įmonės augimas, didėjantis darbuotojų skaičius ir kasmet besiplečiantis vilkikų parkas, papildomos veiklos, naujo ofiso atidarymas Kaune šalia jau esančio padalinio Vilniuje).
Per daugiau kaip dešimt veiklos metų įmonėje susitelkė novatoriškų bendraminčių būrys, kuriems nesudėtinga atsirinkti ir integruoti naujus darbuotojus, nukreipti jų entuziazmą tinkama linkme ir bendrai siekti puikių rezultatų.
Iš vadybininkų reikalaujame ne tik uždirbto pelno, bet ir minimalių be krovinio nuvažiuotų kilometrų skaičiaus. Savo vežėjams padedame įsigyti mažesnės emisijos vilkikus, tuo prisidėdami prie mažesnio anglies dvideginio išmetimo kiekio. Elementarus dalykas – laiku atliekami mokėjimai verslo partneriams, vežėjams taip pat yra labai svarbus tvarumo veiksnys, tačiau ne visi rinkoje tuo pasižymi, o mes šioje vietoje stengiamės būti labai preciziški. Mieste įmonė yra žinoma ir matoma ne vien dėl asmeninių vadovo Gedimino savybių, bet ir dėl įsitraukimo į įvairius visuomeninius projektus, savo veiklos viešinimo socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, Kėdainių senamiesčio, kur įsikūręs pagrindinis biuras, puoselėjimo“, – sakė E. Čielis.