Savanorystė Lietuvoje keičiasi: per metus įsitraukė daugiau nei 11 tūkst. gyventojų

Iki 2020 m. pradžios savanoriškoje veikloje daugiau­siai dalyvavo moksleiviai ir studentai, į ją vienaip ar kitaip buvo įsitraukę 15 proc. šalies gyventojų.

Situacija pasikeitė 2020 m. kovą. Nuo karantino paskelbimo į trumpalaikę ar ilgalaikę savanorystę įsitraukė daugiau nei 11 tūkst. žmonių, kurie skyrė ir vis dar skiria tūkstančius valandų savo laiko pandemijos pasekmėms ir migrantų krizei įveikti.

Prieš dešimtmetį priimtas savanoriškos veiklos įstatymas įteisino savanorišką veiklą Lietuvoje bei tapo pagrindu plėtoti nacionalines ir tarptautines savanoriškos veiklos programas.

Savanorių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ligoninėse, poliklinikose, slaugos ar švietimo įstaigose gerina darbuotojų emocinę sveikatą, piliečiams padeda palaikyti socialinius ryšius, skatina empatiją. Savivaldybių administracijos pasitelkia nevyriausybines organizacijas ir savanorius pandemijos pasekmėms šalinti ir būtinosioms paslaugoms teikti.

Šalyje įsigaliojus karantinui ir apribojus gyventojų judėjimą, savanorių veikla tapo ypač svarbi siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių žmonių priežiūrą, aprūpinimą maistu ir vaistais, kontroliuoti viešąją tvarką ar užtikrinti nestabdomą ligoninių ir mokyklų ar kitų įstaigų veiklą.

2022-ieji paskelbti Savanorystės metais – kitąmet daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės įsitraukimui į savanorišką veiklą.

Kodėl naudinga būti savanoriu? Stipri savanorystės kultūra ir skatinama savanoriška veikla yra ypač svarbi tvarios ir pilietiškai atsakingos visuomenės formavimui. Savanoriška veikla užsiimantys žmonės geriau vertina savo pilietinę galią, yra atsakingesni visuomenės nariai, geriau geba integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie pokyčių.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.