Rudenį, kaip ir pavasarį, gamtinių atliekų degini­mas kelia pykčio bangas, nes ne visi aplinką besitvarkantys žmonės paiso aplinkosauginių reikalavimų, degina arti kaimynų, o šie, neapsikentę aitrių dūmų, kviečia ugniagesius arba skundžia degintojus aplinkosaugininkams.

Geriausia – kompostuoti

Visas žaliąsias atliekas: vaisių, daržovių likučius, piktžoles, žolę, nužydėjusias gėles, smulkias šakas, nukritusius lapus – geriausia kompostuoti. Tuo tikslu prieš keletą metų individualių valdų savininkams, taip pat sodininkams buvo išdalinti žalieji plastikiniai konteineriai. Kas jų neturi, iš medienos ar kitų medžiagų susimontuoja kompostavimo dėžes ir krauna į jas sodo bei daržo atliekas. Kai šios supūva, tampa naudingomis ir, svarbiausia, natūraliomis trąšomis. Tokiu būdu į dirvą grąžinamos maistinės medžiagos, pagerėja dirvožemio struktūra.

Jei nėra galimybės kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas savo valdose, galima žaliąsias atliekas nuvežti į Zabieliškio sąvartyne esančią kompostavimo aikštelę. Yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui, Justinavos kolektyviniuose soduose yra pastatyti dideli konteineriai, skirti būtent žaliosioms atliekoms. Bėda tik, kad jie dažnai būna perpildyti, tad gamtines atliekas atvežę ar atnešę žmonės neretai jas palieka maišuose prie konteinerio.

Nenorintys vargintis kažkur vežti nupjautas šakas ar nukritusius lapus, ima į rankas degtukus ir kuria laužus.

Svarbu deginti atsakingai

„Aš turiu didelę metalinę statinę, kurioje sudeginu tai, ko nelabai galiu kompostuoti: stambesnes medžių šakas, nudžiūvusius aviečių ir rožių stiebus, bulvienojus, agurkų virkščias, taip pat medžių ir krūmų, kuriuos buvo apnikę kenkėjai ar ligos, lapus, tam, kad užkratas neišplistų“, – teigia Jurgita iš Pašilių sodų.

Kita sodininkė Danutė iš Daumantų sodų savo jėgomis įsirengė laužavietę. Atokiau nuo pastatų iškasė nedidelę duobę, apdėjo kraštus dideliais akmenimis ir skaldytomis plytomis, kad ugnis neplistų tolyn, o degindama gamtines atliekas nuolat rūpestingai prižiūri laužavietę.

Justinavos kolektyviniuose soduose pastatytas konteineris žaliosioms atliekoms dažnai būna perpildytas, tad sodininkai atliekas maišuose krauna prie konteinerio. (Skaitytojo nuotraukos)

Deja, ne visi augalines atliekas deginantys asmenys yra tokie atsakingi. Kartais jie kuria laužus vėjuotomis dienomis, nepaiso nei atstumų nuo pastatų, nei vėjo krypties. Tokiu būdu kyla grėsmė, kad nuskriejusios žiežirbos gali uždegti pastatus ar, pavyzdžiui, kaimyniniame sklype sugadinti šiltnamio dangą. Laužo dūmai skrieja toli, tad aplinkiniams gyventojams gali uždūminti kambarius, o jei žmogus yra alergiškas, sukelti astmos priepuolius. Tad, jei aplinkui yra nemažai žmonių, gal vertėtų deginimą atidėti kitai dienai, kad nekiltų pykčių.

Būtina paisyti aplinkosauginių reikalavimų

Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis taisykles, nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.

Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose. Taip pat deginti jas miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui. Be to, jų negalima deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų.
Kartu su augalais ar jų dalimis draudžiama deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.)

Privalu saugoti gyvūniją

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet sukrovus laužą jis uždegamas ne iš karto, o praėjus kuriam laikui. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

Tokioje šakų krūvoje gali apsigyventi smulkūs gyvūnai, todėl prieš deginant reikia krūvą perkrauti.

Šiuo reikalavimu siekiama išvengti smulkiosios gyvūnijos žūties, nes dažnai senose šakų krūvose priebėgą randa įvairūs smulkūs gyvūnėliai – žebenkštys, ežiai, varlės ar lizdus susisukę žvirbliniai paukščiai. Uždegus tokias krūvas dauguma jų žūva liepsnose.

Numatytos baudos

Atkreipiame dėmesį, kad nukritusių medžių lapų, sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

„Kėdainių mugės“ ir Aplinkos ministerijos inf.

Panašios naujienos

One Response

  1. Aušra

    Jei tai Pranskevičiūtės straipsniai tai ir rašykit, kad Pranskevičiūtės. Dabar pilna straipsnių su Mugės inf. Toks jausmas, kad Pranskevičiūtė gėdijasi savo pavardę viešint?

    Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.