„Šiuolaikinėje medicinoje žmogaus sveikata suvokiama kaip visuma, apimanti tiek fizinę, tiek ir psichinę sveikatą. Psichikos sveikata užima ypatingai svarbų vaidmenį žmonių gyvenime, nes tai yra psichinės gerovės būsena, leidžianti susidoroti su gyvenimo įtampomis ir sunkumais, reikšti savo jausmus, realizuoti savo gebėjimus, kurti santykius, efektyviai užsiimti darbine veikla bei bendrąja prasme – formuoti pasaulį, kuriame gyvename.

Iš to galima pastebėti, kad psichikos sveikata yra kur kas daugiau, nei tik psichikos sutrikimų nebuvimas. Per visą mūsų gyvenimą daugybė individualių, socialinių ir struktūrinių veiksnių gali susijungti ir apsaugoti arba apsunkinti mūsų psichinę sveikatą“, – sako VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologė Simona Kutavičė

Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus medicinos psichologė Simona Kutavičė. (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

Spalio 10-ąją buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Ta proga – pokalbis su S. Kutavičę apie psichikos sveikatą ir kaip galime padėti patys sau.

Kas padidina psichikos sveikatos sutrikimų riziką?

– Individualūs psichologiniai ir biologiniai veiksniai, tokie kaip emocinis intelektas, temperamentas, asmens jautrumo lygis, įvairių medžiagų vartojimas ir genetika gali padaryti žmones labiau pažeidžiamus psichikos sveikatos problemoms.

Nepalankių socialinių, ekonominių, geopolitinių ir aplinkos sąlygų, kartu įskaitant skurdą, smurtą, nelygybę ar nepriteklių, poveikis taip pat padidina žmonių psichikos sveikatos sutrikimų riziką. Pati rizika gali pasireikšti visais gyvenimo etapais, tačiau ypač aktuali tampa jautriais vystymosi laikotarpiais.

O kas apsaugo mūsų psichikos sveikatą?

– Apsauginiai veiksniai, tokie kaip mūsų emociniai, socialiniai įgūdžiai, individualios charakterio savybės, kokybiškas išsilavinimas, džiuginantis darbas, finansinis stabilumas, saugi kaimynystė ir kt.

Mūsų nuotaika paklūsta protui, tad mokymasis racionaliau vertinti situacijas ir nebūti sau per griežtam padeda apsisaugoti nuo stiprių neigiamų emocijų.

Geroji žinia yra ta, kad ne tik rizikos veiksniai gali bet kada pasireikšti, bet ir apsauginiai veiksniai gali formuotis visą mūsų gyvenimą, taip didinant psichologinį atsparumą stresinėse situacijose. Taigi, susidūrus su stresu, pasekmes sukuria rizikos ir apsauginių veiksnių tarpusavio sąveika, o tai reiškia, kad kai kurie žmonės gali susidurti su įvairiais rizikos veiksniais ir vis tiek sugebėti atsilaikyti, o kai kurie žmonės ir po vieno rizikos veiksnio gali jausti ryškų psichologinės savijautos pablogėjimą.

Kas mums „praneša“ apie psichikos sveikatos negalavimus?

– Labai svarbu kiekvienam stebėti savo savijautą ir jau pajutus pirmuosius savijautos pablogėjimo simptomus kreiptis pagalbos, nes laiku suteikta pagalba yra kaip prevencinė priemonė nuo rimtesnių psichikos sveikatos problemų.

Kaip galime padėti patys sau?

– Rūpinimasis savo psichine sveikata yra ne tik kreipimasis profesionalios pagalbos, pajutus pirmuosius simptomus, bet ir skiriamas dėmesys kasdienybėje.

Siekiant stiprinti savo psichinę sveikatą, rekomenduojama skirti pakankamai laiko miegui, fiziniam aktyvumui, savo pomėgiams, savęs tobulinimui ir ugdymui, savo stipriųjų ir silpnųjų pusių pažinimui, stengtis negyventi ateitimi ir anksčiau laiko neišgyventi dėl galimų sunkumų, džiaugtis ir pastebėti dalykus, kuriuos turime, bet ne koncentruotis į tai, ko neturime.

Nuoširdžiai permąsčius savo gyvenimą, mes dažnai turime daug daugiau teigiamų dalykų, nei neigiamų, bet nesugebame jų visų pastebėti, nes neigiami dalykai turi stipresnį emocinį foną, į kurį dažnai susikoncentruojame.

Mūsų nuotaika paklūsta protui, tad mokymasis racionaliau vertinti situacijas ir nebūti sau per griežtam padeda apsisaugoti nuo stiprių neigiamų emocijų, o ypač tais atvejais, kai kylantys jausmai iš esmės neturi racionalaus pagrindo. Rūpinimasis savo psichine sveikata yra svarbus visais metų laikais, tačiau ypatingai tai aktualu šaltuoju laikotarpiu, kuomet daugelis pajunta rudens – žiemos laikotarpio neigiamą poveikį psichologinei savijautai, vadinamu sezonine depresija.

Kas vis tik dažniausiai sukelia sezoninę depresiją?

– Tiksliai nežinoma, kas sukelia sezoninę depresiją, tačiau tai siejama su saulės šviesos trūkumu. Kai gauname mažiau saulės šviesos, mūsų biologinis laikrodis, kuris reguliuoja nuotaiką, miegą ir hormonus, pasislenka.

Pasislinkus biologiniam laikrodžiui, kartu keičiasi ir dienotvarkė, prie kurios buvome pripratę, tenka prisitaikyti prie dienos šviesos pokyčių. Saulės šviesa taip pat padeda reguliuoti ir seratonino – laimės hormono – koncentraciją smegenyse, todėl seratonino kiekis ypač sumažėja rugsėjo – sausio mėnesiais, kai dienos būna trumpiausios. Sumažėjus saulės spinduliuotei, organizme krenta vitamino D kiekis, kuris taip pat susijęs su seratonino gamyba.

Kaip patartumėt elgtis, norint išvengti šiandieniniam laikotarpiui būdingos rudens depresijos?

– Taigi, siekiant sumažinti tamsiojo laikotarpio neigiamą įtaką, rekomenduojama net ir atvėsus orams bent pusvalandį skirti laiko gryname ore, pasivaikščioti, o jeigu dangus giedras – atsisukti į saulę ir pasidžiaugti jos spinduliais. Dažnai maži dalykai gali suteikti labai daug teigiamų emocijų ir toks paprastas dalykas kaip rytiniai saulės spinduliai pakelti nuotaiką visai dienai.

Galiausiai, net ir rūpinantis savo psichine sveikata yra visiškai normalu jausti tam tikrus nuotaikų svyravimus, tačiau jeigu suprastėjusi nuotaika tęsiasi ilgesnį laikotarpį, vis sunku atrasti motyvacijos užsiimti veiklomis, kurias mėgote, jaučiatės prislėgti ir be energijos, vadinasi mūsų psichika jau bando kažką mums pranešti, todėl svarbu kreiptis pagalbos bei spręsti kylančius sunkumus.


Apie psichikos sutrikimų pablogėjimą gali signalizuoti įvairios simptomų grupės:

  • fiziniai simptomai (kraujospūdžio svyravimai, apetito pokyčiai, virškinimo sutrikimai);
  • emociniai simptomai (bloga nuotaika, vidinė įtampa, padidėjęs nerimas, apatija);
  • mąstymo pokyčiai (neigiamos įkyrios mintys, klaidingi įsitikinimai, manymas, kad esi persekiojimas, stebimas ar aplinkiniai siekia tik pakenkti);
  • pažinimo pokyčiai (sutrikęs dėmesys ar atmintis, pakitęs požiūris į save ar aplinką);
  • suvokimo pokyčiai (pastebimi neegzistuojantys garsai ar kvapai, realybę neatitinkantys išgyvenimai);
  • elgesio pokyčiai (agresyvus ar keistas elgesys, pačiam ar artimiesiems nebesuprantamas elgesys, tikai, savižala, negebėjimas užsiimti veiklomis, kurios buvo įprastos).