Kokioje oro temperatūroje žmogus nebegali išgyventi?

Mokslininkai nustatė, kokį didžiausio karščio ir drėgmės lygio derinį gali išgyventi žmogus. Net ir sveikas jaunas žmogus miršta po šešių valandų buvimo 35 laipsnių Celsijaus ir 100 proc. drėgmės aplinkoje.

Tačiau nauji tyrimai rodo, kad ši riba gali būti gerokai žemesnė.Tuomet prakaitas – pagrindinė organizmo priemonė temperatūrai sumažinti – nebeišgaruoja iš odos, todėl galiausiai ištinka šilumos smūgis, organų nepakankamumas ir mirtis.

Ši kritinė riba, kuri pasiekiama esant 35 laipsniams vadinamosios „drėgnojo termometro“ temperatūros („wet bulb temperature“), buvo viršyta tik keliolika kartų, daugiausia Pietų Azijoje ir Persijos įlankoje, AFP sakė Colinas Raymondas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.

Nė vienas iš šių atvejų netruko ilgiau nei dvi valandas, o tai reiškia, kad niekada nebuvo „masinio mirtingumo įvykių“, susijusių su šia žmonių išgyvenamumo riba, sakė C. Raymondas, vadovavęs svarbiam tyrimui šia tema.

Tačiau, kad žmonės mirtų. ekstremalus karštis nebūtinai turi būti artimas tokiam lygiui, be to, kiekvienam žmogui, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų socialinių bei ekonominių veiksnių, ši riba yra skirtinga, teigia ekspertai.

Pavyzdžiui, manoma, kad praėjusią vasarą Europoje, kur retai būna pakankamai drėgmės, kad susidarytų pavojinga „drėgnojo termometro“ temperatūra, nuo karščio mirė daugiau kaip 61 tūkst. žmonių.

Tačiau kylant pasaulinei temperatūrai (antradienį buvo patvirtinta, kad praeitas mėnuo buvo karščiausias per visą istoriją), mokslininkai įspėja, kad pavojingi „drėgnojo termometro“ temperatūros atvejai taip pat taps dažnesni.

Per pastaruosius 40 metų tokių reiškinių dažnumas padidėjo mažiausiai dvigubai, sakė C. Raymondas, vadindamas tai rimtu žmogaus sukeltos klimato kaitos pavojumi.C. Raymondo tyrime prognozuojama, kad jei pasaulis sušils 2,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, artimiausiais dešimtmečiais kai kuriose pasaulio vietose „drėgnojo termometro“ temperatūra reguliariai viršys“ 35 laipsnius Celsijaus.

„Tikrai labai pavojinga“

Nors dabar dažniausiai apskaičiuojama pagal šilumos ir drėgmės rodmenis, „drėgnojo termometro“ temperatūra anksčiau buvo matuojama ant termometro uždėjus drėgną audinio gabalėlį ir palikus jį ore.

Taip buvo galima išmatuoti, kaip greitai nuo audinio išgaruoja vanduo, kuris prilygsta prakaitui ant odos.Teoriškai nustatyta žmogaus išgyvenimo riba – 35 laipsniai Celsijaus „drėgnojo termometro“ temperatūros – atitinka 35 laipsnių karštį esant 100 proc. drėgmei arba 46 laipsnius esant 50 proc. drėgmei.

Siekdami patikrinti šią ribą, Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai išmatavo jaunų, sveikų žmonių kūno temperatūrą šilumos kameroje.Jie nustatė, kad dalyviai pasiekė „kritinę aplinkos ribą“, kai jų organizmas nebegalėjo sustabdyti tolesnio kūno temperatūros kilimo, esant 30,6 C „drėgnojo termometro“ temperatūrai, t. y. gerokai žemesnei nei anksčiau teoriškai nustatyta 35 laipsnių riba.

Komanda apskaičiavo, kad tokiomis sąlygomis prireiktų nuo penkių iki septynių valandų, kol būtų pasiekta „tikrai labai pavojinga kūno temperatūra“, – AFP sakė vienas ir tyrimo autorių Danielis Vecellio.

Pažeidžiamiausi – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės

Indijos mokslininkas Joy Monteiro, praėjusį mėnesį žurnale „Nature“ paskelbęs Pietų Azijos „drėgnojo termometro“ temperatūrų tyrimą, teigė, kad dauguma mirtinų karščio bangų regione buvo gerokai mažesnės nei 35 laipsnių Celsijaus riba.

Jis sakė AFP, kad bet kokios žmogaus ištvermės ribos „labai individualios“.Jungtinės Karalystės pediatrė ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ patarėja sveikatos klausimais Ayesha Kadir sakė, kad maži vaikai mažiau geba reguliuoti savo kūno temperatūrą, todėl jiems gresia didesnis pavojus.

Tačiau labiausiai pažeidžiami – vyresnio amžiaus žmonės, turintys mažiau prakaito liaukų. Praėjusią vasarą beveik 90 proc. su karščiu susijusių mirčių Europoje ištiko vyresnius nei 65 metų asmenis.

Didesnis pavojus gresia ir žmonėms, kuriems tenka dirbti lauke esant aukštai temperatūrai. Svarbus veiksnys yra ir tai, ar žmonės gali nors retkarčiais atsivėsinti, pavyzdžiui, kondicionuojamose patalpose.

J. Monteiro pabrėžė, kad žmonės, neturintys galimybės naudotis tualetais, dažnai geria mažiau vandens ir dėl to dehidratuoja.

„Kaip ir daugelio kitų klimato kaitos padarinių atveju, labiausiai nukentės tie žmonės, kurie mažiausiai gali apsisaugoti nuo šių ekstremalių sąlygų“, – sakė C. Raymondas.

Jo atlikti tyrimai parodė, kad El Ninjo orų reiškiniai praeityje didino „drėgnojo termometro“ temperatūrą. Manoma, kad pirmasis per ketverius metus El Ninjo reiškinys pasieks piką šių metų pabaigoje.

C. Raymondas sakė, kad „drėgnojo termometro“ temperatūra taip pat glaudžiai susijusi su vandenyno paviršiaus temperatūra.ES klimato observatorijos duomenimis, praėjusį mėnesį pasaulio vandenynuose buvo pasiekta rekordiškai aukšta temperatūra, viršijusi ankstesnį 2016 metų rekordą.

ELTA / AFP