Prie Nevėžio suskambo elektroninės sutartinės: jų klausėsi nuo kūdikio iki senjoro

Vakar dalis kėdainiečių saulėlydį pasitiko multifunkcinėje sporto ir pramogų erdvėje Skongalio g., šalia Nevėžio upės užtvankos, klausydamiesi elektroninių sutartinių. Folkloro bei šiuolaikinės muzikos derinys žiūrovus ir stebino, ir džiugino, o kai kas naujai atrado šias skirtingas meno rūšis.

„Elektroninės sutartinės“ – tai Viktoro Diawaros ir Lauritos Peleniūtės – gitaristo ir muzikos prodiuserio (daugelis jį prisimena nuo grupės „Skamp“ laikų) bei folkloro tyrinėtojos ir atlikėjos projektas, sujungiantis tradicinę lietuvišką muziką su moderniais elektroniniais garsais. Kaip pasakojo patys kūrėjai, šis neįprastas derinys sukurtas Covido pandemijos metu, tačiau ištakos siekia dar ankstesnius laikus.

„Pati mintis prisiminti sutartines gimė daugiau nei prieš dešimtmetį, kai kartu su kitais menininkais padarėme tokią meninę instaliaciją – verpimo ratelius, su kuriais buvo galima „verpti“ sutartines. Šią instaliaciją pristatėme ir Prezidentūroje, ir kitose šalies vietose. Po to pagalvojau, kad būtų įdomu sutartines įamžinti ir dar kitu formatu, tam, kad galėtume pasiekti ir tuos, kuriems tas grynas folkloras yra gal kiek atgrasus, ir kad tai būtų įdomu net užsieniečiams.

Kreipiausi į Lauritą, labai gerai išmanančią Lietuvos folklorą, ji atrinko sutartines, o aš sukūriau aranžuotes, kad tos sutartinės skambėtų moderniai“, – apie neįprastą projektą pasakoja vienas jo kūrėjų Viktoras Diawara.

„Tas Viktoro pasiūlymas kartu sukurti tokį bendrą projektą manęs nenustebino. Buvo karantino metas ir mes jį išnaudojome. Nutarėme, kad tai bus galimybė pateikti tą paveldą kitaip ir pasiekti kitas ausis. Mes visai nesitikėjome to, kas dabar vyksta. Turime labai daug koncertų, kuriuose, padedant Elenai Dambrauskaitei ir Eglei Jačauskienei, gyvai atliekame autentiškas sutartines elektroninės muzikos fone“, – sako Laurita Peleniūtė.

„Esame išleidę ir albumą. Su elektroninėmis sutartinėmis apkeliavome daug Lietuvos miestų, net ir Latvijoje buvome. Su šiuo formatu galime dalyvauti tiek roko, tiek ir folkloro festivaliuose, netgi diskotekose. Tai yra būdas atgaivinti sutartines, jas pristatyti užsieniečiams, o ir patiems lietuviams jas naujai atrasti. Į mūsų koncertus ateina ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tai yra galimybė jiems prisiliesti prie to lietuviško paveldo“, – skirtingo amžiaus klausytojais džiaugiasi V. Diawara.

Sutartinų atgimimas

„Tas lietuviškių sutartinių atgimimas buvo ir ankstesniais laikais. Pavyzdžiui, kai Jonas Basanavičius nuvažiavo į Bulgariją, jis labai domėjosi kultūra, folkloru, etnologija, užrašinėjo dainas ir suprato, kad lietuviškos sutartinės yra labai panašios. Tad jis ėmė kviesti žmones užrašinėti tas sutartines. Jas skirtingais laikmečiais rinko daug žmonių ir tik jų dėka sutartinės nenuėjo užmarštin, neišnyko.

Tai, ką dabar randame internete, tie Zenono Slaviūno dainynai, autentiški įrašai yra didžiulis archyvas, kuriuo mes galime naudotis, o dar geriau, kai turime autentiką ir galime su ja improvizuoti“, – sako sutartinių išsaugojimu irgi besirūpinanti Laurita Peleniūtė, beje, atskleidusi, kad elektroninės sutartinės prie upės, kaip Kėdainiuose, dar nėra skambėjusios.

Nevėžio pakrantėje – minia klausytojų

Elektroninių sutartinių klausėsi labai marga publika – nuo kelių mėnesių kūdikių iki garbaus amžiaus senjorų. Vieni atvažiavo dviračiais, kiti atėjo vedini augintiniais, kas įsitaisė ant kėdžių ar suolelių, o kai kas ant žolės arba liko stovėti. Atlikėjai kvietė ne tik klausytis, bet ir kartu padainuoti vieną kitą sutartinę. Tikrai buvo ne vienas, kuris dainavo drauge. Laurita Peleniūtė susirinkusiesiems pasakojo, kuo skiriasi dvejinės ir trejinės sutartinės, kokios yra dainuojamos per vestuves, Rasų šventę, saulei leidžiantis ar norint prišaukti lietų. Tiesa, danguje lyg ir buvo pradėję tvenktis debesys, tačiau nelijo, gamta leido susirinkusiesiems saulėlydžio fone pasiklausyti neįprasto skambesio.

„Iš tikrųjų labai suintrigavo šis renginys, todėl ir atvažiavome. Smagu, kad jis vyksta gamtoje ir jame skamba protėvių dainos. Tas miksas su elektronika yra tikrai gerai“, – sako Kristina.

„Laurita Peleniūtė jau yra koncertavusi Daugiakultūriame centre, man labai ji patinka. O tai, kad sutartinės skamba kitaip, gamtos prieglobstyje ir yra V. Diawara, tai manau, yra įdomu“, – antrina Angelė.

„Aš esu elektroninės muzikos gerbėjas, bet nuo dabar būsiu ir sutartinių gerbėjas. Pirmą kartą išgirdau tokią versiją ir, manau, grįžęs namo, dar pasidomėsiu sutartinėmis, nes labai „užkabino“. Tikrai verta buvo čia ateiti, nes ir pati vieta labai tinkama tokiems koncertams“, – kalbėjo Justas, kuris irgi dainavo sutartines kartu su atlikėjais bei kitais klausytojais.

Baigiamasis projekto renginys

Elektroninėmis sutartinėmis užbaigtas Kėdainių kultūros centro parengtas renginių ciklas „(At)rask meną“. Šią vasarą buvo septyni renginiai, skirti įveiklinti miesto viešąsias erdves ir aktualizuoti Nevėžio upės svarbą, tuo pačiu supažindinti kėdainiečius ir miesto svečius su daugiau profesionalaus meno kūrėjų.

„Pasistengėme, kad šiame projekte būtų visko: ir diskusijų, ir kamerinės muzikos, ir spektaklių. Iš žiūrovų girdėjome daug gražių atsiliepimų, kad programa labai turininga ir įvairiapusė. Nemokamuose renginiuose kėdainiečiai galėjo lankytis visą vasarą. Žmonės mielai rinkosi į renginius netradicinėse miesto erdvėse.

Šis projektas gimė per pandemiją, kai negalėjome susitikti patalpose, tai mintis ir buvo tokia, kad išeini į miestą pasivaikščioti ir netradicinėse erdvėse atrandi meną“, – teigia Kėdainių kultūros centro renginių režisierė Asta Bartkuvienė.

Viršelio nuotr.: Elektroninės sutartines kėdainiečiams pristatė (iš kairės) E. Jačauskienė, V. Diawara, E. Dambrauskaitė ir L. Peleniūtė. (L. Pranckevičiūtės nuotr.)